Paskui laikai ėmė keistis – laikraščiai pradėjo rašyti apie paslaptingus žinomų Lietuvos vyrų ir bufetininkių susitikimus. Paskui madinga tapo ekrane rodyti būrėjus, ekstrasensus ir ateities prognozuotojus. Paskui ši mada atlėgo. Bet tik tam, kad po kurio laiko – aistringai – vėl įsiliepsnotų.
Pati aistringiausia (ji pati taip save šiemet vadina) televizija sezoną pradėjo nuo meilės magijos. Ponia Lilijana be jokios šypsenėlės ir visai nesidrovėdama ekrane paaiškino, kad tereikia perpjauti obuolį, tarp jo puselių įdėti geidžiamo jaunikio fotografiją, ir jau po keletos dienų jis – visas tavo.
Dar galima devynis vakarus iš eilės išeiti į kiemą ir, pakėlus galvą, danguje suskaičiuoti devynias žvaigždes. Taip pat pasiseks.
Dar galima mažą akmenuką paslapčia įmesti į geidžiamojo kišenę. Dar galima savo plauką įsiūti į jo drabužį. Bet jokiu būdu negalima (jei jau pasisekė ir su juo vienoje lovoje atsidūrei), kad tos lovos galvugalyje būtų veidrodis. Nes per tą veidrodį – langą į mirusiųjų pasaulį – nežinia kas gali išlįsti.
O dabar mielas 15min.lt skaitytojas jau laukia: kada gi pasipils baisūs televizijai ir laidos autoriui G.Leškevičiui skirtieji kaltinimai. Bet gi dar anksti: dar ne laidos pabaiga.
Dar galima devynis vakarus iš eilės išeiti į kiemą ir, pakėlus galvą, danguje suskaičiuoti devynias žvaigždes. Taip pat pasiseks.
Dar rodė toji laida mūsų kolegą – nesyk televizijų išgirtą ir tiek pat kartų nemylėtą - krepšinio asą V.Mačiulį.
Paprastais žodžiais ponas Vidas papasakojo nepaprastą istoriją: daugsyk po pasaulį keliavęs jis – tai šen, tai ten – atsidurdavo šaly, kurioj, nors anksčiau ten ir nebuvęs, pamatydavo iki skausmo pažįstamą – tarsi iš vaikystės – gatvę. O slapta mintis jam pakuždėdavo: girdi, ten už posūkio, turėtų stovėti bažnyčia. Arba vaistinė. Ir jos ten stovėdavo! Ir viena, ir kita. Na, pasakykite ranką ant širdies padėję: ar jums taip nėra buvę?
Astrologas čia pat paaiškino: siela gali nugyventi iki 500 gyvenimų. O pasąmonė mums gali priminti tik paskutiniuosius septynis ar dvylika. Ir dar: visiška nesąmonė, girdi, yra tai, kad po mirties pavirsim agrasto krūmu ar katinu. Ne. Negulėsi sau be darbo ant minkštos pagalvėlės senmergės salone. Jei anąkart gyvendamas nežiūrėjai savo vaikų, tai – atgimęs – ir pats egzistuosi ne kokiuose poilsio, o vaikų namuose. Pats žinai, kokios ten sąlygos!
Jau kritikuoti? Bet gi tai – improvizacijos, kilusios, ko gero, iš pačių Dešimties Įsąkymų! Kas ten dar, laidoje, buvo?
Ponia Snieguolė, kuri – po keletos klinikinių mirčių – įgijusi sugebėjimą numatyti apytikslę mirties datą. Ir kaskart mirdama matė save tarsi iš šono. Betgi jūs taip pat jau esate apie tai girdėję. Tad kodėl turėtute netikėti?
Žinoma, save gerbiantis (ar tikrai?) inteligentas (ar tikrai?) jums niekada neprisipažins, kad šitą laidą žiūrėjo.
Čia tas pat, kas su laikraštiniais ir internetiniais horoskopais. Laikraščio redaktorius tik nujausti gali – skaito juos, ar ne. Žiniatinklyje – paprasčiau. Yra „klikai“, t.y. paspaudimai.
Ir mes žinome tiesą. Tą pačią tiesą – bent jau jos tendenciją – rodo televiziniai reitingai. Todėl – kad ir kaip keista būtų – visai nekyla ranka šitą laidą neigti, jos autorius mokyti, o herojus – kritikuoti.
Nemėgstate – nežiūrėkite. Gėda žiūrėti – žiūrėkit paslapčia. Ir nekreipkit dėmesio į itin mažus, netgi juokingus netikslumus. Pavyzdžiui, tokius: kaip Lietuvoje rasti devynias iš eilės žvaigždėtas (be debesų) naktis?
Žinoma, juokauju.
