 |
Kas tokio atsitiko Garliavoje, kad ne tik ketvirtadienį, bet dar ir šeštadienį burbuliavo visa kūdros gyvūnija, šen ir ten blaškėsi Seimo nariai, būrelis fanatikų siautėjo Čikagos priemiestyje, o įžvalgumu praeityje stebinęs V.Landsbergis medicinos tema nusišnekėjo smarkiau net už pačią N.Venckienę?
Nieko antgamtiško. Antstolė, padedama policijos, pagaliau įvykdė teismo sprendimą (kuriuos, mūsų intelektualių anarchistų įsitikinimu, reikia vykdyti tik tada, kai tam pritaria pilietinė apsėstųjų taryba). Sąmokslo teorijų apsėstų suaugusiųjų įkaitu kelerius metus laikytas vaikas pagaliau buvo paimtas iš gerai organizuotu beprotnamiu paverstų senelių namų ir perduotas tikrai motinai.
Policija įrodė, kad Lietuva tebėra teisinė valstybė. Ketvirtadienį daug kas ne tik Garliavoje, bet ir visoje šalyje netikėtai sužinojo, kad valstybė turi policiją, kurioje dar yra kam priimti ir profesionaliai įvykdyti sprendimus.
Anarchistai klydo, manydami, kad užtenka sunaikinti VSD, ir jau galima bus trypti kankaną ant valstybės kaulų.
Iki ketvirtadienio ryto išties jau atrodė, kad valstybė yra kapituliavusi prieš kelis šimtus rėksnių, už kurių šmėkščioja kontrabandos ir banditų šulai. Šių užmačios – protu tai sunku suvokti – kažkaip net labai sutampa su Tautos tėtušio, itin labilios psichikos buvusių bei esamų Seimo narių ir pilietinės visuomenės kūrėjais save vadinančių ne pačių kvailiausių Lietuvos vyrų.
Iki ketvirtadienio ryto išties jau atrodė, kad valstybė yra kapituliavusi prieš kelis šimtus rėksnių, už kurių šmėkščioja kontrabandos ir banditų šulai.
Simbiozė tokia, kad eik skersai žalią žemę, antro tokio varianto nerasi. Bet tokia jau dabar Lietuva. Čia mąstantis vis dažniau niekuo nebesiskiria nuo nemąstančio.
Garliavos apsėstieji jau buvo įtikėję, kad Lietuvą valdo jie. N.Venckienės laukiniai stūgavimai po teismo sprendimo įvykdymo patvirtina, kad jai policijos veiksmai buvo netikėti. Gal dėl to, kad valstybė, nepaisant anarchistų užimtų nemažų placdarmų, vis dar priešinasi. O gal, kad niekas N.Venckienei šįkart kaunietiškai informacijos nenutekino.
Stūgauti yra dėl ko. Praradus įkaitu laikytą mergaitę N.Venckienė prarado ir Garliavos minios vienijimo vėliavą.
Šūkis buvo „Neatiduoti bet kokia kaina!” Kas lieka atidavus? Nebent tęsti tai, nuo ko ši viduramžiška istorija prasidėjo. Bet žudikas jau po velėna. Antra, kraujo klanai priverstų dar kartą skilti margą kedistų judėjimą, kuris ir taip eižės po kiekvieno politinio veiksmo. Sakykit, kiek ilgai prospektu susikabinę už rankučių vaikščios sovietinis disidentas, kunigas R.Grigas, ir buvęs LDDP užsienio reikalų ministras P.Gylys?
Tai, kad į šeštadienį Vilniuje rengtas eitynes susirinko vos 700 kedofilų, patvirtina, kad N.Venckienės ir kompanijos ariergardas – palyginti skystas.
Bet kodėl tada N.Venckienė sugeba sukelti tokį nerealiai galingą triukšmą? Istorija primena: niekas šioje žemėje dar neperrėkė anarchistų, pogromininkų, religinių fanatikų ir šiaip chuliganų. Tinkamas pavyzdys: anglų ir lenkų futbolo sirgaliai.
Kita vertus, N.Venckienei, su šiurkščiu sentimentalumu artistiškai vaizduojančiai auką, Kauno rajono rinkimų apygardoje Seimo mandatas kaip ir garantuotas. Kaunas padovanojo mums pirmąjį Seimo „ubagų karalių“, atneš į Seimą ir pirmąją teisėją keikūnę, galinčią užvažiuoti policininkui į veidą.
Visoje šioje makalynėje stebina nebent keletas keistų, bet glaudžiai tarpusavy susijusių dalykų.
Tai gausa Seimo narių, liejančių krokodilo ašaras „dėl mergaitės“. Tiksliau, stebina šių „politikų“nesugebėjimas skaičiuoti: šiaip ar taip, Kauno rajonas, kuriam priklauso Garliava, renka ne dešimt, o tik vieną Seimo narį, ir N.Venckienės jiems tikrai neperspjauti.
Antra keistenybė, sakytume, keistenybė kvadratu, – tai prezidentės ketvirtadienio ryto pareiškimas, reikalaujantis viską, kas vyko Garliavoje ankstų ketvirtadienio rytą, ištirti. Kolega A.Račas teisus: ką tirti, kai teismo sprendimas pagaliau įvykdytas, jei prezidentė nereikalavo ištirti, kai jis buvo nevykdomas? Apskritai kodėl pati prezidentė išlindo į televiziją – ar mus užpuolė V.Landsbergį gąsdinantys marsiečiai, atominis reaktorius sprogo? Elgesys neadekvatus valstybės vadovo rangui.
Trečioji keistenybė – keistenybė kubu: kodėl N.Venckienė, nuolat kurstanti visuomenę nesilaikyti įstatymų ir grasinanti ardomąja antivalstybine veikla, vis dar yra Kauno apygardos teisėja? Atsakymo su žvake ieškoti nereikia. Taip yra tik todėl, kad prezidentė pora metų bailiai toleravo šios teisėjos antiįstatymiškus veiksmus bei gatvinę laikyseną.
Kai taip, nėra ko stebėtis, kad pati D.Grybauskaitė apsėstųjų vadų D.Kuolio, R.Ozolo ir N.Oželytės buvo paskelbta minios taikiniu Nr.1. Apsėstieji vidurio nepripažįsta: kas ne su jais, tas prieš juos.
Nėra ko stebėtis, kad pati D.Grybauskaitė apsėstųjų vadų D.Kuolio, R.Ozolo ir N.Oželytės buvo paskelbta minios taikiniu Nr.1.
Kaip ir pridera pretendentui į apsėstųjų brigadininkus, D.Kuolys paskelbė, kad prezidentė ketvirtadienio rytą elgėsi taip pat, kaip M.Gorbačiovas – Sausio 13-osios naktį. Suprask: tai D.Grybauskaitė liepė policijai šturmuoti Kedžių pilaitę, o pati apsimetė nieko nežinanti. Puikus pretendento į margesnio už genį judėjimo vadus ėjimas. Po violetine žudiko vėliava stojusių buvusių ir nenusisekusių politikierių vienintelis realus šansas – prezidentės kinkadrebystė.
Jei D.Grybauskaitė išsigąs tų, kurie jai, kaip kokiam animacinio filmuko katinui Leopoldui dabar rėkauja po kabineto langais išeiti, kurie bėgioja paskui jos kortežą Lemonte, Garliavoje užmaišyta piktų miltų koše galima bus apiplikyti visą Lietuvą.
Štai kodėl šėtoniškas mišias iš Garliavos bandoma perkelti prie Prezidentūros. Būtent iš čia, vis parodant pirštu į prezidentę, apsėstųjų vadams lengviausia skleisti sąmokslo teorijas ir aiškinti, jog teisingumą geriausiai galima vykdyti be teismų, be įrodymų ir, žinoma, be nekaltumo prezumpcijos.
Vietoj ilgo ir sunkaus teisminio kelio geriau kaip įrankių krautuvėje – teisingumą pasidaryk pats, gatvėje, remiantis kokios Garliavos kirpėjos ar pedofiliją per kilometrą užuodžiančios Kedžių kaimynės šeštuoju jausmu, kurį antspaudu čia pat patvirtins ne pirmą kartą trokštantys prisikelti senieji tautinio teisingumo apaštalai – P.Gylys, V.Landsbergis, A.Matulevičius, D.Kuolys, R.Ozolas ar kokia V.Leniną garbinusi lietuviško kino Rožytė.
Užsižaidusi su N.Venckiene, pasiklydusi Mikės Pūkuotuko lygio išvedžiojimuose, jog nevykdomas teismo sprendimas yra vykdomas, bei taip nuvylusi teisinės valstybės šalininkus, prezidentė dabar lieka viena prieš nedidelę, bet fanatišką apsėstųjų rinktinę. Ką daryti prezidentei?
Galima jau būtų prisipažinti klydus ir imti taisyti klaidas, taip nuraminant aistras. Atleisti N.Venckienę iš teisėjų. Bet kažkodėl man atrodo, kad ir šįkart D.Grybauskaitė liks ištikima sau. Jei taip, prezidentė bandys toliau žaisti seną savo žaidimą su apsėstųjų pažymėtomis kortomis. Pavyzdžiui, numes po apsėstųjų kojomis policijos generalinio komisaro galvą. Arba ras kitą atpirkimo ožį.
Tuomet, perfrazuojant N.Venckienės žodžius, kad prieš tai buvo baisu, ateityje Lietuvoje gali nutikti kažkas neįsivaizduojamo. Su valstybe, žinoma, ne su N.Venckiene. Velnias tokių, kaip N.Venckienė, nerauna, anot žemaičių patarlės. Apsėstieji darys viską, kad taip ir nutiktų. Kad būtų sumindyti visi, kuriems už valstybę dėl Garliavos apsėstųjų kunigaikštijos sukeltos isterijos iki šiol dar buvo gėda.
