Šiame liguistame ir neišvengiamame žmonijos palydove, medicininiais terminais kalbant, galima nustatyti tik simptomus. Tai krentančios bombos, raketos ir svetimi / savi kariai miestų gatvėse, sugriovimai, suirutė. Taip pat nuostoliai, kurių minimizavimui reikia tiksliai išskirti ir nustatyti artėjančios karo ligos simptomus. Deja, pastaruoju metu artėjančio karo ženklų – apstu.
Visai neseniai pasibaigusios Rusijos ir NATO/JAV derybos, jeigu nepaaiškės naujų susitarimų ir detalių, nepabijokime to žodžio, buvo antausis Rusijos ultimatumui. Pastaroji šalis jautė artėjančių derybų fiasko ir išsitraukė iš anksto parengtą paruoštuką, kuriame teigė, kad atsisakys visų įmanomų „kontrpriemonių“, tarp jų ir „techninių-karinių“.
Kalbant paprasta ir suprantama kalba – „stumdysime savo karinius dalinius bei pajėgas ten, kur užsimanysime“. Kadangi neribotas ginkluotojų pajėgų „stumdymas“ savo teritorijoje vietiniam elektoratui tuoj nedarys reikiamo įspūdžio. Be to, tikėtinas variantas, kad šios pajėgos gali „pasistūmėti“ pas vieną iš savo kaimynių.
