Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 22d. 08:05

Matas Baltrukevičius: Kas 2020 metais laukia partijų?

Matas Baltrukevicius Metai eina į pabaigą, tačiau kalėdinis laikotarpis tebus trumpos paliaubos. Dar šiais kalendoriniais metais sužinosime, ar prezidentas Gitanas Nausėda vetuos kartelės Seimo rinkimuose sumažinimą, galbūt paaiškės susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus ateitis.

Visų mintyse jau yra 2020-ieji. Metai, kai rinksime naują Seimą. Artėjančių rinkimų logika jau kurį laiką galima paaiškinti daugelį dalykų, kurie vyksta politinėje padangėje, o kitais metais ši tendencija bus dar ryškesnė.

Sudėtingiausia šiuo metu yra „valstiečių“ (LVŽS) pozicija. Skirtingai negu kitos partijos, dėl biudžeto svarstymo jie vis dar negalėjo persijungti į rinkiminį režimą. Būtent tai verčia LVŽS daryti du dalykus, kurie prasilenkia su politine logika, – ginti J.Narkevičių ir kovoti už 3 proc. kartelę rinkimuose. Abu dalykai buvo reikalingi, visų pirma, tam, kad biudžetas būtų priimtas, ir atitiko tik koalicijos partnerių interesus. Taip, galbūt kartelė gali būti naudinga ir patiems „valstiečiams“, tačiau kol kas žvelgiant į kitus metus, panašu, kol kas su beveik 12 proc. palaikymu („Vilmorus“) egzistencinių klausimų dar nebus. Dabar, kai biudžeto ateitis jau yra aiški, galima netgi aukoti koaliciją su Lenkų rinkimų akcija (LLRA-KŠS), kuri duoda naudos tik trumpame laikotarpyje, ir ypač nepersistengti kovojant su prezidento veto, kuris daugiau negu tikėtinas kartelės klausimu. Visiškai atsitraukti nuo 3 proc. idėjos LVŽS nebegali, bet kadangi dauguma trapi, nesunku neįdėjus visų pastangų tik imituoti kovą su G.Nausėda.

Per ateinančius metus būtų gerai išvengti didesnių skandalų. Nauji mokesčiai bent kelis procentus nuo LVŽS populiarumo turėtų nuimti, ir po 2020-ųjų rinkimų veikiausiai „valstiečius“ matysime geriausiu atveju kaip trečią stipriausią politinę jėgą šalyje.

Kitų valdančiųjų perspektyvos kitais metais taip pat nėra labai šviesios. Bene ramiausiai gali jaustis LLRA-KŠS. Vargu ar jų elektoratą jaudina J.Narkevičiaus nuotykiai. Taip, tvirtų garantijų dėl patekimo į Seimą tikrai nėra, bet ir indikatorių, kurie priverstų skambinti pavojaus varpais, surasti būtų sunku.

Artėjančių rinkimų logika jau kurį laiką galima paaiškinti daugelį dalykų, kurie vyksta politinėje padangėje, o kitais metais ši tendencija bus dar ryškesnė.

Socialdemokratų darbo partijos bebrai logotipuose neišgelbės, turbūt nepadėtų net 3 proc. kartelė. Tvarkos ir Teisingumo (TT) likučiai bus išdraskyti Arvydo Juozaičio projekto ir naujos Remigijaus Žemaitaičio, Artūro Paulausko ir Artūro Zuoko partijos. Kiek optimistiškiau turbūt galima žvelgti tik į A.Juozaičio projektą – jis gana neblogai pasirodė prezidento rinkimuose ir politikoje dar nėra mušta korta. Jeigu nebus naujų gelbėtojų, gal pavyks pasinaudoti ir sąlyginio šviežumo faktoriumi, nors TT šleifas ir nėra patogus.

Pagrindinė opozicija 2016–2019 metais Lietuvoje realiai yra... žiniasklaida ir socialiniai tinklai. Tėvynės sąjungos (TS-LKD) simboliu galėtų tapti Tadas Langaitis, padėjęs mandatą, nes tikėjosi dirbti valdančiojoje daugumoje, o opozicijoje savęs nematė. Konservatoriai jau aštuonerius metus yra opozicijoje ir panašu, kad jau gerokai išsikvėpė. Kita vertus, ar būtina persistengti, kai ir taip reitingai kyla?

Tačiau viena didžiulė problema vis dar lieka. Tai parodė ir beviltiškas Ingridos Šimonytės pralaimėjimas antrajame prezidento rinkimų ture. Antruosiuose turuose daugelyje Lietuvos vietovių vis dar pagrindinė taisyklė yra tokia: visi prieš konservatorius. 2016 metais strategija politikos sunkiasvorius siųsti į neužkariautas teritorijas, o naujokus – į istoriškai saugius mūšius, visiškai nepasiteisino. Tad TS-LKD reikia vėl laužyti galvas, kokiais dar metodais keisti padėtį.

Antruosiuose turuose daugelyje Lietuvos vietovių vis dar pagrindinė taisyklė yra tokia: visi prieš konservatorius.

Socialdemokratai (LSDP) turi lyderį, kuris primena Jaroslawą Kaczynskį. Puikų strategą, kurio veiksmai padeda partijai pasiekti gerų rezultatų, tačiau kartu ir žmogų, kuris pats rinkėjų tarpe nėra labai populiarus. Tą įrodė ir nesėkmingai rinkimai Žirmūnuose. Nors partija metė didžiules pastangas, kad Gintautą Palucką atvestų į Seimą, tai nesuveikė.

Todėl LSDP būtų visai logiška ieškoti veido, kuris sutrauktų kamerų dėmesį ir leistų G.Paluckui karaliauti užkulisiuose. Galbūt todėl ir gandai apie Sauliaus Skvernelio viliojimą nėra visai be pagrindo. Tačiau net ir be „žvaigždžių“ pagalbos kol kas LSDP atrodo pajėgi pagal mandatų skaičių būti bent jau antra stipriausia politinė jėga šalyje.

Viktorijai Čmilytei tapus Liberalų sąjūdžio (LRLS) vedle reitingai stabilizavosi. Tačiau artėjant rinkimams reiks atlaikyti Laisvės partijos spaudimą. Nors dabar apklausos palankesnės LRLS, tačiau partijos bylos nagrinėjimui keliantis į 2020 metus padėtis tikrai gali pasikeisti. Nereiktų stebėtis, jeigu būtent Laisvės partija atstovaus liberalioms vertybėms Seime.

Aišku, yra vienas faktorius, kuris gali keisti viską, – tai Sauliaus Skvernelio apsisprendimas dėl politinės ateities.

Darbo partija (DP) kol kas laikosi stebėtinai gerai. Tačiau istorinė patirtis rodo, kad esminis faktorius bus tai, kiek Viktoras Uspaskichas bus suinteresuotas dalyvauti kampanijoje. Mažai tikėtina, kad jį domintų galimybė palikti Europos parlamentą. O per laikotarpį, kai jis buvo pasitraukęs iš politikos, žala partijos struktūrai jau buvo padaryta. Tad DP galima įtraukti į politinių jėgų, kurioms labai svarbus kartelės klausimas, sąrašą.

Centro partija (LCP) ieškos savo temos. Vaikų paėmimo iš šeimų korta naudotis geriausias laikas jau praėjo – šia tema kalbama vis mažiau. Neatrodo tikėtina, kad Naglis Puteikis sugebės ištraukti prastai šių metų rinkimuose pasirodžiusią partiją.

Aišku, yra vienas faktorius, kuris gali keisti viską, – tai Sauliaus Skvernelio apsisprendimas dėl politinės ateities. Jis gali gerokai sumaišyti kortas visiems.

Bet kokiu atveju, visos partijos prieš 2020 metus turi daug darbų. Jau artimiausiu metu paaiškės, kokios žaidimo taisyklės bus patvirtintos naujam politiniam sezonui. Jeigu visgi 3 proc. kartelė išliks, labai gali būti, kad 2016–2020 metų Seimas atrodys tik kaip politinio chaoso preliudija.

Matas Baltrukevičius yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min