Vakaruose (iš tikrųjų ypač JAV, bet kiek mažiau ir kitur) yra paaštrėjusi idėjinė priešprieša. Priežastys dvilypės – viena vertus, išlikusios rasistinės ir kitokios prieš mažumas nukreiptos nuostatos, bet ypač prieš šias nuostatas kovojančių jėgų perdėtas įkarštis ir keisti nukrypimai įgijus daug galios. Dėl to labiausiai JAV radosi kraštutinė politinių jėgų poliarizacija ir (ne įvairių mažumų, o) nuosaikiųjų, vidurio kelio ir sveiko proto besilaikančių žmonių faktinis marginalizavimas. Pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau įsigalėjo netolerantiška kairuoliška pozicija, kartais iš inercijos tapatinama su liberalizmu, bet iš tikrųjų neigianti esmines liberalizmo ypatybes.
Pirmiausia terminų srautas: politinis korektiškumas, identiteto politika, wokeness, DEI – jie visi suverti ant vienos svieto lyginimo virvelės. Ir visais šiais atvejais pradinis sumanymas yra sveikintinas: suteikti reikiamas teises istoriškai marginalizuotoms grupėms. Bet, deja, paskui, tas teises jau suteikus, teikti joms privilegijas ir agresyviai marginalizuoti jau tuos, kurie turi kitokią nuomonę, šitaip atsiranda šalinimo (cancelling) kultūra ir cenzūra.
1. Politinis korektiškumas – jautrus elgesys su nuskriaustaisiais, sąmoningas siekis kovoti su jų žeminimu ir diskriminacija, ypač viešojoje retorikoje. Kodėl neužtenka paprasčiausio žmogiško teisingumo, padorumo, mandagumo? Žodis „politinis“ čia svarbus – šalininkų požiūriu tai yra politinis būdas kompensuoti tam tikroms grupėms (žr. tapatybės politika) už (daugiausia) praeities skriaudas. Tas „kompensavimas“ neturi jokio galutinio tikslo ir termino, o jo sąlygas paprastai nustato kairuoliai (leftists).
2. Wokeness (dar wokery) - lietuviškai pavadinkime voukizmu. Tai kilo iš žodžio woke – pabudęs, budrus: budriai sovokiantis (dabartinę, o ypač ankstesnių laikų) diskriminaciją ir kovojantis su ja. Patys šios politikos šalininkai šio termino privengia, nes dažnai juo nusakomas neadekvatus, perdėtas skriaudos akcentavimas ir kitokią nuomonę turinčių smerkimas. Tarp voukizmo įrankių – tapatybės politika ir DEI.
