Marijampolėje esu filmavęs žiniuonį – senovinių raštų šifruotoją, kuris be jokios šypsenos veide teigė, kad japoniškoji „Toyota“ pavadinta kadais ten gyvenusio lietuvių proprotėvio ir reiškia ne ką kitą, kaip įrenginį „Tau joti“ (žirgu).
Televizijos, norėdamos pašviesinti nelinksmą lietuvių gyvenimą, kartais tokias istorijas ima ir papasakoja. Ir tuomet tomis išgalvotomis (arba ne) istorijomis baisiausiai pasipiktina Patys Rimčiausi Mokslininkai. Jie ima veržtis į eterį ir dega nežmonišku troškimu papasakoti „kaip buvo iš tikrųjų“.
Jei būsima sėkme pasiseka įtikinti nepatyrusį prodiuserį arba rajoninę televiziją, tie mokslininkai apsidžiaugia, kad per mėnesį prie kuklios savo algelės jie prisidurs kokius du šimtus litų ir kuria naujas lietuvių kilmės versijas.
Taip ir atsitiko. Viena gerą oro erdvę turinti televizija šią savaitę bandė įtikinti, kad ne iš Afrikos mes, ne iš Azijos, ne iš kosmoso, o iš visiškos visiškos šiaurės: iš ledynų krašto atkeliavę. Kartu su latviais ir estais. Rėmėsi mokslininkai tautosaka, XIII amžiaus raštais ir gražiais padavimais, kuriuose skelbiama, kad ten, kur anksčiau lietuviai gyveno, saulė labai mažai švietė ir buvo šalta.
Bet ne pats „atradimas“ nustebino, o televizinis jo formatas.
Studijoje buvo dvi taburetės. Ant vienos sėdėjo ponia Nijolė – rišlaus sakinio nemokanti pasakyti ir mekenanti „ė..ė..ė... Mokslų Daktarė. Ant kitos – Profesorius Stasys, kalbantis visiškus niekus. Kartais poną Stasį ant tos taburetės keitė kažkokio labdaros fondo vadovas Leopoldas. Pastarasis beveik nieko nekalbėjo. Tik klausėsi ir retkarčiais įterpdavo tokį sakinį :“O, čia labai svarbi aplinkybė! Labai svarbi.“
Studijoje buvo dvi taburetės. Ant vienos sėdėjo ponia Nijolė – rišlaus sakinio nemokanti pasakyti ir mekenanti „ė..ė..ė... Mokslų Daktarė. Ant kitos – Profesorius Stasys, kalbantis visiškus niekus.
Laidos dalyviai nagrinėja, kad gali būti, jog kadais lietuviai gyveno kartu su norvegais ir karelais. Ir pateikia pavyzdžius: girdi, ir vienos ir kitos tautos turi padavimų apie mėnulio ir saulės pagrobimą.
Pažodinė trijų minučių laidos ištrauka
- Yra siužetų, kuriuose latviai pasakoja, kad saulė ir mėnulis buvo velnio pagrobti. Dievas paprašė velnio leisti pakilnoti saulę. Po to šveitė ją į dangų, kur ji tebešviečia. Dar man į galvą atėjo senojoje Edoje, Islandų epe, motyvas apie tai, kaip vilkas Fenriras praryja saulę. Bet saulę visada kas nors išvaduoja. Ir čia labai svarbus Silvijaus Enėjaus Pikolominio užšifruotas mitas apie saulės išlaisvinimą.
- Vienuolis Jerominas yra susidūręs su tokia lietuvių gentimi, kuri garbino didžiulį kūjį. Kodėl garbino? Todėl, kad juo buvo išlaisvinta saulė!
- O, tai čia labai svarbi aplinkybė!
- Tai reiškia, tais viduramžių laikais buvo išlaikyta atmintis to poliarinio rato reiškinio, kai gyvenanti toli į šiaurę baltų bendruomenė matė ir paskleidė visuomenėje tą savo patirtį... Ilgai išliko mūsų visuomenėje žinia apie kadaise gyvenusius protėvius, kurie gyveno toli į šiaurę. (Noriu pabrėžti – tai originalas, nė vienas laidoje nuskambėjęs žodis nepakeistas).
- Dievas Televelis – mistinis kalvis arba Dievas kalvis ir kalvis nepaprastų daiktų kalėjas, arba folklorinis kalvis. Apie jį kalbama XIII a. Ipatijaus kronikoje.
- Dievas Televelis yra po Nunadievio. O Malalos kronikoje kalbama apie baltų ir finougrų genčių garbintus dievus ir čia minimas Televelis, kuris yra nukalęs saulę ir įmetęs ją į dangų.
- Keliaujant į šiaurę, galima pasakyti, kad dangaus šviesulių nukalimo motyvai būdingi ne tik latviams, bet ir karelams...
- Einant į pietus mažėjo kalvio motyvas, o einant į šiaurę – stiprėjo.
Ir taip toliau. Ir taip – dar toliau. Trisdešimt minučių be reklamos.
Visai gali būti, kad „tūpam žurnalistui“ dalykai nesuprantami. Nesvarbu, kad rodomi geriausiu eterio laiku – 21 val. 30 min.
Bet gal mūsų tinklaraštį skaito ir koks profesorius? Norėčiau išgirsti, ar suprato, kur ten mes šiaurėje gyvenom. Ir kada.
Beje, tai, kad estai, latviai, karelai ir suomiai yra mūsų draugai – supratau. O rusai – nelabai draugai. Iš ko supratau? Iš dar vienos ištraukos toje TV laidoje: „Paimen – skandinavų kalbose – piemuo. Ganymas su piemeniu. Ne taip, kaip rusai – paleido ir eina, kur nori. O čia yra su piemeniu. Tai yra susiję su gyvulininkyste ir žemdirbyste. Ir jau nekyla klausimų...“
P.S. Toji laida vadinasi „Mūsų praeities beieškant“. Ir yra transliuojama gerą oro erdvę turinčios televizijos „Init“. Profesorių ir mokslo daktarų pavardžių nerašau. Kad nebūtų jiems gėda rugsėjo1-ąją.
