TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaetana Leontjeva: 6 dalykai tam, kad mokesčių biurokratija mažiau slėgtų (II)

Šaltinis: 15min
0
A A

Mokesčių administravimas Lietuvoje yra sudėtingas ir brangus. Į dabartinę raizgalynę įmaišius dar ir „išmanias” IT sistemas, kaip siūlo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), visas procesas gali tapti dar painesnis ir brangesnis. O juk išmanumą galima pasiekti supaprastinant ir atpiginant mokesčių administravimą, veikiant pagal šias gaires.

Nr.1. Uždrausti nuolat keisti mokesčių įstatymus

Kuo dažniau keičiami įstatymai, tuo sudėtingiau mokesčių mokėtojams prie jų prisitaikyti. Per 2004–2014 m. laikotarpį svarbiausių mokesčių – GPM, PVM, pelno mokesčių, akcizų ir „Sodros” įmokų – įstatymai buvo pakeisti net 215 kartų! Vien pernai jie buvo „tobulinami” 22 kartus.

Būtent nuolatiniai įstatymų keitimai ir daro mūsų mokesčių sistemą sudėtinga ir neprognozuojama bei sukuria didžiulę mokesčių administravimo naštą. Ypač blogai, kai mokesčiai keičiami metų pabaigoje su biudžetu, apeinant būtiną 6 mėnesių prisitaikymo laikotarpį ir įsigaliojant jau nuo Naujųjų metų.

Nr.2. Perduoti visų mokesčių administravimą vienai institucijai – VMI

Šiuo metu mokesčius administruoja trys įstaigos – VMI, „Sodra” ir Muitinės departamentas. Tai apsunkina įmonių veiklą, nes mokesčių klausimais tenka bendrauti net su trimis institucijomis. Kainuoja ir trijų įstaigų administravimas: VMI finansavimas pernai siekė 53 mln. eurų, „Sodros” – 80 mln. eurų, Muitinės departamento – 41 mln. eurų.

Mokesčių administravimo sujungimas į vieną instituciją leistų racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus bei laiką. Panaikinant besidubliuojančias funkcijas, galima būtų sumažinti ir etatų skaičių. Būtent tokią pertvarką šiemet pasiūlė Ūkio ministerija. Tačiau tam nepritarė Vyriausybės strateginis komitetas. Reikia tikėtis, kad prie šio siūlymo dar bus sugrįžta, jeigu siekiama iš esmės pagerinti mokesčių administravimą.

Nr.3. Panaikinti perteklines mokesčių ataskaitas, deklaracijas ar kitus informacinius įpareigojimus

Būtų prasminga tai daryti net ir tuomet, jei visų mokesčių administravimas nebūtų perduotas VMI. Ūkio ministerijos užsakymu 2011 m. atliktame tyrime nustatyta, kad šalies mokesčių mokėtojai privalo užpildyti ir VMI pateikti net 86 skirtingas mokesčių ataskaitas, deklaracijas ar kitus informacinius įpareigojimus. Jų gali būti ir daugiau nei 100, nes privaloma duomenis teikti dar ir „Sodrai”. Daugiausia deklaracijų ar ataskaitų susiję su pelno mokesčiu – 31, ir gyventojų pajamų mokesčiu – 26.

Daugiausia deklaracijų ar ataskaitų susiję su pelno mokesčiu – 31, ir gyventojų pajamų mokesčiu – 26.

Į ataskaitų peržiūros procesą reikėtų įtraukti buhalterius, verslo atstovus, ypač smulkiojo ir vidutinio. Net jeigu būtų nutarta, kad tam tikra ataskaita ar deklaracija būtina, galima būtų sumažinti jos apimtį arba keisti periodiškumą. Jas galima padaryti išmanias, bet ne IT išmanumo prasme, o ta, kad jos būtų patogios mokesčių mokėtojams, o ne reikalaujančios pasikartojančios informacijos.

Nr.4. Suvienodinti darbo pajamų apmokestinimo bazę, deklaravimo ir įmokų mokėjimo tvarką.

Pajamos, uždirbamos pagal darbo sutartį, šiuo metu yra apmokestinamos nuo skirtingų bazių. „Sodros” ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos yra skaičiuojamos nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, o GPM dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo yra skaičiuojamas nuo mažesnės bazės.

Esama tvarka reiškia itin sudėtingą mokesčių apskaitą, sukelia didelę administracinę naštą mokesčių mokėtojams. Nėra pagrįstų argumentų, kodėl mokesčiai nuo pajamų, gaunamų pagal tą pačią darbo sutartį, turėtų būti skaičiuojami nuo skirtingų bazių.

Vieningos bazės taikymas leistų sumažinti apskaitininkams tenkantį darbokrūvį, klaidų ir baudų tikimybę. Didžiausią naudą iš to pajustų smulkusis ir vidutinis verslas.

Vieningos bazės taikymas leistų sumažinti apskaitininkams tenkantį darbokrūvį, klaidų ir baudų tikimybę. Didžiausią naudą iš to pajustų smulkusis ir vidutinis verslas, nes jam tenka santykinai didesnės mokesčių administravimo sąnaudos.

Nr.5. Naikinti neefektyviausius, brangiausiai administruojamus mokesčius

Lietuvoje taikomi 24 mokesčiai. Iš 5 reikšmingiausių mokesčių surenkama apie 90 proc. pajamų, o iš likusių 19 – tik apie 10 proc.

Pavyzdžiui, gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto mokestis visiškai nepasiteisino, surenkama 4–5 kartus mažiau pajamų nei planuota, o mokesčio administravimas – brangus. Mažesnis mokesčių skaičius padidintų įmonių potencialą, leistų joms koncentruotis į pridėtinės vertės kūrimą, o ne į formų ir deklaracijų pildymą.

Nr.6. Panaikinti didžiausią administracinę naštą sukuriančias mokesčių taisykles

Tam, kad galima būtų įgyvendinti šį punktą, pradžioje reikėtų nustatyti, kokios konkrečios mokesčių taisyklės sukuria didžiausią administracinę naštą.

Grąžinus anksčiau galiojusį fiksuoto NPD principą, administracinė našta būtų sumažinta.

Tai galima būtų padaryti atlikus reprezentatyvią buhalterių apklausą. Pavyzdžiui, kaip didelį naštos šaltinį buhalteriai dažnai nurodo pagal formulę apskaičiuojamą NPD. Grąžinus anksčiau galiojusį fiksuoto NPD principą, administracinė našta būtų sumažinta.

Brangus ir sudėtingas mokesčių administravimas yra pasekmė to, kad Lietuvoje daug mokesčių, kurie dažnai keičiami, daug besidubliuojančių funkcijų ir daug įvairių ataskaitų bei deklaracijų. Kadangi duoną iš to valgo VMI (o taip pat ir mokesčių konsultantai), nestebina, kad jų pasiūlymai tik dar labiau plečia mokesčių administravimo aparatą, numatant papildomas investicijas į IT technologijas, naujų, „išmanių” sistemų kūrimą.

Tikrai išmani sistema turėtų pirmiausia išmanyti šiandieninius sunkumus, su kuriais susiduria mokesčių mokėtojai, ir į juos atsiliepti.

K.Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.

 

 

 

 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min