Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 11d. 08:00

Matas Baltrukevičius: Kada paauglys taps Lietuvos prezidentu?

Vygaudo Juozaičio nuotr./M.Baltrukevičius Prieš keletą savaičių Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) iškėlė idėją keisti Konstituciją ir leisti į Seimą kandidatuoti asmenims, sulaukusiems 21 metų.

Pasiūlymas didelės audros nesukėlė. Didžiųjų partijų lyderiai pasiūlymą įvertino atsargiai, nors jis vargu ar atneštų didelių politinių dividendų iniciatoriams – šių metų rinkimams dar negaliotų, o ir apskritai pasyvios rinkimų teisės (teisė būti išrinktam) plėtimas paprastai turi gerokai mažesnę įtaką rezultatams negu aktyvios (teisė balsuoti).

Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas, prof. Vytautas Sinkevičius LRT sakė, kad 25-erių metų riba pasirinkta, nes tokio amžiaus žmonės jau turi žinių ir patirties, o amžiaus cenzo mažinimas jam neatrodo protingas žingsnis: „Trečio kurso studentas neturi dar pats pajamų, priklausomas nuo šeimos, dabar jis balsuoja, priima sprendimus, kurie lemia visą valstybės raidą.“

2017–2018 mokslo metais jau spalio mėnesį dirbo kas penktas Vilniaus universiteto pirmakursis.

Visgi situacija yra kitokia, negu ją mato V.Sinkevičius. STRATA skaičiavimai rodo, kad dirba daugiau negu pusė bakalauro studentų. 2017–2018 mokslo metais jau spalio mėnesį dirbo kas penktas Vilniaus universiteto pirmakursis.

LRLS argumentai paremti ir Europos patirtimi. Lietuva, Italija, Kipras ir Graikija yra vos keturios ES šalys, kuriose norėdamas kandidatuoti į parlamentą turi būti sulaukęs bent 25-erių metų (tiesa, kai kuriose šalyse galioja aukšti barjerai aukštesniuosiuose parlamento rūmuose). 16-oje šalių kandidatūras gali kelti 18-mečiai.

Savivaldos lygmeniu reforma Lietuvoje įvyko visai neseniai – pernai aštuoniolikmečiai pirmą kartą turėjo galimybę kandidatuoti. Kai kuriose šalyse apribojimai griežtesni – Kipre tik sulaukus 25-erių, Rumunijoje – 23-ejų gali naudotis pasyviąja rinkimų teise savivaldos rinkimuose.

Parlamentinėse demokratijose, tokiose kaip Suomija, Slovėnija ar Kroatija, kiekvienas aštuoniolikmetis gali kandidatuoti į prezidentus. Šiose šalyse prezidento įgaliojimai nėra dideli, bet lygiai toks pat cenzas galioja ir Prancūzijoje. Paauglys su branduoliniu lagaminėliu? Įmanomas scenarijus, tačiau labiau teoriškai, nes šalyje apribojimai kitokie. Pavyzdžiui, 500 parlamentarų ar išrinktų vietos valdžios atstovų departamentuose parama reikalinga kandidato į prezidentus registravimui.

Visgi prezidentas, kuriam nėra trisdešimties, neatrodo utopija. Bene arčiausiai to paskutiniu metu buvo Kroatija. Tada 24-erių metų Ivanas Viliboras Sinčičius 2014 metų prezidento rinkimuose gavo daugiau negu 16% balsų. Antiglobalistinės ir euroskeptiškos partijos „Gyvoji siena“ lyderis liko trečias.

Pati vyriausia rinkėjų grupė Lietuvoje paprastai būna aktyviausia.

Vis daugiau šalių vietos valdžios rinkimuose leidžia balsuoti ir nepilnamečiams. Austrijoje, kai kuriose Vokietijos žemėse, Estijoje, Maltoje ir Škotijoje balsuoja ir 16-mečiai, Graikijoje – 17-mečiai. Austrijoje ir Maltoje 16-mečiai gali rinkti ir parlamentą.

Skeptikai durs pirštu į statistiką – jaunimas nelabai noriai eina balsuoti, tad kodėl reiktų nuleisti balsavimo ir kandidatavimo karteles? Pirmajame 2016 metų Seimo rinkimų ture fiksuotas 38,1% 18–24 metų jaunuolių aktyvumas. 2012 metais būta žymiai blogiau – tik 18% šios amžiaus grupės žmonių dalyvavo rinkimuose. Šių metų Europos parlamento rinkimuose balsavo 42% jauniausių rinkėjų. Pati vyriausia rinkėjų grupė Lietuvoje paprastai būna aktyviausia.

Tinkamiausias analizei yra Austrijos, kur visuose rinkimuose balsuojama nuo 16 metų, pavyzdys. Tokia tvarka ten galioja jau nuo 2007 metų. 2008 metų parlamento rinkimuose savo teise pasinaudojo 88% tų, kurie turėjo galimybę balsuoti pirmą kartą. Nors per antrus po reformos rinkimus jaunimo dalyvavimas ir krito, tačiau šalyje auga jaunimo susidomėjimas politika, kuris labiausiai ir lemia tai, ar jie ateis prie balsadėžių. Pagal jaunimo rinkiminį aktyvumą Europos Sąjungoje Austrija dabar atsilieka tik nuo Italijos.

Šiuo metu Lietuva tiek pagal jaunimo domėjimąsi politika, tiek pagal dalyvavimą politikoje nėra tarp ES lyderių. Vien amžiaus cenzo mažinimas tiek aktyviai, tiek pasyviai rinkimų teisei iškart padėties kardinaliai nepakeis. Reikia nuoseklaus darbo, kad priėmus reformas įvyktų ne vienkartinis sprogimas, bet nuoseklus procesas, kurio metu jaunimo domėjimasis politika augtų. Tai yra pagrindinis uždavinys, kurį išsprendus dalyvavimas rinkimuose turėtų galimybę nuosekliai augti.

Europoje nemažai diskutuojama apie tai, ką naujoji karta atneš į politiką. Dažniausias atsakymas iki šiol būdavo proeuropietiškumas. Klasikinis pavyzdys yra „Brexit“ referendumas. Daugiau negu 70% 18–24-erių metų rinkėjų balsavo už tai, kad Jungtinė Karalystė liktų Europos Sąjungoje. Jeigu jaunimas būtų aktyviau dalyvavęs referendume, tikėtina, kad šalis būtų išlikusi Bendrijoje.

Tiesa, politinis efektas nėra vienareikšmis. Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) tyrimas rodo, kad kai kuriose šalyse vis labiau pastebima nuostata, jog jaunimas netiki, kad ateitis bus geresnė negu dabartis. Vengrijoje, Švedijoje, Slovakijoje ir Ispanijos radikalios dešinės partijos šias nuotaikas išnaudoja ir tarp jaunimo yra populiaresnės negu visos šalies lygmeniu.

Gretos Thunberg istorija parodo, kad jaunimas nėra tik tie, kurie gali dalyvauti politiniuose judėjimuose, vairuojamuose patyrusių vilkų.

Gretos Thunberg istorija parodo, kad jaunimas nėra tik tie, kurie gali dalyvauti politiniuose judėjimuose, vairuojamuose patyrusių vilkų. Dabar ekologinio judėjimo vėliavą Europoje perima jie. Nors nebūtinai tai pavirs jaunuolių pagrindu kuriamomis partijomis, bet ekologinis dėmuo tampa neapeinamu klausimu politinėje darbotvarkėje.

Kokios viso to pasekmės Lietuvai? BNS apklausa parodė, kad 84% respondentų iki 39 metų nerimauja dėl klimato kaitos, trys ketvirtadaliai pasiruošę dėl to keisti savo gyvenimo būdą. Neabejotinai, jog visos partijos Seimo rinkimų kampanijoje bus pasiruošusios įrodyti, kad turi strategiją, kaip rūpintis aplinkos apsauga. Tai įpareigoja ir gaisrai Australijoje, ir vietinės nelaimės. Nors padangų gaisras ar „Grigeo“ skandalas su klimato kaita ir nesusiję dalykai, bet parodo, kad padėtį aplinkosaugos srityje keisti būtina.

Iš politikų turėtume išgirsti ir populistinių pasiūlymų, tiesiogiai nukreiptų į jaunimo balsus. Prieš ketverius metus Darbo partija (DP) siūlė kiekvienam jaunuoliui savarankiško gyvenimo pradžiai skirti 2000 eurų. Kažko panašaus galima tikėtis ir šiemet.

Šiuolaikinis jaunuolis gerokai skiriasi nuo stereotipinio tėvų išlaikomo studento, kuris anksčiau iš tikrųjų buvo realybė. Todėl turėtų keistis ir požiūris į politines teises. Aišku, vargu ar sumažinus balsuojančiųjų amžiaus kartelę rinkėjų aktyvumas įspūdingai pakils. Vargu ar Seimo koridoriais klaidžioti pradės būriai jaunuolių, kurie dar negali legaliai įsigyti alkoholio. Tačiau apie šį klausimą verta daugiau diskutuoti. Jaunimas yra Lietuvos ir pasaulio dabartis. Jie dar ilgai gyvens šioje žemėje, dėl kurios ateities svarbūs sprendimai turi būti priimami jau dabar.

Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.

Komentarai: 7

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min