Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 30d. 08:00

Matas Baltrukevičius: Laisvės partijos sėkmę lems ir atminimo lentelės

Matas Baltrukevičius Kai šių metų vasarą buvo įkurta Laisvės partija (LP), tai priminė 13 metų senumo įvykius. Tada neapsikentę Artūro Zuoko „Rubicon“ skandalo nemažai žinomų Liberalų ir centro sąjungos narių paliko partiją ir įkūrė naują – Liberalų sąjūdį (LRLS), gerokai sėkmingesnę už palaipsniui reikšmę praradusią pirmtakę.

Prielaidų, kad istorija gali kartotis, iš pradžių atrodė gana daug. Po korupcijos skandalo Liberalų sąjūdis (LRLS) sugebėjo patekti į parlamentą, tačiau sąlyginę sėkmę nuolat temdė vidiniai nesutarimai. Akivaizdu, kad daug ilgamečių partijos vedlių nebetiki savo politinės jėgos ateitimi. Savivaldos rinkimuose net trys iki tol partijai priklausę merai buvo perrinkti jau ne po LRLS vėliava: Remigijus Šimašius, Vytautas Grubliauskas ir Algis Kašėta. Vitalijus Gailius, laikytas vienu realiausių pretendentų gelbėti liberalus, pasitraukė iš nacionalinės politikos į savivaldą, o Arūnas Gelūnas paliko Seimą dėl Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus posto. Trys LRLS parlamentarai Ričardas Juška, Jonas Varkalys ir Juozas Baublys dažnai geriau sutaria su Ramūnu Karbauskiu negu savo partijos kolegomis.

Istorinė patirtis rodo, kad liberalių pažiūrų rinkėjai nėra linkę prisirišti prie vienos partijos ir atsiradus stipresnei alternatyvai, ją ir pasirenka. Laisvės partijos tikslas ir yra sukurti alternatyvą LRLS, kuri pritrauktų didžiąją rinkėjų dalį ir toliau neštų liberalizmo vėliavą Lietuvoje.

Naujai partijai, kuri nori įsitvirtinti šalies padangėje labiausiai reikia trijų dalykų – žinomų veidų, besiplečiančio skyrių tinklo ir sėkmės istorijų.

Liberalizmas Lietuvos politinėje arenoje iki šiol tradiciškai labiausiai sietinas su verslui palankia politika ir mažesniu valstybės kišimusi į piliečių gyvenimą. Vertybiškumui pakenkė ir sėkmė 2014-15 metais, kai retorika ir ypač reklama tapo gerokai populistiškesnė (turbūt daugelis prisimena Eligijaus Masiulio langų daužymą reklamoje ir paskelbtą numerį, kuriuo siūlyta jam paskambinti), prie šios politinės jėgos jungtis tapo madinga pirmiausiai dėl sėkmės – tiek esamos, tiek prognozuotos iki E.Masiulio skandalo.

Naujoji Laisvės partija savo programoje ne atsitiktinai mažiau kalba apie verslą, daugiau apie individą, žmogaus teises. Švietimo ir žmogaus teisių sričių nuostatos LP programoje pateikiamos pirmiau negu ekonominė politika. Juntamos pastangos lygiuotis į Vakarų Europos liberalus.

Taigi, startinės naujos politinės jėgos pozicijos atrodytų neblogos. Pirmtakai neteko svarbių veidų ir kukliai pasirodė savivaldos rinkimuose. Kitą pavasarį galima laukti ir teismo nuosprendžio politinės korupcijos byloje – jeigu LRLS nebus išteisintas, lauktų didelis smūgis likus vos pusmečiui iki Seimo rinkimų.

Naujai partijai, kuri nori įsitvirtinti šalies padangėje, labiausiai reikia trijų dalykų – žinomų veidų, besiplečiančio skyrių tinklo ir sėkmės istorijų.

Remigijus Šimašius ir Aušrinė Armonaitė yra ryškūs ir gana populiarūs tarp jaunųjų rinkėjų, kurie ir yra natūralus liberalios partijos elektoratas. Savivaldos rinkimuose Vilniuje Remigijaus Šimašiaus sąraše buvo keletas visuomenėje neblogai žinomų veidų: Linas Kvedaravičius, Gediminas Jaunius, Donalda Meiželytė, Tomas Vytautas Raskevičius. Prieš kelias savaites Žirmūnų apygardoje LP remta Rima Olberkytė užėmė ketvirtą vietą, bet liko labai toli nuo antro rinkimų turo. Artėjant Seimo rinkimams partijai reiks pritraukti daugiau žinomų veidų, ypač regionuose, kitaip patekti į parlamentą nebus lengva.

Antras svarbus uždavinys – skyrių kūrimas regionuose kaip tik dabar ir vyksta. Partijos vadovė Aušrinė Armonaitė teigia, kad naujoji politinė jėga jau turi 3000 narių.

Naujoji Laisvės partija savo programoje ne atsitiktinai mažiau kalba apie verslą, daugiau apie individą, žmogaus teises.

Kadangi partijai priklauso Vilniaus meras Remigijus Šimašius, jo veiksmai bus itin svarbūs rinkėjams. Pirmosios jo kadencijos vertinimai įvairūs. Premjeras Saulius Skvernelis 2017-ųjų kovą sakė, kad Remigijus Šimašius padarė vienintelį darbą – nupjovė nelegalios tvoros tują.

Rinkėjų nuomonė buvo kiek kitokia – meras buvo perrinktas užtikrintai. Aišku, apie sėkmės priežastis galima diskutuoti labai daug. Didžiosioms partijoms pritrūko tikėjimo, kad galima įsiterpti į Remigijaus Šimašiaus ir Artūro Zuoko kovą ir jos į mūšį siuntė ne tuos, kurie galėtų būti konkurencingi.

Pirmasis antrosios kadencijos Vilniaus mero pusmetis nė iš tolo neprimena sėkmės istorijos. Istorija su Jono Meko dėžėmis buvo tiesioginė Artūro Zuoko pergalė prieš savo didžiausią politinį konkurentą. Skandalingi mūšiai dėl istorinės atminties įamžinimo veikiausiai ne itin rūpi tikslinei LP auditorijai, tačiau prikausto visuomenės dėmesį ir verčia Remigijų Šimašių dažniau atsakinėti į nemalonius klausimus. Nesigilinant į klausimą, ar generolo Vėtros lentelė turėtų būti ant Vrublevskių bibliotekos, blogiausias dalykas buvo pasirinktas jos pašalinimo metodas. Tai pabrėžė ir LRLS pirmininkė Viktorija Čmilytė, kuri nepritaria ir lentelės kabėjimui, ir savivaldybės veiksmams ją nuimant.

Viena vertus, liberalų tikslinis elektoratas veikiausiai pasisakytų už lentelės nuėmimą. Tačiau Remigijui Šimašiui dabar mažiausiai reikia dar labiau kaitinti atmosferą. Jo sėkmė tiek 2015, tiek 2019 metų savivaldos rinkimuose pirmiausiai buvo paremta tuo, kad Artūras Zuokas visuomenėje vertinamas kontroversiškiau. Seimo rinkimų rezultatai jau kurį laiką rodo, kad sostinėje dominuoja konservatorių rinkėjai, kuriems antrame ture Remigijus Šimašius atrodo bent jau mažesnė blogybė negu praeityje susikompromitavęs Artūras Zuokas. Jeigu lentelių tema ir toliau kaitins visuomenės dėmesį, po ketverių metų pagrindinio Remigijaus Šimašiaus konkurento klystkelius dengs dar didesnis dulkių sluoksnis, o ir didžiosios partijos turbūt pagaliau rimčiau testuos savo galimybes triumfuoti Vilniuje.

Kova dėl liberalių pažiūrų rinkėjų balsų bus nuožmi.

Svarbūs bus ir Viktorijos Čmilytės veiksmai bandant stabilizuoti skęstantį LRLS laivą. Politinės jungtuvės su Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) yra įmanomos, tačiau politika ne visada yra sritis, kurioje du ir du yra keturi. Ilgą laiką LLS buvo pagrindinė Liberalų sąjūdžio konkurentė ir nuomonių dėl jungimosi, tiek partijos viduje, tiek tarp liberalių pažiūrų rinkėjų gali būti labai įvairių. Naujausios rugsėjį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad šiuo metu nė viena liberali partija į Seimą nepatektų. Ankstesnėje „Baltijos tyrimų“ apklausoje LRLS rėmė 5,8 proc. respondentų, tačiau reikia įvertinti ir trijų procentų statistinę paklaidą.

Kova dėl liberalių pažiūrų rinkėjų balsų bus nuožmi. Jeigu LP toliau plės skyrių tinklą, pritrauks daugiau asmenybių, o Remigijui Šimašiui nebereikės atsakinėti į tiek daug nemalonių klausimų, Laisvės partijai gali pasisekti pakartoti 13 metų senumo LRLS sėkmės istoriją.

Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:31
01:50
09:27

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min