TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Skirmantas Malinauskas: Kaip pasidalinsim nesumedžioto lokio kailį?

Šaltinis: 15min
0
A A

Skirmantas Malinauskas Liaudies išmintis byloja – prieš medžioklę apie laimikio dalybas geriau nekalbėti. Dėl miške klaidžiojančio žvėries kilę vaidai gali niekais paversti visus medžioklės planus. Toks scenarijus gresia Lietuvai, Latvijai ir Estijai pradėjus milijardinės Europos Sąjungos paramos „Rail Baltica“ projektui dalybas. Tiesa, kol kas milijardai tik teoriniai. Juos dar reikia gauti. Tačiau jau šiuo metu vis didesnių abejonių kelia Lenkijos dalyvavimas projekte, o Baltijos šalys pradėjo kovą dėl įtakos steigiant jungtinę bendrovę, kuri administruos milžiniškus pinigų srautus ir ties tarptautinį geležinkelį.

Vaikystėje su tėvais teko lankytis Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Iki šiol prisimenu naktinį sustojimą pasienio ruože, kurio metu buvo keičiami traukinio ratai. Vagonų koridoriuose išsirikiavę pasieniečiai stebėjo, kad žmonės neišeitų iš savo kupė.

Valstybių atstovai turės sutarti, kaip tinkamai pasidalyti keliolika milijardų litų, kai kiekviena šalis nori išsaugoti kuo didesnę įtaką tarptautiniams pervežimams.

Rytų Vokietijoje kvapą gniaužė nuo prekių gausos, spalvotų žurnalų viršelių ir gatvėse parduodamų vaisių, prie kurių nesidriekė žmonių eilės. Tada įspūdį padarė žaislų parduotuvė, kurioje pirmą kartą pamačiau didžiulį geležinkelio modelį.

Vėliau teko skaityti Karlo Majaus knygas. Turbūt daugelis mano kartos žmonių prisimena Vinetu nuotykius ir Amerikoje tiesiamą transkontinentinį geležinkelį, kuriam ginklu priešinasi apačiai, žinodami, kad „ugninis žirgas“ atveš daug baltaveidžių.

Geležinkeliai tiesiami ir šiandien. Lygiai taip pat savo nuosavybės ginti stoja vietiniai žemvaldžiai, o valstybių atstovai turi susitarti, kaip tinkamai pasidalyti keliolika milijardų litų, kai kiekviena šalis nori išsaugoti kuo didesnę įtaką tarptautiniams pervežimams.

Laukinių Vakarų laikais šios problemos buvo sprendžiamos naujakuriams pažadant žemės ir suteikiant galimybę už prieinamą kainą įsigyti „vinčesterių“. Dabar viskas daug sudėtingiau.

Indėnų apsirengęs vyras Brazilijos metro
Indėnu apsirengęs vyras traukinyje

Lietuva pralaužė ledus

Priminsiu, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje ir Vakarų Europoje buvo tiesiami skirtingo pločio geležinkelio bėgiai. Dar 2006 m. buvo priimtas bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimas pradėti realius europinio geležinkelio tiesimo darbus. Europos Komisijai buvo pateikta paraiška ir gautas finansavimas. Darbai vyksta iki šiol. Nuo 2015 m. Vakarų Europą ir Kauną sujungs europinė vėžė.

Europinio standarto bėgiai turi būti nutiesti visose valstybėse nepaliekant rusiško geležinkelio salų, kurios atkirstų transporto arteriją ir bendrą partnerių darbą paleistų vėjais.

Ar tai reiškia, kad į Berlyną, skirtingai nei prieš 25 metus, bus galima vykti greitai ir patogiai? Taip, tačiau keliautojams teks kirsti Lenkiją, kurioje traukinių greitis kai kuriose atkarpose siekia vos 40 km/val. Bus sudėtinga keliauti ir į Rygą arba į Taliną, nes Latvija ir Estija iki šiol neturi nė metro europinės vėžės. Ar turės 2015 metais? Vis dar neaišku.

Būtent šioms problemoms spręsti pradėtas projektas „Rail Baltica 2“. Jo metu europinis geležinkelis turėtų būti tiesiamas Lietuvoje (nuo Kauno iki Latvijos sienos), Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Jis turėtų sujungti Taliną ir Varšuvą, o žvelgiant dar plačiau, suteiktų Suomijai papildomą transporto maršrutą.

Šiuo metu Suomija daugiausia naudojasi jūrų pervežimais, tačiau turi nemažai problemų dėl užšąlančių jūrų uostų. Be to, tarptautinės organizacijos nuolat griežtina jūrų transportui taikomas aplinkosaugos taisykles (pvz., sieros kiekį laivų degaluose), todėl tikėtina, kad jūrų maršrutai brangs.

Nutiesus „Rail Baltica 2“ galima tikėtis, jog nemaža dalis išvystytą pramonę turinčios Suomijos krovinių pajudės ir per Lietuvą.

Statant europinę vėžę norima, kad kroviniai ja galėtų judėti 240 km/val. greičiu. Tam reikia įvykdyti tam tikrus techninius reikalavimus, pavyzdžiui, tiesiant bėgius turi būti kuo mažiau posūkių. Kaip tik todėl naujieji bėgiai nebus aklai klojami ant senųjų, o bus ieškoma optimalaus maršruto. Europinio standarto bėgiai turi būti nutiesti visose valstybėse nepaliekant rusiškojo geležinkelio salų, kurios atkirstų transporto arteriją ir bendrą partnerių darbą paleistų vėjais. Ši grandinė bus stipri tiek, kiek bus stipri silpniausia jos grandis.

Geležinkelio tiesimo darbai
Geležinkelio tiesimo darbai

Kol kas nėra patvirtintos taisyklės, kaip ir koks tiksliai finansavimas bus skirtas „Rail Baltica 2“ projektui. Tai turėtų paaiškėti šių metų pabaigoje. Tačiau jau dabar verda aistros tariantis dėl projekto ateities. Šia tema man teko pabendrauti su Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareigūnais. Dalis informacijos virto straipsniais, tačiau dalis teiginių buvo pasakyti neoficialiai. Viską pasvėręs leisiu sau padaryti keletą apibendrinimų.

Susitarti nebus lengva

Panevėžio rajono atstovai atvirai priešinasi geležinkeliui ir tikina, jog taip bus užimtos derlingos žemės. Panašios pozicijos laikosi ir Pasvalys.

Pirmiausia apie Lietuvą. Mūsų šalies atstovai jaučiasi šio projekto lyderiais, savo teritorijoje vieninteliai atlikę nemenką dalį darbų, ir garantuoja, jog darys viską, kad „Rail Baltica 2“ judėtų pirmyn. Lietuvoje jau atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir tikimasi, kad jokių kliūčių teikti paraiškai nekils.

Aurimo `rubėno nuotr./Pavelas Telička
Aurimo Šrubėno nuotr./Pavelas Telička

Bene didžiausias nesutarimas dėl bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės kūrimo buvo išspręstas praėjusį penktadienį.

Lietuvoje viešėjęs „Rail Baltica“ projekto koordinatorius, buvęs eurokomisaras Pavelas Telička patikino, kad bendra Baltijos šalių įmonė bus steigiama. Lietuvoje pastatytas geležinkelis liks Lietuvos valstybės nuosavybe, kaip tai numato Lietuvos Konstitucija.

Buvau tikras, jog būtent bendros įmonės steigimas taps didžiausia kiūtimi projektui judėti į priekį. „Lietuvos geležinkelių“ vadovybėje nesunkiai rasime daugelio politinių jėgų atstovų. Šios valstybinės bendrovės įtaka Lietuvos politikų sprendimams neabejoja niekas. Pakanka prisiminti, kaip Seimo frakcijose vyko Europos Komisijos siūlymo atskirti geležinkelių infrastruktūros valdymą ir pervežimo funkcijas svarstymas. 

Nors estai šią direktyvą įvykdė, mums buvo lengviau tą patį padaryti dujų rinkoje, tačiau geležinkeliai liko nepaliesti. Taip, Lietuvoje įteisintas valstybinis monopolis. Valstybė savo galiomis dalintis nenori. Dėl to sprendimas kurti bendrą įmonę itin svarbus ir už šį kompromisą galima padėkoti tiek sėkmingai tarpininko vaidmenį atlikusiai Europos Komisijai, tiek Lietuvos Susisiekimo ministerijai, kuri nutarė geriau nusileisti gaudama itin svarbias nuolaidas, nei rizikuoti didžiuliais paramos pinigais ir Lietuvos reputacija.

Tačiau susitarus dėl įmonės visos problemos toli gražu neišspręstos. Kol kas nėra aišku, kur turėtų eiti nauja geležinkelio vėžė. Rimtai renkamasi tarp Panevėžio ir Šiaulių krypčių. Naują vėžę tiesti per Panevėžį būtų pigiau, nes ji būtų trumpesnė.

Nors Panevėžio valdžia tokiems planams pritaria, Panevėžio rajono atstovai atvirai priešinasi geležinkeliui ir tikina, jog taip bus sugadintas regiono kraštovaizdis bei užimtos derlingos žemės. Panašios pozicijos laikosi ir Pasvalys.

Jurgitos Lapienytės nuotr./kviečiai
Jurgitos Lapienytės nuotr./Kviečiai

Ką gali aplinkosauga susirūpinę vietos gyventojai, matėme ne kartą. JAV energetikos milžinei „Chevron“ kelią pastojo žygaitiškiai, tiesiant elektros jungtis su Lenkija kryžiumi gula Lazdijų gyventojai, o po referendumo didele dalimi Lietuvos Žaliųjų dėka Visagino atominės elektrinės projektas praktiškai žlugo.

Galime tik viltis, kad šį kartą ant geležinkelio bėgių neatsiras gamtosauga susirūpinusių piliečių barikadų. Juk traukinys – viena ekologiškiausių transporto priemonių, o europinė vėžia leis senus dyzelinius traukinius bent iš dalies pakeisti naujais elektriniais.

Nori atgauti kontrolę

Latvijos geležinkelius valdo įtakingos Rusijos verslo grupės, todėl neoficialiai užsimenama, jog „Rail Baltica 2“ projektas atvertų kelią šalies vyriausybei susigrąžinti geležinkelių kontrolę ir gerokai papildyti šalies biudžetą.

Latvijos vėliava
Latvijos vėliava

Latvijos situacija kiek kitokia. Ir ne tik todėl, kad ji iki šiol naudojasi tik modernizuotais rusiškais geležinkeliais. Ši šalis savo geležinkelius yra iš dalies privatizavusi. Latvijos pervežimų geležinkeliais rinkoje aktyviai veikia rusiško kapitalo bendrovės.

Pernai Rusijos geležinkelių operatorės „Rosijskije železnyje dorogi“ ir Latvijos bendrovė „Transtrade Riga“ įkūrė bendrąją įmonę „Euro Rail Trans“. Latvija plėtoja greitosios traukinių linijos Ryga–Maskva projektą, kuris būtų skirtas ne tik keleiviams, bet ir kroviniams pervežti bei atvertų naujus kelius per Liepojos uostą vykstantiems kroviniams.

Kaimynės geležinkelius valdo įtakingos Rusijos verslo grupės, todėl neoficialiai užsimenama, kad „Rail Baltica 2“ projektas atvertų kelią Latvijos vyriausybei susigrąžinti geležinkelių kontrolę ir gerokai papildyti šalies biudžetą.

Valstybės iždą ateityje gausintų ne tik papildomos pajamos iš pervežimų. Rygoje veiktų bendra įmonė, per kurią judėtų ES paramos srautai. Nors dėl lėšų skirstymo principų dar deramasi, galima tik įsivaizduoti, kaip Latvijos ekonomikai atsilieptų 12 mlrd. litų įliejimas.

Naujos įmonės vadovas jau aiškus?

2001 m. Estijos vyriausybė kontrolinį „Eesti Raudtee“ (Estijos geležinkelių) akcijų paketą buvo pardavusi privačiam investuotojui, tačiau kilus nesutarimams dėl bendrovės valdymo 2007 m. akcijas už gerokai didesnę kainą susigrąžino.

Komisijos kadencija eina į pabaigą, todėl manoma, jog būtent S.Kallasas turi realiausius šansus tapti naujosios bendrovės vadovu.

BFL/Tomo Lukaio nuotr./Siimas Kallasas
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Siimas Kallasas

Šiuo metu Estija aktyviausiai veikia tarptautinėje ir viešojoje erdvėje. Pagrindinis Estijos tikslas pasiektas – nauja bendrovė bus steigiama. Tiesa, ir čia būta diplomatinio spaudimo ir pokiliminės kovos.

Šiuo metu Estijos atstovas Siimas Kallasas yra Europos Komisijos transporto komisaras. Komisijos kadencija eina į pabaigą, todėl manoma, kad būtent S.Kallasas turi realiausių šansų tapti naujosios bendrovės vadovu. Estų iniciatyva steigiamos bendrovės nuostatuose norima įrašyti, kad įmonės vadovas bus deleguojamas ne pagal šalims priklausančių akcijų pasiskirstymą ar kokius nors kitus principus, o renkamas pagal nuopelnus.

Nors S.Kallaso kompetencija niekas neabejoja, Lietuva gali pakliūti į dviprasmišką situaciją, kai Latvijoje veikianti ir Estijos atstovo vadovaujama bendrovė spręs Lietuvos geležinkelio infrastruktūros ateitį. Kita vertus, galbūt tai ir būtų tikrasis Baltijos šalių vienybės išbandymas.

Lenkija delsia

Lenkija iki šiol nėra pareiškusi aiškios pozicijos dėl dalyvavimo „Rail Baltica“ projekte .

Taip kaip Latvijai ir Estijai svarbi Lietuva, taip Lietuvai svarbi Lenkija. Būtent per Lenkiją turėtų eiti tarptautiniai krovinių vežimo koridoriai. Europos Komisija siekia, kad kroviniai iš Suomijos galėtų judėti Pietų kryptimi per Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir kitas šalis. Šiuo metu kroviniai per Lietuvą keliauja Rytų–Vakarų kryptimi, o Pietų–Šiaurės kryptis praktiškai nenaudojama.

Lenkija iki šiol nėra pareiškusi aiškios pozicijos dėl „Rail Baltica 2“. Ima atrodyti, kad Lenkijai šis projektas darosi neįdomus. Apie tai byloja Lenkijos pozicija, jog ji nesijungs į bendrą įmonę „Rail Baltica 2“ geležinkeliui statyti.

15min.lt turima informacija rodo, kad Lenkija kreipėsi į Europos komisiją ir partnerius prašydamas leisti ES lėšas panaudoti ne naujos vėžės statyboms, o senajai infrastruktūrai modernizuoti. Tai vidutinį krovinių vežimo greitį Lenkijos teritorijoje kilstelėtų iki 100–120 km/ val., tačiau jis ir toliau išliktų gerokai mažesnis, nei norėtų Europos Komisija ir projekte dalyvaujančios šalys.

Įvykio vietoje
Traukinys

Lenkijai kur kas labiau reikalingas greitasis geležinkelis Pietų kryptimi nei į Šiaurę.

Europos Komisija atmetė tokį Lenkijos siūlymą, aiškiai parodantį, kad projekte dalyvaujančios šalys turi skirtingų interesų. Lenkija kur kas labiau nori greitojo geležinkelio į Vakarų Europą nei į Šiaurę. Be to, skaičiuojama, kaip „Rail Baltica“ koreguotų krovinių srautus Lenkijos uostuose.

Pasiūlymui prieštaravusios Lietuvos atstovus nustebino Estijos parama Lenkijai, nors taip būtų susiaurinta visų Baltijos šalių transporto arterija į Vakarų Europą. Latvija liko neutrali.

Lenkijoje didelis triukšmas gali kilti ir dėl aplinkosaugininkų dėmesio projektui. 2009 m. Lenkijoje buvo nutrauktas Augustavo aplinkkelio tiesimas per Rospudos slėnį. Darbus vykdžiusioms organizacijoms Lenkija turėjo sumokėti daugiau kaip 30 mln. litų. Lenkijos valdžia atsižvelgė į vietos bendruomenės protestus ir atsisakė itin svarbaus kelių projekto. „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbai apimtų kur kas didesnes teritorijas.

Keista, bet kol kas apie „Rail Baltica 2“ projektą daugiau šnekama užsienyje nei Lietuvoje. Greitasis geležinkelis pakeistų mūsų šalies veidą. Krovininio transporto bendrovėms teks susitaikyti su dalies krovinių srauto praradimu. Žmonės galės greičiau ir pigiau keliauti ne tik į Taliną ar Rygą, bet ir į Vakarų Europą. Tačiau tam reikia, kad projektas gautų finansavimą ir kiekviena šalis darbus atliktų laiku. O tai nėra paprasta.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min