Nespėjus sureaguoti ir atsakyti, jaunoji panelė tą patį klausimą užduoda kitam praeiviui – laikas pinigai. Klausimas tariamas be jokios baimės, kur čia bijosi, kai nikotino kiekis kraujyje mažėja, o kūnas prašyte prašosi dar vieno svaigaus dūmo. Rodos, kad taip klausiama jau ne pirmą, o ir ne paskutinį kartą. Pinigų stygius gi.
Miesto kietuolis su cigarete dantyse
Dauguma jaunų žmonių veliasi į avantiūras žymiai dažniau nei daugiau gyvenimo matę. Norisi visas pasaulio blogybes patirti savu kailiu – geriau vieną kartą išbandyti, nei šimtą kartų išgirsti.
Jauni pradedame rūkyti, o vėliau suaugę ir supratę jaunystės klaidas suvokiame, kad nevertėjo ragauti nikotino skonio. Tampame vergais. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad jau po pirmų cigaretės dūmų organizme pradeda kauptis chemikalai, sukeliantys vėžinius susirgimus. Tai viena iš priežasčių, verčianti mus susimąstyti apie rūkymą ir apie cigarečių atsisakymą. Bet ir šis argumentas galioja vėlesniuose gyvenimo etapuose, kai patirtis sukaupta, o galvoje ne vien tik vėjai švilpauja. Argi kas nors paauglystėje mąstė apie tai? Juk tai niekam nerūpėjo.
Noras tapti kietuoliais – štai, kas mus pastūmėja imtis drastiškų priemonių. Jaunas žmogus nori būti pastebėtas, vertinamas kaip tikras kietuolis, o rūkymas – vienas iš būdų atkreipti į save dėmesį. Pažvelkite į televiziją, į senuosius holivudinius filmus, kuriuose visi herojai, išgelbėję tūkstančius gyvybių, rūko. O rūko ne po vieną cigaretę, bet mažiausiai kelis pakelius per vieną kino seansą. Natūralu, kad tai didelis stimulas (mes nuolat ieškome idealų, su kuriais bandome tapatintis) iškelti save aukščiau galimybių, pamirštant, kad žmonės gerbiami dėl visai kitokių dalykų. Apmaudu, kad šis cigarečių žaidimas yra be nugalėtojo ir trunka beveik visą likusį gyvenimą. To jaunas žmogus nežino. Tikrai apmaudu.
Pinigų stygius verčia prašinėti aplinkinių tik vienos nikotino dozės. Paprastai taip elgiasi kiemo kietuoliai mokinukai, kuriems nuo mokykloje valgytų pietų pritrūko pinigų cigaretėms. Antroji grupė – asocialių asmenų gaujos, propaguojančios savaip suprantamą, vien malonumais grįstą gyvenimą.
Nykstanti rūkymo mada ir Barackas Obama
Niekas nebūtų pagalvojęs, kad prieš daugelį metų garsios politikų baladės apie rūkymo uždraudimą viešose vietose ar kavinėse bus kada nors įgyvendintos. Tačiau dabar tenka pripažinti, kad tai nebuvo tik kalbos.
Štai Lietuvoje kavinėse ir baruose jau senokai draudžiama užsitraukti cigaretę. Prie šio sveikatingumo skatinimo prisideda ir kitos Europos sąjungos šalys. O analitikai prognozuoja, kad Didžiojoje Britanijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse iki 2050-ųjų rūkymas apskritai gali išnykti.
Keisčiausia, kad visi rūkaliai net neprieštarauja dėl to, kad viešose vietose jiems draudžiama rūkyti. Jie džiaugiasi. Džiaugiasi ne kiek dėl sveikatos, bet dėl nikotinu nesmirdinčių drabužių, išnykusių tirštų dūmų kavinėse ir visuomenės smerkimo. Ar tai nerodo, kad rūkymo mada nyksta?
Junginių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas charizmatiškasis Barackas Obama neseniai metė rūkyti. Juokinga ir, rodos, bevertė naujiena. Ar ji svarbi visuomenei? Mes nuolat lygiuojamės į garsius žmones, stengiamės į juos būti bent kuo nors panašūs. Tad esu visiškai tikras, kad kartu su galingiausios pasaulio valstybės vadovu nuorūką numetė ne vienas užkietėjęs rūkalius. Turint omenyje ir tai, kad Holivudas atsisako filmų, kuriuose blogiukai turėtų rūkyti, galima teigti, kad visuomenė pradeda skeptiškai žiūrėti į nikotino vergus.
Visuomenės pasmerkimas
Augantis cigarečių akcizas ir kylančios kainos verčia mus dėliotis iš naujo prioritetus ir rinktis – cigaretės ar maistas. Tačiau čia veikia ne tik pinigų faktorius.
Visuomenė pradeda skeptiškai vertinti rūkalius. Televizijoje mirga reklamos, rodančios stebuklingus vaistus, mieste apstu reklaminių plakatų, skatinančių atsisakyti rūkymo priklausomybės. Politikai net neriasi iš kailio, kad ant cigarečių pakelių būtų kuo didesni įspėjimai apie rūkymo žalą sveikatai. Tai rodo tik viena: visuomenė susivokė, kad rūkymas nėra pramoga, o rimta problema, kurią reikia greičiau spręsti.
Tik tenka nusivilti, kad problema naikinama ne taip, kaip turėtų. Skleisk reklamą, kaip nori, bet jei ji nepasieks reikiamų ausų, naudos galima nesitikėti. Rūkymo žalą reikia akcentuoti švietimo sistemoje: mokykloje apie tai žymiai daugiau ir išsamiau dėstyti, padėti mokiniams suvokti viso to pasekmes. Juk daugelis rūkaliaus karjerą pradėjo būtent mokykloje, norėdami tapti tikrais kietuoliais.
Nikotinas nėra vitaminas
Kaip jau minėjau, jauni pradedame, o apie pasėkmes pagalvojame tik po kurio laiko. Tik vėliau suvokiame, kad ne cigaretės mus daro geresnius, patrauklesnius ir labiau gerbiamus. Gaila, kad geriausios mintys ateina per vėlai.
Viskas priklauso nuo to, ko mes norime iš gyvenimo. Jei siekiame tapti kietuoliais ir rūkymas yra tik priemonė, labai apmaudu. Labiau gerbiami ir vertinami tapsime, jei prisidėdami prie gyvenimo kokybės gerinimo, o cigaretės tam tikrai naudos niekada nedavė ir neduos.
Nepamirškime – alkoholis tikrai nėra brolis, o nikotinas nėra vitaminas.
