Girdi, jai nemalonu tą krepšininką buvo matyti ir jo blevyzgų klausytis.
Žinoma, žinių šefui toks argumentas pasirodė naivus ir net juokingas. Jis jaunai žurnalistei paaiškino, kad alkoholis – televizijos stumiamoji jėga. Ir dar jis (negarsiai) pagyrė dvi konkuruojančias televizijas. Pasakė, jog jėga yra, kad jos girtą kompaniją nufilmavo. Kad puiku yra, kai televizijos vairuotojas „gauna į lempą“. Ir nuostabu yra, kai tokio įvykio visai nėra, bet tu pats jį „suorganizuoji“.
Tos kitos dvi televizijos, matyt, suorganizavo. Pasistengė. Ir sublizgėjo.
Nežinau, ar jauna žurnalistė suprato šefo pamokymus. Bet mums ne tai svarbu. Mes rašom ne apie konkurenciją. O apie alkoholį ekrane.
Alkoholis lietuviškame ekrane – tik vėlyvos nakties svečias. Ir, sako, kad greit jis turės visai kitų – ne TV namų ieškotis. Seimas nuspręs. Tas kitas. Naujasis. Kuriame vėl bus narių, jokios užsienio televizijos nemačiusių. Ir seimūnų, jokioje užsienio šalyje nesilankiusių.
Bet gal prisimenate kažkada Seimo nariu buvusį švelniųjų alkoholinių gėrimų specialistą poną Dominyką Veličką?
Penkias liepas ir penkis rugpjūčius jis visoms Lietuvos televizijoms bandė įsiūlyti gurmanišką pažintinę laidą apie vyną. Žinoma, neįsiūlė. Nes mūsų televizijos greičiau badu mirs, nei pažeis baubo – Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos – nurodymus.
Šią vasarą ponas Dominykas jau nebesiūlo. Jis jau žino, kad tai – neįmanoma. Ir savo žinias tikrina, žiūrėdamas kitų pasaulio šalių televizijas.
Šį antradienį užsienio kanale jis žiūrėjo laidą apie Portugalijos vyndarystės atgimimą ir darsyk įsitikino: neverta pirkti 2008-ųjų portveino: dėl tų metų klimato šis vynas yra per aštrus ir per stiprus.
Per kitą užsienio televiziją komentatoriai įrodinėjo, kad madingiausias(?) Ispanijoje yra vynas, savo skoniu labai primenantis kopūstų rasalą. Sakote, neskanu? Tačiau, pasirodo, labai tinka prie kiaulienos patiekalų ir – padeda virškinimui.
Trečias užsienio kanalas ponui Veličkai priminė (o mane pamokė), kaip atskirti portugališką vyną nuo ispaniško, o itališką – nuo Argentinos. Įdomu.
Bet lietuviškose TV laidose tai – neįmanoma. Prisimenu: etiketo eksperto pono Armino Lydekos klausinėjau, ar tikrai „neišsigazuoja“ šampanas, jei į pradarytą jo butelį įdedi sidabro šaukštelį. Rezultatas buvo stulbinantis: tuometis mano šefas gavo 1000 litų baudą už... alkoholio reklamą. Iš tos pačios tarnybos.
Vienintelė galima ir teisėta alkoholio reklama Lietuvoje – parodyti vos ant kojų stovinčią tautinę įžymybę.
Na ir dar. Visai neseniai rašiau apie Lietuvą šlovinusią „Travel“ laidą (kas kam ir kiek sumokėjo – paslaptis). Bet jos vedėjui taip patiko lietuviškos trauktinės, kad girti jo sapaliojimai ne vieną sugundė keistą šalį – Lithuanią – aplankyti.
Ir dar. Prieš daugelį metų su lietuviškos naminės propaguotojais apvažiavau Europą (jie važiavo tenykščių degtindarių patirties pasisemti: ne, ne gamybos, o įstatymų leidybos paslapčių). Bet rezultatai toliau Seimo stalčių nenukeliavo.
Alaus gamintojai nebegali remti sporto. Bet jau ryt mūsų ekranuose Olimpiada. Atkreipkite dėmesį į būsimas reklamas: suprasite – esame šventesni už Romos popiežių. Nes jau dabar anglai varžybas kviečia stebėti alinėje, kurioje, sakoma, tamsų alų gėrė pats Williamas. Ne princas. Pats Shakespeare‘as. Ir taip toliau.
Ką darom? Laukiam rugsėjo. Kai į Vilnių su tėvelių pinigėliais sugužės studentai, kai baigsis tarnautojų ir bedarbių vasara, tuomet Vingio parke vyks – tuo neabejoju – tris dienas ir tris naktis besitęsiantis alaus gėrimas.
Nesiimu spręsti, ar tai gerai, ar nelabai gerai. Bet tikrai žinau: visos Lietuvos televizijos renginuką rodys. Ir kiekviena iš jų stengsis parodyti tai kuo baisiau. Jei pavyks, nufilmuos netgi paslapčiomis bokalą perkantį policininką. Arba – tą patį Kšyštofą.
Štai ir apsukom ratą. Vienintelė galima ir teisėta alkoholio reklama Lietuvoje – parodyti vos ant kojų stovinčią tautinę įžymybę. Dar tai yra galimybė ir reitingams pakelti. Siūlau ją apgalvoti – bei nemokamą reklamą tuo pačiu pasidaryti – ir tiems, kurie įnirtingai žada brautis į Seimą. Aš tik pasiūliau. Piktuose komentaruose jūs arba pritarsite, arba – ne.
Beje, labai paslapčiomis vykusiame Lietuvos vyndarių suvažiavime buvo ragaujamas ne tik pienių vynas, bet sveikatingasis vynas iš dilgėlių. Bet apie tai rašyti negalima. O jei parodyčiau – būtų nubaustas mano televizinis šefas.
Kas pasakė, kad Lietuvoje nėra cenzūros?
