Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas mano, jog pagrindinė priežastis buvo tai, kad ūkio subjektai ir fiziniai asmenys prieškriziniu laikotarpiu per daug skolinosi iš bankų pinigų, ypač nekilnojamajam turtui įsigyti. Tai paskatino butų bei kitų statinių statybą, „išpūtė ekonomikai grėsmingą burbulą“. Mano nuomone, abejotina, kad paskolų „grėsmingas burbulas“ įtakojo ūkio sąstingiui prasidėti. Juk Lietuvos paskolų santykis su BVP buvo du kartus mažesnis negu kitose Europos valstybėse, o krizė mūsų šalyje pasireiškė gerokai didesniu mastu.
Kita vertus, ar blogai, kad žmones ir įmonės skolinosi pinigus, pūtė burbulą? Juk užsienio bankų suteiktais kreditais gyventojai įsigijo butus, ūkio subjektai – gamybinius, administracinius pastatus. Statybininkai turėjo darbo ir gerai uždirbo juos pardavę, o biudžetas gavo pajamų. Tik užsienio bankai prarado dalį paskolintų lėšų, 2009 m. patyrė 3,7 milijardus Lt nuostolio. Bet nebankrutavo ir nė vienas iš jų.
Prof. Povilas Gylys mano, jog krizę būtų buvę galima sušvelninti, jeigu litas nebūtų susietas su euro pastoviu kursu. Kitaip tariant, Lietuvos bankas būtų turėjęs galimybę keisti lito kursą, jį mažinti. Tačiau abejotina, ar, sumažinus lito kursą, būtų geriau paėmusiems paskolas eurais žmonėms ir ūkio objektams.
Sąstingio priežastys
Krizė palietė visas ūkio šakas, o daugiausia statybą, pramonę ir prekybą, kurių apimtys 2009 metais sumažėjo 20-50 proc. Pasaulinė finansų krizė, kaip žinome, pasireiškė dideliu vertybinių popierių nuvertėjimu JAV ir kitose valstybėse. Tai palietė ir Lietuvos ūkio subjektus, ir gyventojus, kurie buvo įsigiję investicijų ir kitokių fondų vertybinius popierius. 2008-2009 metais ūkio subjektai neteko 5 mlrd. Lt iš finansinės ir investicinės veiklos. Gerokai nukentėjo ir gyventojai, kurie turėjo įsigiję vertybinių popierių.
Siekiant pagyvinti statybas, reikėtų panaikinti PVM namų renovacijai ir naujai pastatytam pirmam būstui įsigyti.
Suprantama, netekus tiek lėšų, atsirado papildomų sunkumų gaminti prekes bei teikti paslaugas, grąžinti paskolas, atsiskaityti su partneriais ir darbuotojais. Bet šie nuostoliai negalėjo daug įtakoti krizės mastui, nes ūkio subjektai 2006-2008 metais buvo gavę 31 mlrd. Lt pelno iš ūkinės bei finansinės veiklos ir buvo sukaupę 35 mlrd. Lt rezervuose. Prekių gamybą ir paslaugas apsprendžia ne tik turimos techninės galimybės, bet jų paklausa užsienyje ir vietos rinkoje. Krizės apogėjaus (2009) metais prekių gamyba ir paslaugos sumažėjo 47 mlrd., o jų eksportas – 16,7 mlrd. Lt.
Vadinasi, eksporto sumažėjimas galėjo įtakoti BVP sumažėjimą trečdaliu. Kita BVP dalis sumažėjo dėl to, kad šalyje už 20,6 mlrd. Lt prekių mažiau parduota ir už 7 mlrd. Lt mažiau suteikta paslaugų. Nėra objektyvių priežasčių paaiškinti kodėl gyventojai staiga, jau 2009 m. pirmame ketvirtyje, maždaug penktadaliu mažiau nupirko prekių ir paslaugų? Kaip žinome, nuo tų metų pradžios buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis, kuris teoriškai galėjo tik 3 proc. sumažinti prekybos apyvartą.
Bet Statistika skelbia, kad 2009 m. kainos sumažėjo apie 1 proc. Taigi PVM padidinimas realiai galėjo sumažinti 2 proc. prekių ir paslaugų pirkimą. Nesumažėjo pensininkų ir kitų socialinių fondų lėšomis išlaikomų žmonių pajamos (sumažintos tik nuo 2010 m. pradžios). Dėl ne darbo ir atlyginimų sumažinimo gyventojai neteko apie 1,2 mlrd. Lt pajamų. Bet nemažai pinigų jie gavo iš dirbančių užsienyje artimųjų.
Gyventojų indėliai bankuose net padidėjo. Mano vertinimu, belieka viena priežastis – 2008 m. ketvirtajame ketvirtyje prasidėję premjero Andriaus Kubiliaus dažni gąsdinimai krizės šmėkla ir perspėjimai, kad reikia pinigus taupyti „sūdnai“ dienai. Tai ir būtų atsakymas duonos kepėjui.
Pasekmės skaudžios
2009 metais Lietuvoje sukurta 17,5 mlrd. Lt mažiau pridėtinės vertės. Daug žmonių neteko darbo, beveik visiems samdomiems darbuotojams sumažinti atlyginimai, padidėjo emigracija. Nacionalinis biudžetas neteko 5,3 mlrd. Lt mokestinių pajamų, o Sodros biudžetas - 1,6 mlrd. Lt draudėjų (įmonių ir įstaigų) įmokų. Tenka pastebėti, kad apdraustųjų (darbuotojų) įmokos padidėjo 2,5 karto, arba 1,4 mlrd. Lt, nors ir sumažėjo jų atlyginimai.
Gyventojų indėliai bankuose auga ir krizės metais. Vadinasi, yra žmonių, kurie apribojo vartojimą ir taupo pinigus.2010 metais krizė mažiau įtakojo ūkį. BVP pagaminta 1,3 proc., o pridėtinės vertės sukurta 2,7 proc. (2,2 mlrd. Lt) daugiau negu 2009 metais. Tačiau šito nepajuto gyventojai, jų padėtis net pablogėjo. Padaugėjo bedarbių, 2,5 karto daugiau darbingo amžiaus žmonių emigravo į kitas valstybes. Samdomiems darbuotojams išmokėta 5 proc. (2 mlrd. Lt) mažiau darbo užmokesčio ir tiek pat mažiau pervesta įmokų jų socialiniam draudimui. Sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos.
Padėtis pagerėjo tik vienai gyventojų grupei – darbdaviams. Jų grynosios pajamos 2010 metais padidėjo 10,2 proc.(4,2 mlrd. Lt). Apskritai, 2009-2010 metais dėl krizės darbdavių grynosios pajamos sumažėjo 8,7 proc. (4,4 mlrd. Lt), o samdomųjų darbuotojų pajamos – 17,7 proc. (8,8 mlrd. Lt). Taigi krizės našta nevienodai slegia pečius. Šie skaičiai patvirtina, kad nuo krizės daugiausia nukentėjo ir kenčia samdomieji darbuotojai. Ir antra, ypač neteisingai buvo paskirstyta bendru darbu sukurta pridėtinė vertė.
2010 metais samdomiems darbuotojams jos skirta tik 46 proc., kai 2008 metais - 50 proc. Pažymėtina, kad kitose Europos valstybėse darbuotojams skiriama 65 ir daugiau proc. Darbo pajamas gaunantys asmenys taip pat labiau skriaudžiami ir antrame pridėtinės vertės perskirstymo etape – per mokesčius.
Ką daryti?
Gyventojų indėliai bankuose auga ir krizės metais. Vadinasi, yra žmonių, kurie apribojo vartojimą ir taupo pinigus. Reikėtų išjudinti šį sąstingį. Skatinti pirkti vietinės gamybos prekes, visais įmanomais būdais apriboti importą prekių, kurios gaminamos Lietuvoje. Suprantama daug žmonių neturi santaupų, o pajamos labai sumažėjo krizės metais.
Būtina nustatyti kokią bendru darbu sukurtos pridėtinės vertės dalį darbdaviai turi skirti darbuotojų darbo užmokesčiui. 2010 metais samdomiems darbuotojams kompensuota (darbo užmokestis ir įmoka socialiniam draudimui) 45,8 proc., o versle dirbantiems žmonėms – 39,2 proc., kai Europos Sąjungos šalių vidurkis - 65,4 proc. Mūsų kaimyninėse šalyse kompensacija taip pat yra didesnė.
Siekiant pagyvinti statybas, reikėtų panaikinti PVM namų renovacijai ir naujai pastatytam pirmam būstui įsigyti. ES paramą verslui susieti su nauda valstybei. Suinteresuoti laisvą vietinį kapitalą investuoti Lietuvoje. Nustatyti progresinius mokesčius pelnui ir darbo pajamoms bei padidintą PVM tarifą prabangos prekėms, panaikinti mokesčių lengvatas. Uždrausti įmonėms atsiskaityti grynais pinigais ir sustiprinti pajamų apskaitą bei kontrolę.
