Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2015 gegužės 6d. 08:00

Gabija Vitkevičiūtė: Nebekiškite moteriai rankos, džentelmenai

Gabija Vitkevičiūtė
Gretos Skaraitienės nuotr. / Gabija Vitkevičiūtė
Viename Lietuvos universitete yra kursas „Lyderystė žinių visuomenėje“. Čia per pusmetį lukštename milijoną svarbių klausimų ir teorijų, o galiausiai visus šimtmečius, idėjas, kryptis ir ateities tendencijas apima egzaminas. Studentai dažniausiai puikiai įsitraukia viso semestro metu, tad ir testas jiems nebūna sunkus.
O kur dažniausiai būsimieji lyderiai suklumpa? Ties manierų, mandagumo ir etiketo elementoriumi, ties trimis šiais:

7. Pagal protokolo ir etiketo taisykles, kas pirmas sveikina balsu?

A. Jaunesnis vyresnį

B. Vyresnis jaunesnį

C. Abu kartu

8. Pagal protokolo ir etiketo taisykles, kas besisveikindamas pirmas tiesia ranką?

A. Jaunesnis vyresniam ir vyras moteriai

B. Moteris vyrui ir vyresnis jaunesniam

9. Pagal protokolo ir etiketo taisykles, kas pirmas atsisveikina?

A. Moteris su vyru ir vyresnis su jaunesniu

B. Jaunesnis su vyresniu ir vyras su moterimi

Gyvename ne vienkiemiuose, o sostinėse. Žmonių – minios: pažįstamų ir giminaičių, bičiulių ir draugų, direktorių ir samdinių, profesorių ir daktarų, kolegų ir tų kitų visokių, mažiau mielų.

Todėl jei komunikacijos specialistai sako, kad vos pamatę tą kitą, mes susidarome apie jį nuomonę maždaug per minutę (ir retai kada suklystame), kad tas kitas sąmoningai ar net neprasižiojęs jau siunčia apie save žinutę net 12–18 įvairiausių kanalų (nuo kvapo, eisenos iki akių kontakto), tai turime suprasti, kad per tas pirmas sekundes galime arba būti įdarbinti, arba susimauti net neištarus „Laba diena“.

Turime suprasti, kad per tas pirmas sekundes galime arba būti įdarbinti, arba susimauti net neištarus „Laba diena“.

Labai noriu į susitikimus ir žmones žiūrėti kaip į stebuklus, bet tokių susilepšinusių vyrų ir jauniklių vadybininkių gazelių mano verslo vingiuose jau buvo ne vienas ir ne du. Bet jei tik jie žinotų vieną paprastą taisyklę! Tai tikiu, kad mudu abudu ar mudvi abidvi gerbtume vieni kitus labiau. Net daug labiau.

Šios taisyklės vardas – Pirmumo

Kaip mums, sprogstantiems paaugliams, Vilniaus Užupio gimnazijoje (tuometinėje 16-oje vidurinėje) sakydavo viena žila ir visada lakinius batelius su sagtimu avinti mokytoja, „viskas prasideda nuo prisilietimo“. Tada juokdavomės iki susirietimo, o dabar sakau – kad gal tikrai?

Prisilietimas – kaip rankos paspaudimas ar bučiavimas – bus tučtuojau išnarstytas. Bet kol ištiesiame ranką, dar turime žmogų sutikti, kitaip tariant, pamatyti.

Pagal protokolo pirmumo taisyklę jaunesnis visada balsu pirmas sveikina vyresnį, vyras – moterį, pavaldinys – viršininką. Todėl visada bus gražu, jei mergina gatvėje nerėks „O, laaaabas!“ simpatijai motociklininkui, modernus ir šviežiai iškeptas vadovas nešūkalios savaitgalį parke sutiktiems savo darbuotojams, o vyskupas ramiai šypsosis ir lauks, kol jį pasveikins klierikas, klebonas ar parapijietis.

Visi žemesnio rango atstovai prieis ir maloniai ištars „Sveiki“ direktoriui, mokytojui ar valdybos pirmininkui, o jei akys susitiko kitoje gatvės pusėje, tai užteks ir linktelėti.

Juk žinote, kad nusilenkimas pareina dar iš samurajų laikų, kai jie, nusilenkdami iki pat žemės prieš sutiktąjį demonstruodavo: atidengiu Tau savo nuogą kaklą, pasitikiu taip Tavimi, kad net nebebijau, jei kirstum. Sako, kad šiandien diplomatinis protokolas skaičiuoja 26 nusilenkimo laipsnio kombinacijas, o žemiausiai dar ir šiandien lenkiasi jaunavedžiai prieš savo tėvus. Japonijoje.

Tiesa, jei jūs įeinate į patalpą vėliau, negu visi jau susirinkusieji, tada bet kokiu atveju sveikinatės pirmas ar pirma. Tada antpečiai ir paauksuota vizitinė kortelė nebegalioja.

Bet visais gyvenimo atvejais galioja sveiko proto ir mandagumo taisyklė, kai įlipus į liftą, atėjus prie gydytojo kabineto, belaukiant bendros paskaitos ar prasilenkus su šiaurietiškomis lazdomis miške privalome santūriai pasisveikinti. Tai bendrystė ir visiems lygi erdvė, kuri šią akimirką padaro mus bendrais (ne)pažįstamais. Nesunku, o jausmas lieka kaip aukštos prabos: jei ir ne aukso, tai sidabro – tikrai.

Ypač, jei dar išlauksime ir pirmam pradėti pokalbį leisime irgi pagal rangą viršesniam. Tyli moteris ar vadovas, tyliu ir aš. Pasiteiraus, atsakysiu.

Ir tada ateina lemiantis metas – spausti ranką

Tik ypatingais atvejais nusižengiama vadinamajai moters pirmumo taisyklei – jeigu vyriškis yra kur kas vyresnis arba eina labai aukštas pareigas ir tai būtina pabrėžti. Tarkime, jei prezidentas Valdas Adamkus apdovanoja abiturientę šimtukininkę, tai ji juk susivokia, kad netiks mosikuotis ir duoti Jo Ekscelencijai tos rankos, net jei ji ir moteris.

Tačiau net ministras negali pirmas duoti penkių, jei į susitikimą atėjo jam pavaldžios organizacijos vadovė. Jei vadovė – moteris. Jei vyras – tai pirmumas jau ministro pusėje. Jis ranką tiesia pirmas. Tai man, suabejojusiai, prieš metus patvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento profesionalai. Taigi džentelmenai! Nebekiškite pirmi moteriai rankos! Palaukite sekundę ir ji pati jums ją išties.

Taigi džentelmenai! Nebekiškite pirmi moteriai rankos! Palaukite sekundę ir ji pati jums ją išties.

O Giedrius Drukteinis mano, yra dvi taisyklės, kurios iliustruoja esą moteris visai nebūtinai pirma sveikinasi spausdama dešinę: „Ranką pirmas paduoda tas, kuris nori pademonstruoti draugiškumą. Antroji vyro ir moters pasisveikinimo taisyklė kur kas praktiškesnė – ranką paduoda tas, kuris inicijavo susitikimą.“

Prisipažinsiu, kai tai skaičiau pirmą kartą, man buvo naujiena. Bet čia man iš įvairiausių interviu kino žurnaluose nusišypsojo Jackas Nicholsonas, kuris apie geras manieras ir savo požiūrį į tai, kaip paduoti lėkštę, neįeiti nepasibeldus, nešūkauti per kambarius ir visada praleisti moterį pirmą, visais laikais dėstė labai švelniai, bet ir labai tvirtai.

Mamos, močiutės ir sesers auklėjimą jis pabrėžia kaip didelį privalumą: „Esu labai gerų manierų ir puikiai išmanau, kaip deramai elgtis viešai, o ir kaip – su moterimis.“

Lietuviškasis protokolo guru Arminas Lydeka irgi teigia, kad „rankos paspaudimą inicijuoja svarbesnis asmuo. Pirmoji ranką paduoda vyresnė moteris jaunesniai, moteris – vyrui, vadovas – pavaldiniui, dėstytojas – studentui, vyresnis vyras – amžiumi jaunesniam ir t.t.“.

Ką bepasirinksite, dar būtų gerai žinoti ir Tomaszo Orlowskio nuomonę. Buvęs ilgalaikis Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Protokolo departamento direktorius, buvęs Lenkijos Respublikos ambasadorius Prancūzijoje rašo, kad dar reikia situacijas jausti ir tarptautiškai: „Fizinis kontaktas, kai baltasis spaudžia ranką, japonę varžo. Pagal musulmonų papročius kategoriškai draudžiama spausti ranką moteriai. Mūsų civilizacijoje labai santūriai tiesia ranką britai, o amerikiečiai atvirkščiai – taip sveikinasi su visais be išimties.“

Beje, ponas Orlowskis yra didelis pirmumo taisyklės fanas. Jei jums bus įdomu, tai jo raštuose rasite ir kas pirmas turi įeiti į liftą, lipti laiptais žemyn ar aukštyn, kam ką pirmą pristatyti supažindinant, kas pirmas gali atsisėsti ar atsistoti, išeiti ar sugrįžti. O A.Lydekos solidžiojoje protokolo knygoje rasite ir anekdotų. Kad ir rankų tema:

Ryte kalbasi du bendradarbiai:

– Kaip Tau vakar banketas?

– Nieko, pusė bėdos.

– Tik labai jau daug išgėrusių buvo, nemandagių, rankas numindžiojo.

Sinchroniškas aukso vidurys

Ir jei jau turime dvi puses, tai beliekia rasti visiems priimtiną bendrą vardiklį. Jis yra. Aukščiausio rango politikos partnerystėje. Pažiūrėkite per žinias šįvakar, kaip susitikę rankas vienas kitams išties Europos ar Amerikos vadai.

Moteris ar vyras, mažutės ar milžinės valstybės prezidentas – tiek jau to. Jie rankas ištiesia vienas kitam… sinchronu. Abu lygiai, vienodai ir tą pačią sekundę.

O jei norėsite atsilošti iš nuostabos, kiek nežmoniškai daug lemia kelių sekundžių rankos (ne)paspaudimas, tai susiraskite „Google“ „Obama’s Handshake Policeman“. Aš žiūrėjau dešimtis kartų ir visomis kalbomis. Nenusibodo.

Apie tai, kodėl vyrai spaudžia rankas, jau žinome mintinai, bet jei dar kas primiršote, tai nieko keista – siūlo galas veda į riterių ir vadinamųjų duelių-dvikovų laikus, kai drąsuoliai dėl garbės galėjo šaudyti ne tik varnas, bet ir vyrus, tad nuogo delno parodymas simbolizuoja taiką – aš neturiu ginklo, sveikinu Tave linkėdamas gero. Jei kartais koks šaunuolis jums purtys ranką iš peties sąnario, nepykit – gal anam gyvenime jo to riterio ir būta, vis dar krato jūsų rankovėje paslėptus šovinius.

Beliko pirštinaitės. Šiais laikais jų nenusimauna tik moterys ir kariūnai (jei tai tai šių uniformos dalis). Rankos (tiksliau, kadaise aristokračių ir bažnyčios aukščiausiųjų brangakmeniais nusėtų žiedų aidas) bučiuojamos tik viduje (pavyzdžiui, Operos teatre ar filharmonijoje) ir žodis „bučiuoti“ reiškia tik kuklų, santūrų ir sausą prisilietimą.

Storžievis tik iš pirmo žvilgsnio

Jei vyras pakvietė jus į restoraną, mielos damos, ir pirmas drįsta žengti pro duris, nekelkite scenos ir nesučiaupkite lūpyčių. Į restoraną pirmas visada įeina būtent vyras (smuklių ir karčiamų laikais juk buvo nesaugu) ir taip „uždengia“ moterį nuo pavojų.

Jei norite pragmatiškiau, tai tegu jis taip elgiasi dėl pirmojo susitikimo su administratoriumi – ir kreipiasi tiesiai dėl staliuko. Juk pasirūpino, kad šis būtų tikrai rezervuotas?

Jei vyras pakvietė jus į restoraną, mielos damos, ir pirmas drįsta žengti pro duris, nekelkite scenos ir nesučiaupkite lūpyčių.

Smulkmenos, bet iš tų, kurios lemia. Iš tų, kurioms negalioja ir dar, duok Dieve, ilgai negalios net paties Cicerono „O tempora, o mores! O laikai, o papročiai!“ Laikai keisis, o geros manieros visada pridės dividendų.

Jei kartais bus situacijų, kai nežinosite, kaip elgtis, prisiminkite arba Dalai Lamą, arba Coco Chanel. Pirmasis sakė, „būkite geri, jei tai įmanoma. O tai įmanoma visada“. Antroji buvo įsitikinusi, kad „galima priprasti prie bjaurumo, bet prie netvarkingumo – niekada“. Elkimės nuoširdžiai ir tvarkingai. Ir viskas bus gerai. Arba metai iš metų stenkimės kaip ponai.

Kai žmona vyrą šaukia „O, mano pone!“

Pagal indų tradiciją, žmona namuose į vyrą turi kreiptis „Mano pone“. Tokių šeimų yra ir šiandien, ir net Lietuvoje, jos realiai taip ir gyvena, augina vaikus, daro vakarienes ir eina į darbus. Ši tradicija labai sena, bet dar gaji ir gyva.

Vakarų moterys, tai išgirdusios, pradeda klykti. Kitos, gyvenančios su labiau užspaustom emocijom, tik pakelia antakį – kaip tai siaubinga, neteisinga ir viduramžiška.

Ruslanas – vedų astrologas. Jis patyli, palaukia, nusišypso ir tęsia: „Pasakykit man, mielos savarankiškosios ir daug pasiekusios ponios – kaip kasdien metų metus turi elgtis vyras, kad jūs kreiptumėtės į jį „O, mano pone…“?

Teisingi testo atsakymai yra šie:

7. A

8. B

9. A

Straipsnyje panaudotos ištraukos iš T.Orlowskio, A.Lydekos ir G.Drukteinio diplomatinio protokolo, ceremonialo ir etiketo knygų. Ačiū jums, džentelmenai.

TAIP PAT SKAITYKITE: GABIJA VITKEVIČIŪTĖ: Brangus ir išlaikytas amfetaminas mylimam seneliui.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

00:40
00:49
00:10

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min