Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 22d. 08:01

Dainius Žalimas: Konstitucijos ir ES teisės sankirta – ar Lietuvoje įmanomas lenkiškas scenarijus

Dainius Žalimas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Dainius Žalimas
Liubline yra paminklas Lietuvos ir Lenkijos unijai, ant kurio parašyta, kad taip prasidėjo Europos integracijos procesas. Galima sakyti, kad pirmąja Europoje rašytine Gegužės 3-iosios konstitucija Abiejų Tautų Respublika pradėjo formuoti ir bendrą Europos konstitucionalizmo paveldą.

Šioje Konstitucijoje išties galima matyti europinių teisės viršenybės, įskaitant Konstitucijos viršenybę, atstovaujamosios demokratijos ir valdžių padalijimo principų ištakas. Kas aktualiausia šiomis dienomis, Gegužės 3-iosios konstitucijoje aiškiai buvo įtvirtintas teismų nepriklausomumo nuo įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžių principas, t. y. būtent tas principas, kurį, kaip konstatavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), būtent šiuo (kitų valdžių kišimosi) aspektu pažeidžia Lenkija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Patruliai prie Lenkijos Konstitucinio Teismo
AFP/„Scanpix“ nuotr./Patruliai prie Lenkijos Konstitucinio Teismo

Atsakydama į tokius ESTT sprendimus, Lenkija pradėjo teisminį karą, kurio kulminacija yra naujausias, spalio 7 d., Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimas, kad kai kurios Europos Sąjungos sutarties nuostatos prieštarauja Lenkijos konstitucijai, kuri turi aukščiausią galią. Taigi, kokia šio Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimo esmė ir ar gali kas nors panašaus nutikti Lietuvoje?

Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad, ko gero, niekas neabejoja, kad Lenkijos konstitucinis tribunolas, buvęs vienu iš autoritetingiausių Europoje, nebėra teismas tikrąja to žodžio prasme, nes yra visiškai priklausomas nuo valdančiosios daugumos ir tarnauja kaip įrankis jos tikslams pasiekti.

Pavyzdžiui, tai iš esmės patvirtino kitas europinis teismas – Europos Žmogaus Teisių Teismas 2021 m. gegužės 7 d. pripažinęs, kad Lenkijos konstitucinio tribunolo sudėtis negali būti laikoma teisėta, todėl tribunolas neatitinka pagal įstatymą įsteigto teismo kriterijų. Ironiška, kad tokiu Lenkijos konstitucinis tribunolas tapo po to, kai valdančiajai daugumai pavyko paskirti į tribunolą savo teisėjus kaltinant buvusią sudėtį ir ypač buvusį pirmininką tarnavimu opozicijai, nors jokių priekaištų dėl tribunolo sprendimų kokybės neteko girdėti.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lenkijos narystę Europos Sąjungoje palaikančių žmonių protestas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lenkijos narystę Europos Sąjungoje palaikančių žmonių protestas

2021 m. spalio 7 d. sprendimu Lenkijos konstitucinis tribunolas žengė net per toli aklos tarnystės politinei valdžiai keliu. Bene geriausiai tai matyti iš spalio 10 d. pasirašyto šį sprendimą kritikuojančio atviro 26 buvusių konstitucinio tribunolo teisėjų laiško, kuriame teigiama, kad sprendimas yra grindžiamas neteisingais teiginiais, kitaip tariant, melu: netiesa yra tai, kad sprendimas, skirtas konstitucijos viršenybei prieš ES teisę įtvirtinti (tai konstitucinis tribunolas yra padaręs dar 2004 ir 2009 metais); netiesa, kad sprendimas yra grindžiamas konstitucija; netiesa, kad ES teise ir ESTT jurisprudencija paneigiama konstitucijos viršenybė Lenkijos teisinėje sistemoje; netiesa, kad ESTT reikalauja Lenkijos teismų nepaisyti šalies konstitucijos; netiesa, kad Lenkijos teismų ES teisės taikymas negali derėti su konstitucijos taikymu; netiesa, kad ES institucijų abejonės dėl to, ar Lenkijos įstatymai ir praktika atitinka teismų nepriklausomumo principą, peržengia ES kompetencijos ribas ir pažeidžia Lenkijos konstituciją; netiesa, kad ES teisė ir ESTT praktika kišasi į Lenkijos teisingumo sistemos organizavimą, nes teismų nepriklausomumo gynimas nėra teisingumo sistemos organizavimo dalis; netiesa, kad sprendimas gali turėti kitokių teisinių pasekmių, nei spaudimas ir drausminės atsakomybės taikymas Lenkijos teisėjams; netiesa, kad konstitucinis tribunolas turi įgaliojimus vertinti ESTT sprendimų konstitucingumą ir nuspręsti dėl selektyvaus ESTT sprendimų taikymo; netiesa, kad kitų ES valstybių konstituciniai teismai yra priėmę panašių į Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimų.

Tad, vėlgi priešingai nei teigia kai kurie politikai, Lenkijos ginčas su ES yra ne teisinio, o politinio pobūdžio, kai Lenkijos konstitucinis tribunolas naudojamas kaip politinis įrankis teisinio ginčo regimybei sukurti.

Viso to turbūt pakaktų išsklaidyti politikų pateikiamas klaidingas 2021 m. spalio 7 d. Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimo interpretacijas, taip pat padaryti išvadai, kad šis sprendimas nėra grindžiamas nei konstituciniais argumentais, nei ES teise, tad laikytinas politiniu aktu. Tad, vėlgi priešingai nei teigia kai kurie politikai, Lenkijos ginčas su ES yra ne teisinio, o politinio pobūdžio, kai Lenkijos konstitucinis tribunolas naudojamas kaip politinis įrankis teisinio ginčo regimybei sukurti. Tokią išvadą galima patvirtinti išplėtojus kelis svarbiausius iš minėtų aspektų, liudijančių prastą Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimo kokybę.

Pabrėžtina, kad savo sprendimu Lenkijos konstitucinis tribunolas ne tik paneigė šalies ordinarinių teismų teisę kreiptis į ESTT ginant teismų nepriklausomumą, bet paskelbė antikonstituciniais kertinius ES sutarties straipsnius, nustatančius bendrus visoms šalims ES tikslus ir vertybes. To iš tikrųjų nėra padaręs joks kitas konstitucinis teismas, nes preziumuojama, kad ES tikslai ir vertybės sutampa su Europos tautų tikslais ir vertybėmis, išreikštomis nacionalinėse konstitucijose.

O Lenkijos konstitucinis tribunolas pripažino, kad ES sutarties 1 straipsnio nuostata, kad „ši sutartis ženklina naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą“, aiškinama kartu su šios sutarties 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtintas valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo su Sąjunga ir tarpusavio pagarbos principas, prieštarauja Lenkijos konstitucijos 2 ir 8 straipsniams (Lenkijos kaip demokratinės teisinės valstybės ir konstitucijos viršenybės principams), taip pat 90 straipsnio 1 daliai (Lenkijos teisė tarptautine sutartimi deleguoti valstybinės kompetencijos dalį tarptautinei organizacijai).

Akivaizdu, kad tarp šių vertybių yra ir teismų nepriklausomumas, be kurio neįmanoma veiksminga nei žmogaus teisių, nei apskritai demokratijos apsauga.

Tokia išvada grindžiama prielaidomis, kad ES sutartis tariamai suteikia galimybes ES peržengti savo kompetencijos ribas, paneigti Lenkijos konstitucijos viršenybę, apskritai atimti galimybę Lenkijai veikti kaip nepriklausomai ir demokratinei valstybei. Kad tokios prielaidos nepagrįstos, galima įsitikinti vien pažvelgus į ES sutartį (1 ir 4 straipsnius), kurioje įtvirtintas įgaliojimų suteikimo ES, o ne jų plėtimo ES veiksmais, principas, taip pat Sąjungos pagarba valstybių narių nacionaliniam savitumui ir pagrindinėms jų konstitucinėms struktūroms.

Tačiau ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos bendros vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga, tokios kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė. Akivaizdu, kad tarp šių vertybių yra ir teismų nepriklausomumas, be kurio neįmanoma veiksminga nei žmogaus teisių, nei apskritai demokratijos apsauga.

Pagal ES sutarties 19 straipsnį, taip pat Sutarties dėl ES veikimo 258-260 straipsnius ESTT yra įgaliotas nagrinėti bylas dėl valstybių įsipareigojimų pagal ES sutartis pažeidimų, taigi, ir dėl demokratijos, teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo principų pažeidimo. Matyt, suvokdamas tai, Lenkijos konstitucinis tribunolas paskelbė antikonstituciniu ir ES sutarties 2 straipsnį, įtvirtinantį minėtas bendras ES vertybes, nes jis tariamai sudaro prielaidas kištis į Lenkijos teisingumo sistemos organizavimą. Tarsi iš tikrųjų teismų nepriklausomumo principas būtų netaikomas teisėjų skyrimui ir atleidimui.

Pažymėtina, kad kaip tik Lenkijos konstitucinis tribunolas ėmėsi jam nepriklausančios funkcijos šitaip aiškinti ES sutarties nuostatas, beje, tinkamai nesiremdamas ESTT jurisprudencija. Kaip Lenkijos konstitucijos vieninteliu oficialiu aiškintoju yra Lenkijos konstitucinis tribunolas, taip ir tokiu ES teisės aiškintoju yra ESTT. Tačiau, nors toks mechanizmas egzistuoja, Lenkijos konstitucinis tribunolas nesikreipė į ESTT prašydamas išaiškinti aktualias ES sutarties nuostatas. Tikėtina, toks kreipimasis būtų užkirtęs kelią spekuliacijoms apie ES sutartį Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendime.

Taigi apibendrinant politiniu laikytiną Lenkijos konstitucinio tribunolo sprendimą, matyti, kad jis liudija vertybinį Lenkijos ir ES nesuderinamumą, kitaip tariant, Lenkijos pasirinkimą kurti „suverenią demokratiją“, grindžiamą ne universaliomis demokratinėmis vertybėmis, o tautos suverenitetu pridengta politinės valdžios savivale, kurios tramdyti neturėtų teisės nei nacionaliniai, nei tarptautiniai teismai. Todėl čia yra ne vakarietiškas, o iš esmės rusiškasis kelias, kurį iliustruoja Rusijos konstitucinio teismo sprendimas prisiimti sau teisę nevykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, kurie, to konstitucinio teismo nuomone, prieštarauja Rusijos konstituciniams pagrindams. Retoriniu palieku klausimą, ką gi čia mes nusiteikę remti tariamai teisiniame Lenkijos ir ES ginče.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lenkijos konstitucinis tribunolas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Lenkijos konstitucinis tribunolas

Juolab kad Lietuvoje Konstitucijos santykis su ES teise suvokiamas visiškai priešingai, nei išaiškino Lenkijos konstitucinis tribunolas 2021 m. spalio 7 d. sprendime. Su šypsena prisimenu, kaip nuo pat studijų metų teko stebėti aštrius konstitucinės, tarptautinės ir ES teisės žinovų ginčus, kuri gi teisinė sistema viršesnė. Ypač Konstitucijos primatą bet kokia kaina linkę akcentuoti kai kurie konstitucionalistai, hipotetiškai nuogąstaudami dėl tarptautinės ir ES teisės kišimosi į nacionalinės konstitucinės tapatybės klausimus.

Tačiau apskritai visiškai logiška, kad kiekviena iš trijų teisinių sistemų turi viršenybę savo veikimo sferoje. Kitaip ir negalėtų būti, nes kiekviena iš teisinių sistemų, būdama autonomiška, pati nusistato savo požiūrį į kitas.

Taigi natūralu, kad Konstitucija turi viršenybę prieš visus kitus teisės aktus, įskaitant nacionalinės teisinės sistemos dalimi esančią ES teisę, o ES teisė jos reguliuojamose srityse turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, įskaitant konstituciją. Tačiau, atrodytų, neišvengiama Konstitucijos ir ES teisės prieštara iš tikrųjų yra dirbtinai pučiama problema. Prielaidas potencialiems konfliktams eliminuoti, Konstitucijai ir ES teisei harmonizuoti sudaro atsakinga nacionalinio konstitucinio teismo veikla, nes būtent jis aiškindamas Konstituciją atskleidžia jos santykį su ES teise.

Visiškai logiška, kad kiekviena iš trijų teisinių sistemų turi viršenybę savo veikimo sferoje.

Kaip ir Lenkijoje bei daugelyje kitų ES valstybių, Lietuvoje Konstitucija suvokiama kaip aukščiausioji teisė, kuriai negali prieštarauti ir ES teisės normos. Tačiau tuo Lenkijos ir Lietuvos panašumai po Lenkijos konstitucinio tribunolo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo ir baigiasi. Lietuvos konstitucinis teismas nuėjo ES teisės atitikties Konstitucijai prezumpcijos keliu, nes tokį kelią nurodo ne kas kita, o pati Konstitucija. Atitinkama oficiali konstitucinė doktrina buvo suformuluota Konstitucinio Teismo 2014–2019 metų nutarimuose, susijusiuose su Konstitucijos pataisų konstitucingumo, genocido sampratos, pieno rinkos teisinio reguliavimo ir kai kuriais kitais klausimais.

Svarbiausi čia yra keturi konstituciniai principai. Pirmasis yra teisinės valstybės principas, kurio esmė yra teisės viešpatavimas ir kuris įpareigoja universalių demokratinių vertybių pagrindu derinti du teisės viršenybės aspektus – Konstitucijos viršenybę bei pagarbą tarptautinei ir ES teisei. Antrasis yra konstitucinis pacta sunt servanda principas, kuris apima ir pareigą paisyti iš narystės ES kylančių įsipareigojimų. Trečiasis yra atviros pilietinės visuomenės principas, pagal kurį šalis turi būti atvira tarptautinei bendrijai ir jos teisei, taigi ir ES teisei. Šis principas draudžia izoliaciją, taigi ir bet kokios „suverenios demokratijos“ kūrimą rusiškojo „tradicinių vertybių“ modelio pagrindu.

Galiausiai, ketvirtasis, vakarietiškos geopolitinės orientacijos, principas įpareigoja Lietuvą būti ES bei NATO nare ir tinkamai vykdyti su šia naryste susijusius įsipareigojimus. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tokia valstybės geopolitinė orientacija yra grindžiama vertybiniu bendrumu su demokratinėmis Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėmis. Todėl visateisė narystė ES traktuojama kaip konstitucinė vertybė.

ES teisė net privalo būti naudojama aiškinant atitinkamus konstitucinius klausimus.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucijos santykiui su ES teise atskleisti yra svarbūs keturi aspektai. Pirma, ES teisė yra Konstitucijos aiškinimo šaltinis, nes nėra jokio konstitucinio pagrindo Konstituciją tose srityse, kuriose pagal Konstituciją Lietuva yra perdavusi valstybinės kompetencijos dalį ES, aiškinti kitaip, nei tos sritys sureguliuotos pagal ES teisę. Iš tikrųjų nėra jokios prasmės išradinėti dviračio, kaip nors priešingai, nei pagal ES teisę aiškinant, pavyzdžiui, žmogaus teises, konkurenciją, vidaus rinką, teismų nepriklausomumą. Taigi ES teisė net privalo būti naudojama aiškinant atitinkamus konstitucinius klausimus.

Antra, ES teisė pagal Konstituciją traktuojama kaip būtinas minimalus konstitucinis atitinkamų teisių standartas. Kitaip tariant, Konstitucija negali būti aiškinama kaip nustatanti žemesnį teisių apsaugos standartą, tačiau gali būti suformuluotas aukštesnis konstitucinis standartas. Taip, pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas aukštesnį konkurencijos laisvės standartą yra suformulavęs vidaus sandorių bylose. Tai taikytina ir teismų nepriklausomumo standartams.

ES teisė pagal Konstituciją traktuojama kaip būtinas minimalus konstitucinis atitinkamų teisių standartas.

Trečia, Lietuvos teismai, taigi ir Konstitucinis Teismas, privalo tinkamai aiškinti ir taikyti ES teisę, prireikus ES teisės aiškinimo klausimus užduodami ESTT. Taigi, kilus klausimui dėl teismų nepriklausomumo sampratos pagal ES teisę, Konstitucinis Teismas privalėtų šį klausimą adresuoti ESTT.

Ketvirta, ES teisės nesuderinamumas su Konstitucija pagal Konstituciją turi būti traktuojamas kaip anomalija, kuri pagal tą pačią Konstituciją turi būti pašalinta. Tai paprastai darytina atitinkamų Konstitucijos pataisų būdu, kartais įmanoma oficialiosios konstitucinės doktrinos reinterpretacija siekiant, pavyzdžiui, padidinti žmogaus teisių ar teismų nepriklausomumo garantijas. Pasitraukimas iš ES čia vargiai svarstytinas kaip reali konstitucinė galimybė.

Vadinasi, nors Konstitucija ir turi viršenybę, ji atitinkamose srityse aiškintina harmonizuotai su ES teise, ir Konstitucijos bei ES teisės konfliktas yra veikiau hipotetinis, nei reali galimybė.

Vadinasi, nors Konstitucija ir turi viršenybę, ji atitinkamose srityse aiškintina harmonizuotai su ES teise, ir Konstitucijos bei ES teisės konfliktas yra veikiau hipotetinis nei reali galimybė. Suprantama, ne visi Lietuvoje buvo ir yra patenkinti tokia Konstitucinio Teismo suformuluota oficialia konstitucine doktrina. Kartais Teismas kaltinamas nuvertinęs Konstituciją ir paneigęs jos viršenybę, nepelnytai išaukštinęs ES teisę ir pamiršęs nacionalinio konstitucinio identiteto aspektus, į kuriuos tariamai ES teisė gali pasikėsinti.

Tačiau, kaip ir minėti buvę Lenkijos konstitucinio tribunolo teisėjai, galėčiau pasakyti, kad tai yra netiesa, gal net traktuotina kaip provincialaus teisinio mąstymo apraiškos. Sunku suprasti, kam, užuot priėmus harmonizuojantį požiūrį, reikia priešiškai vertinti ES teisę, ir kaip harmonizuojantis požiūris trukdo atrasti ir plėtoti nacionalinio konstitucinio identiteto elementus.

Juk nacionalinis konstitucinis identitetas yra grindžiamas tomis pačiomis universaliomis ir europinėmis teisės viršenybės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis, ir tarptautinė bei ES teisė nesutrukdė Konstituciniam Teismui atskleisti tokius išskirtinai nacionalinius konstitucinės tapatybės elementus, kaip Lietuvos valstybės tęstinumas, nacistinio ir komunistinio totalitarinių režimų nesuderinamumas su Konstitucija, vakarietiška geopolitinė orientacija, tradicinių bažnyčių statusas ir jų atskirumas nuo valstybės, teisės į teisminę pažeistų teisių gynybą absoliutumas, apkaltos institutas, konstitucinė santuokos samprata, kt.

Tačiau pagal Konstituciją, aiškinamą europiniame kontekste, nacionalinio konstitucinio identiteto elementais iš tikrųjų negali būti, pavyzdžiui, tolerancija smurtui prieš moteris ir artimoje aplinkoje, tolerancija priekabiavimui, įskaitant seksualinį priekabiavimą, atsisakymas pripažinti šeima tos pačios lyties asmenų sąjungas ir tokių šeimų diskriminavimas. Nesinorėtų tikėti, kad pagal Konstituciją norima ginti tokias „tradicines vertybes“.

Taigi apibendrinant, atsakymas į klausimą, ar Lietuvoje įmanomas lenkiškasis konflikto su ES dėl teisės viršenybės scenarijus, yra akivaizdžiai neigiamas. Nebent kas nors, kaip Lenkijoje, pajungtų Konstitucinį Teismą sau ir pasiektų priešingų sprendimų.

O Lenkijos ir ES konfliktui išspręsti matyti viso labo du praktiniai keliai: arba visiškas Lenkijos konstitucinio tribunolo 2021 m. spalio 7 d. sprendimo, kuris savo turiniu yra politinis, ignoravimas, arba šio sprendimo peržiūra, susiklosčius palankioms aplinkybėms, siekiant padidinti konstitucines žmogaus teisių ir teismų nepriklausomumo garantijas (būtent toks konstitucinės doktrinos reinterpretavimo pagrindas yra visuotinai pripažįstamas).

Kadangi Lenkijos politikai padiktavo tokį konstitucinio tribunolo sprendimą, tie patys Lenkijos politikai dar tebeturi galių padiktuoti ir visiškai priešingą sprendimą. Nors tai savaime neguodžia Lenkijos teismų nepriklausomumo aspektu. Bet kuriuo atveju Lietuva šiandien kol kas yra gerokai labiau įsipareigojusi europiniam Gegužės 3-iosios konstitucijos paveldui, pavyzdžiui, nei Lenkija.

Profesorius Dainius Žalimas yra VDU Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

00:25
28:56
01:28

15min metų knygų rinkimai

Ar žinai?

Esports namai

URBAN˙/

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min