Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė: Lenkija imasi Aukščiausiojo Teismo valymo

Šaltinis: BNS
2
A A

Egle Kavoliūnaite-Ragauskienė Demokratijai Lenkijoje iškilo dar didesnė grėsmė. Naujuoju Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimu gali būti naikinamas valdžių atskyrimo principas ir teismų nepriklausomumas. Praeitą savaitę Lenkijos Premjeras Seimui pateikė Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma iš esmės pertvarkyti šio teismo veiklos pagrindus, ir jis šiandien bus svarstomas Lenkijos Seime.

Viena kontroversiškiausių šio projekto nuostatų – visų dabartinių šio teismo teisėjų kadencija pasibaigs tą dieną, kai įsigalios šio projektu pagrindu priimti pakeitimai. Lenkijos teisingumo ministras spręs, kurių teisėjų įgaliojimai bus pratęsti, o kurių nutraukti. Naujuosius Aukščiausiojo Teismo teisėjus atrinks Lenkijos Nacionalinė teismų taryba. Iki šiol ją daugiausiai sudarė profesinių asociacijų paskirti teisininkai, tačiau Lenkijos Seimas praeitą savaitę pakeitė ir šios Tarybos formavimo tvarką, pagal kurią daugelį Tarybos narių teiks Seimas – taigi, valdančioji partija netiesiogiai turės visišką šios Tarybos narių atrankos kontrolę. Projekte taip pat numatyta, kad Teisingumo ministras parengs Aukščiausiojo Teismo statutą, kuriuo nustatoma šio teismo darbo procedūra.

Teisės ir teisingumo partijos atstovų teigimu, tokia reforma yra pateisinama atsižvelgiant į kitų ES šalių situaciją, kur įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia turi didelę įtaką skiriant teisėjus. Praktika, kad teisėjus skiria įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų atstovai, valstybėse yra gana įprasta. Antai, Lietuvoje Aukščiausiojo teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas Prezidento teikimu, apeliacinio teismo teisėjus skiria Prezidentas Seimo pritarimu, apylinkių ir apygardų teismų teisėjus skiria Prezidentas. Dėl teisėjų paskyrimo ar atleidimo iš pareigų pataria Teisėjų taryba, tačiau Prezidentas neprivalo atsižvelgti į jos nuomonę.

Pateikdami argumentą dėl kitų valstybių panašios praktikos Teisės ir teisingumo partijos atstovai konkrečiai įvardija Vokietiją. Išties, pvz., Vokietijoje, ypač žemių teismuose, skiriant teisėjus aktyviai dalyvauja tuometinė valdančioji partija. Tačiau tokia procedūra turi ilgas tradicijas, ir jomis grįsta situacija nekelia faktinės grėsmės teisėjų nepriklausomumui. Jei Vokietija, ilgą laiką taikiusi teisėjų atrankos modelį, kuriame lemiamą žodį turi teisėjų savivalda, inicijuotų pakeitimą, pagal kurį teisėjų paskyrimas būtų perduotas politikams, labai tikėtina, kad tai susilauktų didelės kritikos dėl grėsmės demokratijai. Antra vertus, federacinio lygmens teisėjų paskyrimas ir dabar yra kur kas komplikuotesnis, ten dalyvauja visų žemių atstovai, ir kalbėti apie galimybę teismų sistemą pajungti valdančiosios daugumos interesams nėra jokio pagrindo.

Taigi, teismų nepriklausomumo principas gali būti užtikrintas tik atsižvelgus į individualias kiekvienos valstybės valdžių sąrangos taisykles ir tradicijas. Tose valstybėse, kur vyrauja kelios pagrindinės partijos ir yra tikimybė, kad Parlamento daugumos, Prezidento ir Vyriausybės narių pareigos atiteks vienos partijos atstovams, siekiant užtikrinti teisėjų ir teismų nepriklausomumą, paprastai didesnės galios turėtų būti suteikiamos teismų savivaldai. Juo labiau, tuo atveju, kai valdžia de facto koncentruojama vienos partijos rankose, įstatymų pakeitimai, įgalinantys įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai kontroliuoti teismų sistemą, vertintini kaip prieštaraujantys demokratiniams principams.

Teisės ir teisingumo partijos pirmininko Jarosławo Kaczyńskio teigimu Lenkijos naujienų portalui Onet, teismai yra post-komunistų Lenkijoje tvirtovė, o Aukščiausiasis Teismas gina asmenis, tarnavusius senojo režimo metu. Tuo tarpu stebėtojai teigia, kad tokių žingsnių imamasi siekiant užkirsti kelią teisėjams priimti sprendimus, kurie nesuderinami su partijos interesais. Pavyzdžiui, šių metų birželį Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Lenkijos Prezidentas neteisėtai suteikė malonę vienam iš nuteistų vyresniųjų Teisės ir teisingumo partijos narių Mariuszui Kamińskiui.

Įtariama, kad šiuo pakeitimu teismų sistema perimama į valdančiosios partijos rankas, sustiprina ir tai, kad Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimo projekte numatyta, jog Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimai pasibaigia jam sulaukus 65 metų – o dabartinei šio teismo pirmininkei Małgorzatai Gersdorf 65-eri sueis šių metų lapkričio mėnesį.

Panašu, kad Aukščiausiojo Teismo įstatymo pakeitimo projektas – dar vienas Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos žingsnis perimant teismų sistemą į valdančiosios daugumos rankas. Šiais metais ši partija de facto perėmė Lenkijos Konstitucinio Tribunolo kontrolę, taip pat praeitą savaitę priimtas įstatymas, pagal kurį Teisingumo ministras teiks apygardų ir apeliacinių teismų pirmininkų kandidatūras (iki šiol tą darė teisėjų savivaldos institucija). Šie procesai sunkiai suderinami su esminiais demokratijos principais – valdžių atskyrimu ir teismų nepriklausomumu.

Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė yra Vilniaus politikos analizės instituto darbuotoja.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Teismas Lenkija
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min