Į Lietuvą šiuo metu importuojama tik rusiška elektra. Stambieji vartotojai nerimauja, kad esantis tik 75 megavatų galios Lietuvos ir 350 megavatų bendras Baltijos šalių elektros importo techninis pralaidumas iš Skandinavijos šalių nesukuria Lietuvoje energetinės nepriklausomybės net veikiant elektros biržai.
Pastebimi ir pirmieji spekuliatyvūs prekybos elektra veiksniai. Šiandien Lietuvoje jau yra užregistruoti 32 nepriklausomi elektros tiekėjai, tarp jų atsiranda ir mėginančiųjų vartotojams parduoti elektrą, kurios jie patys neturi.
Vartotojams vis dar trūksta informacijos, kaip pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją ir kas laukia šį pusmetį jo nepasirinkus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys per vakar Vilniuje vykusią plačią diskusiją atkreipė visų dėmesį, kad prekybą elektros biržoje labai stipriai iškreipia valstybės iš anksto nustatytos elektros supirkimo kvotos už vadinamąsias visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio lėšas, kurias privalo mokėti kiekvienas elektros vartotojas, – už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę po 4,73 centus. „Tai yra valdžios kišimasis į elektros biržą ir didelis jos veiklos trūkumas“, – teigė B.Lubys.
Šiuo metu vidutinė vienos kilovatvalandės kaina elektros biržoje siekia 15 centų. Prie jos dar pridedamos elektros transportavimo ir VIAP išlaidos.
Įsisuko spekuliantai
Vidas Čebatariūnas, vienintelės elektros energijos importuotojos iš Rusijos „INTER RAO Lietuva“ komercijos direktorius, apibendrindamas dvylikos dienų prekybos laikotarpį sakė, kad prekybos sistema veikia. „Tarpusavio kompensavimo mechanizmas veikia be priekaištų. Galima deklaruoti savo kainą. Tai ir darome. Naktį eksportuojame elektros energiją į Latviją. Birža leidžia ne tik importuoti, bet ir eksportuoti elektrą į kitas šalis. Kalbant apie trūkumus, mus nustebino perdavimo sistemos operatoriaus LIGRID sprendimas riboti elektros tiekimą tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Taip neatsitiko, bet dėl to būtų atsiradęs elektros energijos trūkumas ir pakilusi jos kaina. Antras trūkumas – neprognozuojamos „Nord Pool“ ir „Balt Pool“ kainos. Tai sukuria labai netikėtas situacijas. Mes nustatome elektros kainą Lietuvos rinkai, o estai, turėdami galimybę prekiauti Skandinavijos elektros rinkoje, kur šiuo metu yra padidėjusios kainos, pakelia pasiūlymo kainą ir Lietuvai. Dėl to pakyla kainos „Balt Pool“ biržoje“, – aiškino V.Čebatariūnas. Jis teigia, kad nepriklausomas tiekėjas, neturėdamas kompensavimo sutarties, tokiu atveju labai rizikuoja – jo nuostoliai per vieną dieną gali siekti kelis šimtus tūkstančių litų.
Pasak jo, geometrine progresija daugėja nepriklausomų elektros tiekėjų, iš jų vos keli yra realūs tiekėjai. „Konkurencija yra gerai, bet neaišku, kodėl jie nustato mažesnes kainas, kurių paskui negali patvirtinti sutartyse ir mūsų prašo itin mažų importo kainų“, – dėstė V.Čebatariūnas.
Jo teigimu, šią savaitę Lietuvos elektros vartotojai perka tik Lietuvoje pagamintą ir iš Rusijos importuotą elektros energiją, nes latviai elektros jau nebeturi, estai nusisuko į Skandinavijos rinką, o Baltarusija stipriai pakėlė kainą.
„Dar viena grėsmė – kylančios naftos produktų kainos, todėl didžioji dalis vartotojų nori pasirašyti elektros pirkimo sutartis bent pusmečiui į priekį“, – sakė jis.
Bendrovės „Enefit“, importuojančios elektrą iš Estijos, direktorius Liudas Liutkevičius pažymi, kad nors elektros vartotojai iš nepriklausomų elektros tiekėjų norėtų gauti visą elektros kainos paketą, t. y. ne tik biržos kainą, bet ir prie jos pridėtą perdavimo kainą bei VIAP kartu, tačiau Lietuvoje tai neįmanoma. „Dabartinė rinka – embriono būsenos, dar tik kuriama. Elektros biržoje įsigyjama tik pati elektra, kurią dar reikia perduoti tinklais, o transportavimo tarifai yra reguliuojami valstybės, kaip ir VIAP dydis. Nepriklausomi elektros tiekėjai su tuo neturi nieko bendro. Tačiau ateityje, kaip ir kitose šalyse, visas elektros kainos paketas galės būti pateikiamas iš vienų rankų“, – vylėsi L.Liutkevičius.
Trokšta fiksuotos kainos
AB „Lietuvos energija“ Rinkos aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius pažymėjo, kad šiuo metu per elektros biržą nuperkama apie 50 proc. visos reikalingos elektros energijos, kita jos dalis vartotojus pasiekia iš Lietuvos gamintojų, iš jų elektra superkama pagal valstybės nustatytas kvotas.
„Visa įvežtine elektros energija turi būti prekiaujama per elektros biržą. Kilo daug diskusijų, kodėl negalima leisti importo ir eksporto susitarimų ne per biržą, o tiesiogiai kontaktuojant. To padaryti neįmanoma todėl, kad yra tam tikros techninės ribos, kokį elektros energijos kiekį galima patiekti į regioną. Visi pasiūlymai parduoti elektrą biržoje rūšiuojami pagal kainą ir jeigu atsiranda kokių nors techninių ribojimų, pirmiausia atmetamas brangiausiai elektrą pasiūlęs tiekėjas. Biržos sistema apriboja pasiūlymą iki pralaidumo ribos ir pateikia į prekybos aikštelę“, – aiškino V.Jurkevičius.
Pasak jo, norinčiam sąnaudas planuoti verslininkui naudinga žinoti daugmaž stabilią elektros kainą. „Kainų istorija dar tik prasideda ir tik po pusmečio bus galima prognozuoti ateities kainas. Dabar elektros kaina biržoje kiekvieną valandą yra skirtinga ir šią savaitę kai kuriomis valandomis ji buvo pasiekusi 20 centų už kilovatvalandę. Biržos prekybos sistema leidžia priimti ir fiksuotų kainų pasiūlymus. Importuotojas gali susitarti su pirkėju biržoje dėl fiksuotos elektros kainos ir kiekio bei sudaryti kompensacines elektros pirkimo sutartis. Jeigu kainos skiriasi, t. y. pirkėjas gauna elektrą už mažesnę kainą, nei buvo susitarta, susidariusį pinigų skirtumą jis grąžina pardavėjui, ir priešingai. Šiuo principu šiandien parduodama apie 90 proc. elektros energijos biržoje“, – teigė V.Jurkevičius.
Elektros biržos vadovė Lina Strabutėnaitė pasidžiaugė, kad prekyba elektros biržoje yra aktyvi ir tai nėra vien tik Lietuvos rinka. „Tai yra regioninės elektros rinkos užuomazgos ir labai tikimės, kad vykdydami ilgalaikius planus sukursime Baltijos elektros biržą, kuri vėliau susilies į bendrą Skandinavijos elektros rinką“, – ateities perspektyvas numato L.Strabutėnaitė.
