Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 03 03, 08:00

Matas Baltrukevičius: Seimo rinkimus laimės gerovė, o ne saugumas

Daug kas yra linkęs galvoti, kad Tėvynės sąjunga (TS-LKD) šiuo metu yra populiariausia politinė jėga šalyje. Apklausose ji gerokai atsiplėšusi nuo visų kitų konkurentų. Neseniai partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis prezidentui pristatė partijos rinkimų programą ir gana ambicingai kalba apie partijos ateitį.
Matas Baltrukevičius
Matas Baltrukevičius / Vygaudo Juozaičio nuotr.

Daug kalbama apie tai, kad vienas iš didžiausių iššūkių TS-LKD bus sugebėti įveikti antrojo rinkimų turo sindromą. Tačiau ne mažiau svarbu negu gera strategija yra tai, kaip rinkimų programoje bus sudėlioti akcentai.

TS-LKD visada itin aktyvi saugumo klausimais. Tačiau kiek iš tikrųjų tai partijoms neša politinių dividendų? Kartais TS-LKD uždeda prorusiškos partijos etiketę konkurentams, tačiau tokių parlamentinių politinių jėgų, kurios atvirai ir sistemingai priešintųsi mūsų gynybos pajėgumų stiprinimui, narystei ES ir NATO, paprasčiausiai nėra. Neturime tokių „Vieningosios Rusijos“ partnerių, kokiomis buvo Estijos Centro partija ar iki šiol kitų partijų visada eliminuojama iš derybų dėl valdžios Latvijos „Santarvė“. Taip, partijų retorika nacionalinio saugumo klausimais labai skiriasi, bet net ir labiausiai šiuo požiūriu išsiskirianti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), pasirašė nacionalinį susitarimą dėl gynybos.

TS-LKD nariai labai gerai matomi ir „Sąjūdyje prieš Astravo atominę elektrinę“. Be abejo, Lietuvai toks sąjūdis yra reikalingas. Bet geriausios galimybės kažką pasiekti kovojant prieš šią elektrinę buvo dar praėjusio dešimtmečio pabaigoje, kai premjeru buvo Andrius Kubilius. Nors tam tikrų priemonių buvo imtasi, bet pozicija tuomet nebuvo nuosekli.

„Baltarusija teigia, kad turi elektros energijos perteklių ir esant susitarimui, galėtų dalį elektros energijos tiekti Lietuvos vartotojams. Mes tuos pasiūlymus žinome, juos verta svarstyti“, – po susitikimo su tuometiniu Baltarusijos premjeru Sergejumi Sidorskiu 2009 metų birželį yra sakęs A.Kubilius. Be abejo, nė viena vyriausybė neįdėjo reikiamų pastangų, kai Astravo projektą buvo galima sustabdyti. Tai nėra vienos politinės jėgos kaltė, tačiau dabar Lietuvos koziriai jau nėra tokie tvirti.

TS-LKD visada itin aktyvi saugumo klausimais. Tačiau kiek iš tikrųjų tai partijoms neša politinių dividendų?

Gynybos pajėgumų stiprinimas yra dar viena tema, kuriai TS-LKD nuolat skiria daug dėmesio. Ypač po Krymo aneksijos. Tačiau kalbant šiuo klausimu koją kiša du dalykai. Pirmiausia, dėl ekonominės krizės gynybos finansavimas 2008-2012 metais mažėjo (tiek skaičiuojant absoliučiais skaičiais, tiek procentais nuo BVP), nepaisant to, kad karas Gruzijoje turėjo būti pavojaus skambutis. Antra, tarp partijų egzistuoja platus sutarimas dėl tolesnio finansavimo gynybai. Iš bendro konteksto iškrenta tik socialdemokratai.

Be abejo, saugumo klausimai yra svarbūs. „Pew Research Center“ apklausa parodė, kad Lietuvoje Vladimirą Putiną teigiamai vertina 23 proc. žmonių. Nors tik keturiose šalyse vertinimas blogesnis (jeigu įvertinsime statistinę paklaidą), bet duomenys neramina. Tarp šių žmonių esama tautinių mažumų atstovų, tiek ir lietuvių, kuriems svarbus informacijos šaltinis yra rusiški TV kanalai. O jų pasiūla įspūdinga – yra įmonių, kurios siūlo kone 40 kanalų, tarp jų ir tuos, kurių retransliavimas praeityje jau ribotas. Tad kova su propaganda yra svarbus uždavinys.

2016 metų porinkiminės apklausos duomenys rodo, kad 26 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau negu dabar. Daliai jų galbūt tai tėra laikų, kai buvo jaunesni ir sveikesni aidas, tačiau šį rodiklį reikia vertinti rimtai. Apklausos parodo ir „tvirtos rankos“ valdymo ilgesį. Per paskutinį dešimtmetį darytose apklausose prezidento galių stiprinimui pritardavo reikšminga dauguma – kartais netgi 70 proc. Lietuvos gyventojų. Rusijos sistemoje jie gali matyti valstybę, kuri save kildina iš SSRS. Lyderį, kuris jaučia didžiulę nostalgiją sovietiniams laikams. Valdo taip, kad visai šaliai aišku, kas yra atsakingas.

Turi būti konkrečios priežastys, kodėl nemažai visuomenės daliai atrodo, kad gyvenimas sovietmečiu buvo geresnis ir imponuoja autoritariniai lyderiai.

Galime pažvelgti į tai, kokias problemas visuomenė įvardija kaip pačias svarbiausias. Prieš mažiau negu metus tokią apklausą atliko „Vilmorus“ – gyventojai iš vyriausybės labiausiai tikėtųsi socialinės atskirties mažinimo (įvardijo 18 proc.), algų ir minimalaus atlyginimo kilimo (12 proc.), švietimo problemų sprendimas (11 proc.). Tuo tarpu Astravo atminė elektrinė ir užsienio politikos klausimai atsidūrė gerokai žemiau.

Senokai pastebėta, kad net šalyse, kuriose saugumo padėtis yra labai prasta, dažnai rinkimuose dominuoja ekonomika ir socialiniai pažadai.

VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė komentuodama 2016 metų porinkiminės apklausos duomenis atkreipė dėmesį į tai, kad nors visą 2012-2016 metų Seimo rinkimų kadenciją Lietuvos ekonomika pagal augimo tempus nebuvo nukritusi žemiau 11 vietos Europos Sąjungoje, 42 proc. žmonių manė, kad ekonominė padėtis Lietuvoje per priešrinkiminius metus pablogėjo, 11 proc. įžvelgė pagerėjimo tendencijas. Būtent tai, kad augant ekonomikai žmonės savo kišene to nepajunta ir tampa gera niša naujiems gelbėtojams.

Šias nuotaikas puikiai savo kampanijoje išnaudojo Gitanas Nausėda. Dabar matome jo kopijavimą partijų retorikos lygmenyje: Centro partija „Gerovės Lietuva“, Krikščionių sąjunga „Santarvė ir gerovė“. Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ jau spėjo ir pabaigti savo istoriją.

Gerovė turėtų būti pagrindinė tema ir Seimo rinkimų kampanijoje. Jau senokai pastebėta, kad net šalyse, kuriose saugumo padėtis yra labai prasta, dažnai rinkimuose dominuoja ekonomika ir socialiniai pažadai. Šioje situacijoje gali išlošti socialdemokratai. Jie vieninteliai iš didžiųjų partijų nepasirašė 2018 metų Nacionalinio susitarimo dėl gynybos, numatančio politinių jėgų įsipareigojimus dėl artimiausio dešimtmečio gynybos politikos, nors pirmasis toks partijų paktas 2014–2020 laikotarpiui buvo sudarytas 2014 metais ir tada prieštaraujančių nebuvo. Naujajame susitarime siūlome palaipsniui gynybos finansavimą didinti iki 2,5 proc. nuo BVP 2030 metais. LSDP pozicija paprasta – NATO reikalauja dviejų procentų, jie jau yra pasiekti, o valstybės saugumą galima didinti ir kitomis priemonėmis.

DELFI/Spinter apklausa rodo, kad nacionaliniame susitarime dėl gynybos užfiksuotam siekiui dėl finansavimo pritaria 34 proc. piliečių, prieštarauja – beveik 52 proc. Socialdemokratai šias visuomenės nuotaikas stengsis kiek įmanoma labiau išnaudoti.

Gerovė turėtų būti pagrindinė tema ir Seimo rinkimų kampanijoje.

Dalis rinkėjų vertina nuoseklią ir aiškią TS-LKD poziciją nacionalinio saugumo klausimais. Tačiau kai politinė aplinka tokia, kad daugelis partijų laikosi panašių pozicijų, vargu ar tai pavirs politiniais dividendais. Geras pavyzdys galėtų būti Airija – premjeras Leo Varadkaras vaidino didžiulį vaidmenį derybose dėl „Brexit“ ir pasiektas susitarimas airiams atrodo palankus. Tačiau visos partijos šiuo klausimu laikėsi vienodų pozicijų, o rinkimus šiemet laimėjo tie, kurie daugiau dėmesio skyrė socialinėms problemoms.

TS-LKD būtinos idėjos, kurios sulauktų rinkėjų palaikymo, nes partijai reikia išlipti iš 1998 metų Rusijos krizės ir pasaulinės ekonomikos krizės 2008-2009 metais šešėlio, kai reikėjo priimti skausmingus sprendimus, bet trūko jautresnės politikos ir komunikacijos. Tik taip puikus reitingas gali virsti pergale.

Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min