Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 rugpjūčio 5d. 09:23

Jonas Urbanavičius: Ar ES – tik populiarumą prarandanti senstelėjusi žvaigždė?

Jonas Urbanavičius
Jonas Urbanavičius
Lietuvai jau daugiau nei dešimtmetį esant Europos Sąjungos (ES) nare, šioje struktūroje vykstantys procesai buvo pradėję vis mažiau dominti lietuvius. Tačiau pastaruoju metu ES ir joje vykstantys įvykiai vis dažniau patenka į naujienų srautus. Deja, ji neretai atrodo kaip nuo scenos nueinanti žvaigždė ar politikas, prieš rinkimus norintis sulaukti dėmesio bet kokia kaina: teroro aktas, naujas referendumas ar nesibaigianti krizė darosi panašūs į naujienas apie iš stalčiaus dingusius pinigus, naują suknelę ar sudaužytą prabangų automobilį.

Ar tai – ženklas, kad ES jau suvaidino savo vaidmenį, todėl nebeverta kreipti į ją dėmesio ir analizuoti joje vykstančių procesų?

Grėsmė visada reiškia galimybę

Jei nuomonės apie tai paklaustume pesimisto ir optimisto, pesimistas atsakytų, jog vienintelis dalykas, kurį dar galima analizuoti – kaip ES dezintegruojasi ir kas liks po to. Savo nuomonę pesimistas pagrįstų pastarųjų metų įvykiais: Didžiosios Britanijos referendumo dėl narystės ES rezultatais, Turkijos ir ES santykių komplikacijos, šios šalies prezidentui ėmusis griežtų demokratiją ir laisvę ribojančių priemonių po nepavykusio perversmo liepos pradžioje, neįveikiama migrantų krizė, nuolatinė vienos ar kitos ES narės finansinio bankroto grėsmė.

Optimistas tuo tarpu kiekvienoje iš šių grėsmių įžvelgtų naujas galimybes. Pavyzdžiui, referendumas Didžiojoje Britanijoje iškelia daugybę galimybių ir neatsakytų klausimų išsamiai analizei: kada prasidės Didžiosios Britanijos išstojimo procesas? Kaip vyks derybos ir ar jose dalyvaus Lietuvos diplomatai ar politikai? Kokius tolimesnius Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos santykius realiausia užmegzti? Kokios grėsmės kyla ir kokios galimybės atsiveria darbuotojams iš Lietuvos ir Lietuvos verslui?

Turkija – ne narė, bet svarbi partnerė

Įvykiai Turkijoje, nors atitolina (greičiausiai – neribotam laikui) šios šalies narystės ES perspektyvą, tačiau nenutraukia svarbių ryšių tarp abiejų pusių. Turkija tebelieka svarbi ES partnerė saugumo klausimais, ypač sprendžiant migracijos klausimus, todėl derybos (tiek atviros, tiek ir užkulisinės) ir toliau bus analitikų akiratyje.

Ar Turkijai pavyks pasiekti, kad ES patvirtintų bevizį režimą (Europos Parlamento, kuris turi patvirtinti šį jau priimtą sprendimą, nariai to labai nenori) mainais į efektyvų prisidėjimą prie pabėgėlių, atvykstančių per šią šalį į Europos Sąjungą, srauto sumažinimo?

ES ateitis: su sienomis ar be jų?

Aukščiau minėtas pabėgėlių klausimas kelia amžinas dilemas ir dėl tolesnės pačios ES raidos krypties: ar ES turėtų kurti bendrą migracijos politiką (kaip siūlo Europos Komisija), ar šį klausimą palikti valstybėms narėms, o daugiau dėmesio skirti išorinių ES sienų apsaugai (tokios pagalbos nesulaukusios, kai kurios ES valstybės jau ėmėsi pačios šio vaidmens, statydamos ne menamas, o fizines tvoras ne tik prie išorinių, bet ir prie vidinių sienų)?

Šis klausimas veda prie kur kas gilesnės analizės – dėl pačios ES ateities modelio. Akivaizdu, jog dabartinė institucinė ES struktūra sunkiai susidoroja su vidaus ir išorės iššūkiais. Derybos dėl tolimesnių ES ir Britanijos santykių galėtų būti ir paskata pačioms ES valstybėms persvarstyti institucijų vaidmenį, santykį tarp institucijų ir valstybių narių, sprendimų priėmimo procedūras. ES reikia reformuoti, kad ji toliau veiktų, nes ES neša akivaizdžią naudą piliečiams, tačiau dar yra kur tobulėti ir tose srityse, kurios neša naudą.

Kuriama skaitmeninė vidaus rinka

Daug keliaujančiųjų jau pajuto, jog nuo šių metų balandžio pabaigos sumažėjo mokesčiai už tarptinklinio ryšio paslaugas keliaujant ES. Nuo kitų metų jie bus visai panaikinti, taip prisidedant prie skaitmeninės vidaus rinkos kūrimo. Tačiau tuo skaitmeninės vidaus rinkos kūrimas nesibaigs.

Taip pat šioje srityje kyla ir nauji iššūkiai: pavyzdžiui, kaip reguliuoti daiktų internetą arba automobilius, važiuojančius be vairuotojo?

Tebelieka aktualūs skaitmeninių paslaugų (pvz., vaizdo ir garso įrašų, ir transliacijų) teikimo barjerų panaikinimo, asmens duomenų ir vartotojų apsaugos, perkant internetu klausimai. Taip pat šioje srityje kyla ir nauji iššūkiai: pavyzdžiui, kaip reguliuoti daiktų internetą arba automobilius, važiuojančius be vairuotojo?

Žada dar daugiau asmenų judėjimo laisvių

Tradicinė ekonomika ES taip pat susiduria su iššūkiais. Nepaisant to, kad viena pagrindinių Didžiosios Britanijos apsisprendimo pasitraukti iš ES priežasčių buvo pernelyg didelė vidinė ES darbuotojų migracija į šią šalį, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris žada ir toliau stiprinti laisvo asmenų judėjimo principą, jau rudenį paskelbdamas naujas priemones, kurios užtikrintų ES piliečių socialines teises, šiems išvykus dirbti į kitas ES valstybes nares. Kaip toks sprendimas paveiks darbo rinkos padėtį ES ir atskirose jos valstybėse?

Tai – tik keletas klausimų, kuriuos artimiausiu metu analizuos ir sprendimų ieškos ES valstybių (taigi – ir Lietuvos) politikai, diplomatai ir, žinoma, mokslininkai. Todėl reikia nepasiduoti antraščių vilionėms apie ES pabaigą. ES vykstantys procesai, daro ir toliau darys poveikį Lietuvos ir mūsų visų gyvenimui.

Jonas Urbanavičius yra Kauno technologijos universiteto Europos studijų, socialinės politikos, sociologijos Studijų krypčių programų komiteto vadovas

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

21:34
03:06
00:15

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min