Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Latvija nusibrėžė tiesę euro link

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dar prieš metus Latvija dėl savo makroekonominių problemų buvo priversta tenkintis rizikingiausios iš Baltijos trijulės etikete. Tačiau dabar debesys virš Latvijos po truputį sklaidosi.

Per pirmus tris 2009 m. mėnesius apsidraudimo nuo Latvijos bankroto rizikos sandorių (angl. credit default swap) kaina šoktelėjo 1,5 karto ir kovo 10 d. siekė net 1176 bazinius punktus. Tarpbankinė palūkanų norma laikėsi dviženklėje zonoje, o birželį, Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) abejojant dėl paskolos dalies suteikimo, šoktelėjo net iki 30 proc. Tokį šuolį paskatino ekonomikos nuosmukiui neadekvati fiskalinės politikos reakcija – pirmojo pusmečio valdžios sektoriaus biudžeto deficitas siekė apie 10 proc. BVP.

Nenuostabu, kad toks Latvijos įvaizdis finansų rinkose bjaurojo viso regiono reputaciją didindamas rizikos premijas ir kaimynėms. Tačiau stebint Latvijos rodiklius šiandien, tenka pripažinti, kad šios šalies vyriausybė namų darbus atliko, o nepopuliarūs jos sprendimai pradeda duoti grąžos. Preliminariais finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, t.y. toli gražu nesiekė TVF nubrėžtų 13 proc. lubų.

Be to, Latvija netiesiogiai deklaravo, kad blogiausia – jau praeityje, pradėjusi derybas su skolintojais dėl paskolos sumažinimo. Finansų rinkos šias kaimynės pastangas įvertino teigiamai: apsidraudimo nuo šalies bankroto rizikos kaina smuko daugiau nei tris kartus, palyginti su anksčiau minėtu piku, o tarpbankinės palūkanų normos nacionaline valiuta (RIGIBOR) artėja prie rekordinių žemumų.

Be to, Latvijos vyriausybė, siekdama sustiprinti šalies reputaciją, euro įvedimą įvardino strateginiu šalies tikslu ir tam nustatė konkrečią datą. Pagal jų sudarytą euro įvedimo planą, valdžios sektoriaus biudžeto deficitas šiemet neturi viršyti 8,5 proc., kitąmet – 6 proc., o 2012 m. jau turėtų atitikti Mastrichto kriterijų, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. šalyje imtų cirkuliuoti bendra euro zonos valiuta.

Stebint po truputį besisklaidančius ekonominių negandų debesis virš Latvijos, peršasi išvada, kad pasirinktas kursas teisingas ir mažiausia ko šiuo metu šaliai reikia, tai politinės nesantaikos. Deja, perspektyvos kelia nerimą. Pasitraukus stambiausiai koalicijos narei, Latvijos vykdomajai valdžiai liko atstovauti mažumos vyriausybė. Kad metai šiuo atžvilgiu nebus ramūs byloja ir artėjantys parlamento rinkimai. Taigi teigti, kad sunkiausia – jau praeityje, dar šiek tiek anksti.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min