Valstybės biudžetas – kaip branduolinė fizika. Labai svarbus ir reikalingas gyvenime, bet daugelis žmonių net nebando suprasti, kas slypi viduje. Taigi ir biudžeto priėmimas dažniausiai nesulaukia didelio susidomėjimo visuomenėje.
Taip yra todėl, kad mūsų smegenys nesusitvarko su tokiais dideliais skaičius, kokiais pasižymi valstybės biudžetas. Mes daug geriau suvokiame skaičius, kuriuos naudojame kasdien: dešimtis, šimtus ir tūkstančius. Tuos, kuriuos galime susieti su mums pažįstamomis situacijomis.
Todėl daugumai žmonių nėra jokio skirtumo, ar kitąmet valstybės pajamos bus 22 milijardai, ar 15 milijardų. Niekas nėra matęs tokių pinigų. Lygiai taip pat su išlaidomis: 25 ar 28 milijardai – nesvarbu.
Net ir baisusis biudžeto deficitas nebaugina žmonių. Taip, dauguma supranta, kad nėra gerai ilgą laiką išleisti daugiau, nei uždirbi. Bet tada saugiklius išmuša pranašystės apie katastrofą, kurią sukels 3,8 procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) pasieksiantis biudžeto deficitas.
O jei dar liko neišmuštų saugiklių, pasiaiškinkime, kodėl toks deficitas yra blogai. Nes jis viršija Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. BVP. Ir tada domėjimasis deficitu galutinai dingsta.
Kur problema, sakysite? Juk gyvenimas nesustoja dėl to, kad žmonės nesupranta ir nesidomi branduoline fizika. Tai kodėl turėtų sustoti dėl nesidomėjimo valstybės biudžetu?
Problema yra politikai.
