Dabar populiaru
Publikuota: 2017 lapkričio 15d. 08:00

Marius Laurinavičius: D.Trumpo skandalas – vadovėlis apie Rusijos įtakos pinkles

Marius Laurinavičius Trumpam pamirškime tikrus Rusijos žvalgybos tarnybų agentus ar diplomatus. Tai gali būti verslininkai, profesoriai, teisininkai ar lobistai. Jie gali būti rusai, imigrantai iš Rusijos ar buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, gali būti valstybių, prieš kurias veikiama, piliečiai ar iš viso trečiųjų šalių atstovai. Bet visi jie sudaro nematomą voratinklį, apraizgiusį Vakarus ir veikiantį Maskvos naudai.

Tokį paveikslą prabėgus kiek daugiau nei metams nuo tos dienos, kai D.Trumpas išrinktas JAV prezidentu, atskleidžia Amerikoje tebesitęsiantis tyrimas dėl Kremliaus kišimosi į JAV prezidento rinkimus.

Pats Amerikos vadovas praėjusią savaitę dar kartą viešai pademonstravo, kad ir toliau atmeta bet kokį Kremliaus kišimąsi į Jungtinių Valstijų politinius procesus. Tačiau ne tik žiniasklaida, bet ir oficialūs tyrėjai atskleidžia vis daugiau detalių apie Maskvos pastangas siekiant D.Trumpo pergalės.

Šias detales iš tiesų verta atidžiau sekti bei įsiminti ir Lietuvai. O dar geriau būtų naudoti kaip vadovėlį apie Rusijos įtakos skleidimo būdus, nes šie būdai tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėse Valstijose, tiek ir bet kurioje kitoje šalyje iš esmės skiriasi labai nedaug.

Praėjusią savaitę pateikiau pavyzdžius, kaip KGB kurstė antisemitizmą ar net klastojo istoriją, bandydama paversti tai ginklu prieš Vakarus. Rašiau ir apie paraleles, kurios piršte peršasi su R.Vanagaitės sukeltu skandalu ar tuo, jog jos ginti stojo Europos žydų kongresui vadovaujantis V.Putino režimo parankinis oligarchas V.Kantoras.

Jeigu įsižiūrėsime atidžiau, šiandien mano ketinami paryškinti Lietuvoje ne itin didelio atgarsio sulaukę D.Trumpo rinkimų skandalo pavyzdžiai pateiks paralelių ir su nūdienos Lietuvos politiniais skandalais. Bent jau aš paralelių su tyrimais dėl parlamentarų A.Skardžiaus bei M.Basčio veiklos tikrai matau. Tikriausiai jų galima būtų rasti ir daugiau.

Pradėkime nuo „akademinės bendruomenės“, kurios nariu M.Bastys atkakliai vadina jam galimai įtaką Rusijos naudai dariusį profesorių J.Kostiną. Nors J.Kostinas seniai išgarsėjo ne vien ryšiais su Rusijos saugumiečiais, bet ir nelegalia prorusiškos Tarptautinės Baltijos akademijos veikla, daug kas norėtų šią informaciją pamiršti arba sumenkinti jos svarbą.

Tiek pats M.Bastys, tiek nemažai jo kolegų socialdemokratų, tiek bent jau dalis visuomenės, atrodo, nuoširdžiai nesupranta arba apsimeta nesuprantantys, kaip „kažkokį profesorių“ galima sieti su kokia nors Kremliaus įtaka.

G.Papadopoulosas dabar jau oficialiai apkaltintas melavęs FTB apie ryšius su šiuo profesoriumi.

Pasirodo ne tik galima – JAV tyrėjai dabar itin susidomėję „kažkokio“ Londone įsikūrusio Maltos profesoriaus vaidmeniu Rusijai siekiant paveikti Amerikos prezidento rinkimų rezultatus.

To profesoriaus pavardė – J.Mifsudas. Iki šiol pasauliui jis net nebuvo itin žinomas. Dabar paaiškėjo, kad būtent iš jo D.Trumpo rinkimų štabas sužinojo apie Rusijos turimą H.Clinton kompromituojančią medžiagą. Beje, išgirdo tai iš profesoriaus daug anksčiau, negu viešai pasklido žinios, kad buvo įsilaužta į JAV Demokratų partijos kompiuterius.

J.Mifsudas su juo bendravusį D.Trumpo rinkimų štabo patarėją užsienio politikos klausimais G.Papadopoulosą ne tik informavo apie Kremliaus prieš H.Clinton turimą kompromituojančią informaciją, bet ir supažindino su įtakingais Rusijos pareigūnais.

G.Papadopoulosas dabar jau oficialiai apkaltintas melavęs FTB apie ryšius su šiuo profesoriumi.

O tai reiškia, kad šiuos ryšius bei jų galimą poveikį JAV rinkimų kampanijai tyrėjai vertina rimtai. Ir jokiu būdu nelaiko to turgaus lygio plepalais.

Lietuvoje Seimo tyrimo komisija nustatė gerokai daugiau negu vien M.Basčio ryšius su galimai Rusijos naudai jam įtaką dariusiu profesoriumi J.Kostinu. Ir vis dėlto mūsų šalyje tokie kaltinimai net viešai vis dar vadinami turgaus plepalais. Taip juos apibūdino Lietuvos deleguotas eurokomisaras V.Andriukaitis, taip, akivaizdu, mano ir komisijos išvadų paremti nenorėję socialdemokratai.

Bet grįžkime prie „kažkokio Maltos profesoriaus“ J.Mifsudo ir Rusijos galimybių skleisti savo įtaką per akademinę bendruomenę apskritai.

„Tiems, kas yra susipažinę su Rusijos šnipų veikla ir žino jų veikimo būdus, yra aišku, kad J.Mifsudas Amerikoje ieškojo potencialių SVR (Rusijos užsienio žvalgyba – M.L.) agentų. Šnipinėjimo žargonu tai vadinama „pastebėjimu ir įvertinimu“.

Tikslus J.Mifsudo santykis su rusų žvalgyba lieka neaiškus, tačiau tai, kad jis turėjo galimybių pasiekti įtakingus veikėjus Maskvoje, su G.Papadopoulosu susijusi istorija akivaizdžiai įrodo. Panašu, kad J.Mifsudas įkūnija Kremliaus propagandos platinimo samplaiką su faktiniu šnipų verbavimu arba bent jau tarpininkavimu tokiai veiklai“, – teigia buvęs JAV nacionalinės saugumo agentūros analitikas, o dabar vienas geriausių viešai besireiškiančių Rusijos ekspertų J.Schindleris.

„Rusijos vyriausybė ir jos žvalgybos bei saugumo tarnybos dažnai naudoja nevyriausybinius tarpininkus, siekdamos užsibrėžtų tikslų užsienyje. Tokia struktūra iš dalies padeda slėpti atvirą Rusijos vyriausybės kišimąsi ir pridengia vyriausybės, jos žvalgybos ir saugumo tarnybų vaidmenį. Aš žinau, kad Rusijos vyriausybė taip išnaudoja ir asmenis, susijusius su akademine bendruomene bei analitiniais centrais“, – teismo paskelbtuose kaltinimų G.Papadopuolosui dokumentuose patvirtina ir dabartinis FTB specialusis atstovas R.Gibsas.

JAV bei Rusijos santykiai, taip pat D.Trumpo vaidmuo šio pokalbio metu tikrai nebuvo nesvarbi tema.

Dar vienas buvęs D.Trumpo užsienio politikos patarėjas C.Page'as 2016 vasarą nuvyko į Maskvą, kur per viešą paskaitą reiškė tokias prorusiškas mintis, kad prieš jas nublanko net paties D.Trumpo pagyros V.Putinui.

C.Page'as tuomet teigė skelbęs tik savo poziciją ir iš esmės Maskvoje viešėjęs ne kaip D.Trumpo patarėjas. Nors jau tuomet įtarta, kad tai buvo dar vienas Rusijos bendravimo su D.Trumpo aplinka ir galimai darymo jai įtakos kanalas, tiek D.Trumpas, tiek C.Page'as tai neigė.

Neigta ir tai, kad C.Page'as Maskvoje susitiko su kokiais nors Rusijos pareigūnais, tačiau neseniai per JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto surengtą apklausą C.Page'as pripažino vis dėlto susitikęs ir kalbėjęsis su Rusijos vicepremjeru A.Dvorkovičiumi.

O JAV bei Rusijos santykiai, taip pat D.Trumpo vaidmuo šio pokalbio metu tikrai nebuvo nesvarbi tema. Be to, C.Page'ui teko pripažinti, kad savo kelionę į Maskvą jis vis dėlto derino su D.Trumpo rinkimų štabo pareigūnais.

Ieškant paralelių su Lietuva, C.Page'as ypač įdomus dėl jo verslo interesų energetikos, taip pat ir atsinaujinančios, srityje.

Amerikoje nedaug kam kyla abejonių, kad prorusiška C.Page'o pozicija susijusi su šiais verslo interesais, jo ryšiais su „Gazprom“ bei kitomis Rusijos energetikos bendrovėmis. Beje, pats C.Page'as dirba nebūtinai Rusijoje – pavyzdžiui, jis turi interesų Vengrijoje ir vadinamosiose BRIC šalyse.

Kol kas jokių kaltinimų C.Page'ui nepateikta, tačiau dėl visų minėtų aplinkybių jo vaidmuo Rusijai skleidžiant savo įtaką ir bandant paveikti JAV prezidento rinkimų rezultatus tiriamas tarsi per didinamąjį stiklą.

Lietuvoje, nepaisant atskleisto su „Gazprom“ susijusio banko finansuojamo energetikos verslo Baltarusijoje ir keistų sandorių su kažkokiais Maskvos verslininkais, parlamentaras A.Skardžius, ko gero, nusipurtys įtarimų, kad per jį Rusiją irgi gali daryti įtaką mūsų šalyje. Mat Seimo komisija tesugebėjo įžvelgti galbūt kokį nors nedidelį interesų konfliktą.

Sunku pasakyti, ar galima surasti tiesiogines N.Veselnickajos istorijos paraleles su jau žinomais procesais Lietuvoje. Tačiau galima neabejoti, kad kažkas panašaus vyksta ir mūsų šalyje.

Įdomi ir pamokanti turėtų būti ir „nepriklausomos teisininkės“ N.Veselnickajos susitikimo su D.Trumpo sūnumi D.Trumpu jaunesniuoju, jo žentu J.Kushneriu ir buvusiu rinkimų kampanijos vadovu P.Manafortu istorija.

Šio susitikimo metu taip pat siūlyta kompromituojanti informacija – šį kartą apie H.Clinton rinkimų kampanijos rėmėjus. Tačiau įdomiausia sekti pačią informacijos pateikimo grandinę.

Dabar jau žinoma, kad N.Veselnickaja šią dosjė parengė Rusijos generalinio prokuroro J.Čaikos prašymu, kaip kampanijos prieš vadinamąjį „Magnickio aktą“ dalį. Kai kuriuos dokumentus pats J.Čaika įteikė prorusiškų pažiūrų neslepiančiam JAV Kongreso Atstovų rūmų nariui, respublikonui D.Trumpo šalininkui D.Rohrabacheriui pastarojo vizito Maskvoje 2016 metų balandį metu.

Beje, dabar jau aišku, kad FTB dar 2012 metais įspėjo D.Rohrabacherį, kad Rusijos agentai bando jį verbuoti, tačiau šis tik numojo ranka ir elgiasi taip pat – neslepia prorusiškų pažiūrų, neigia bet kokią Rusijos įtaką JAV politiniams procesams bei viešai šaiposi iš kalbų, kad Rusija daro įtaką jam pačiam.

Tačiau nusprendusi padėti D.Trumpui laimėti prezidento rinkimus Rusija vien D.Rohrabacheriu nebepasitikėjo, net kalbant apie minėtą dosjė.

Tuomet veikiančių asmenų grandinė tapo dar įdomesnė. J.Čaika susisiekė su D.Trumpo verslo partneriu buvusiu azerbaidžaniečių kilmės Rusijos oligarchu A.Agalarovu. Tačiau šis nesikreipė tiesiogiai į D.Trumpą, o per publicistą bei buvusį britų bulvarinių leidinių žurnalistą Robą Goldstone‘ą susisiekė su D.Trumpu jaunesniuoju. Taip buvo suorganizuotas minėtas susitikimas su N.Veselnickaja, kuri, žinoma, iki šiol tvirtina, kad niekaip nėra susijusi su Rusijos vyriausybe ir neveikė jos vardu.

Sunku pasakyti, ar galima surasti tiesiogines N.Veselnickajos istorijos paraleles su jau žinomais procesais Lietuvoje. Tačiau galima neabejoti, kad kažkas panašaus vyksta ir mūsų šalyje.

D.Trumpo rinkimų skandalo kontekste tokių pavyzdžių yra gerokai daugiau. Ir visus juos verta analizuoti ir prisiminti, kai kas nors iš vienaip ar kitaip su Rusija susijusių asmenų bandys teigti, kad per juos Maskva nedaro ir negali daryti jokios įtakos, o tokie įtarimai – tik antirusiška paranoja.

Marius Laurinavičius yra Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Marius Laurinavičius: Išgalvotas ar net suklastotas antisemitizmas – senas KGB ginklas

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min