Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 29d. 16:21

Paulius Gritėnas: Naujoji Vakarų pasaulio ašis – Berlynas ir Paryžius

Paulius Gritėnas Praėjusios savaitės NATO vadovų ir G-7 susitikimai tapo savotišku lūžiu Vakarų pasaulio politikoje. Savo inauguracinėje kalboje žadėjęs, kad vadovausis pozicija „Amerika pirmiausia“, prezidentas Donaldas Trumpas pirmojo vizito užsienyje metu parodė, kad ketina keisti Jungtinių Valstijų poziciją sąjungininkių atžvilgiu.

Po griežtos ir didaktiškos D.Trumpo kalbos Briuselyje, nepaminėto 5-ojo straipsnio, postuluojančio besąlygišką pagalbą aljanso nariams karinių iššūkių akivaizdoje, atsisakymo prisidėti prie Paryžiaus klimato konferencijos uždavinių įgyvendinimo, JAV tapo savotiška atsiskyrėle didžiųjų valstybių gretose.

Kol D.Trumpas vienišas išdidžiai stoviniavo nuošalyje likusių šešių valstybių lyderiai tarėsi tarpusavyje, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujai išrinktas Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas skubiai aptarė besikeičiančią situaciją.

„Laikai, kai galėjome būti visiškai kliautis kitais, jau besibaigią. Įsitikinau tuo per kelias pastarąsias dienas“, – A.Merkel sekmadienį sakė per rinkimų kampanijos renginį Miunchene. „Mes, europiečiai, privalome imti likimą į savo rankas“, – pridūrė ji.

Tai nėra strategiškai pasikeitusi Europos didžiųjų valstybių pozicija, o tik reakcija naujosios Baltųjų rūmų administracijos siunčiamus signalus. D.Trumpas akivaizdžiai nedemonstruoja simpatijos nei A.Merkel, kuriai nepaspaudė rankos, ar E.Macronui, su kuriuo įsivėlė į simbolišką kuo stipresnio rankų paspaudimo dvikovą.

„Brexit“ referendumo tikrovę bandantys suvaldyti britai bent keliems metams iškrenta iš šio galios žaidimų, koncentruodamiesi į vidines problemas.

Verslo požiūrį atsinešęs ir NATO svarbos nesuprantantis JAV prezidentas mano, kad Vakarų sąjungininkai naudojosi amerikiečių geranoriškumu ir dabar už tai turi sumokėti. Dar labiau jį erzina tariamas prekybos sutarčių nesąžiningumas, vokiečių automobilių gamintojų konkurencija ir jų įsitvirtinimas JAV rinkoje.

Būtent verslo interesai ir naudos siekimas buvo esminė D.Trumpo pirmojo vizito užsienyje detalė. Pasirašyta 110 milijardų JAV dolerių sutartis, Saudo Arabijos karaliaus kabinama aukso grandinė ir pompastiškas sutikimas D.Trumpą privertė ne tik šokti su kardu tradicinius šokius, bet ir rėžti žmogaus teisių pažeidimais garsėjančiai Saudo Arabijai itin malonią prakalbą apie visų blogybių šaltinį šiitiškame Irane.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldo Trumpo kelionė į Saudo Arabiją
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldo Trumpo kelionė į Saudo Arabiją

Be to, JAV prezidentui žymiai labiau imponuoja autoritariški lyderiai ir net diktatoriai, su kuriais lengva kalbėti interesų kalba, o ne bendras vertybes ir saugumo garantijas deklaruoti norintys europiečiai. Taip D.Trumpo simpatijų rate atsiduria savo gyventojus žudantis Filipinų lyderis Rodrigo Duterte arba JAV prezidento rinkimus sau naudinga linkme sukęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Šiame kontekste Europos Sąjunga nėra įdomi dabartinei Baltųjų rūmų administracijai. Kai kurie jos nariai netgi viešai džiaugėsi dėl „Brexit“ referendumo ir spekuliavo, kad Europos laukia neišvengiama griūtis. Pats D.Trumpas dar prieš įžengdamas į postą leido sau ne kartą kritikuoti A.Merkel sprendimus.

Praėjusios savaitės susitikimai buvo galimybė D.Trumpui sušvelninti savo poziciją, tačiau jis ne tik to nepadarė, bet ir pademonstravo, kad JAV mato kitas Vakarų pasaulio valstybes kaip savotiškas konkurentes.

Praėjusios savaitės susitikimai buvo galimybė D.Trumpui sušvelninti savo poziciją, tačiau jis ne tik to nepadarė, bet ir pademonstravo, kad JAV mato kitas Vakarų pasaulio valstybes kaip savotiškas konkurentes, su kuriomis nesudarysi sėkmingos sandorio, tad ir bendrų interesų negali būti daug.

JAV išlieka labai svarbia partnere, tačiau pasiuntė aiškią žinią, kad Europos problemos jai yra antrarūšės, o bendrą kovą D.Trumpas mato tik terorizmo grėsmės fone.

Tenka konstatuoti, kad toks Vašingtonas, kankinamas chaoso ir Rusijos įtakos tyrimo Baltuosiuose rūmuose, nebėra Vakarų pasaulio vertybių bastionas. Tai konstatavo A.Merkel, tai šiek tiek švelniau ir pragmatiškiau išreiškė ir E.Macronas.

Lietuvoje ilgą laiką buvo įprasta stebėti būtent Vašingtono poziciją ir ramintis dėl George'o W.Busho ar Baracko Obamos tikinimų, kad būtent mūsų priešai bus ir Amerikos priešai. Ši pozicija vis dar išlieka diplomatiniame lygmenyje, tačiau patvirtinimo iš naujojo prezidento negavome ne tik mes, bet ir visa Europa.

Panašu, kad naująja Vakarų pasaulio ašimi bent jau kuriam laikui taps Berlynas ir Paryžius. Nepaisant visų politinių iššūkių ir kalbų apie A.Merkel eros pabaigą, jos krikščionių demokratų pozicija apklausose vis stiprėja. Prancūzijos prezidentu tapęs E.Macronas turi puikias sąlygas siūlyti savo Europos modelį ir tartis dėl jo ne tik su prancūzais, bet ir su visa Europos Sąjunga.

Lietuva puikiai žino, kokia pavojinga yra Vladimiro Putino Rusija, kai jai leidžiama žaisti interesų žaidimus, užmerkiama akis į tvirtą vertybinę poziciją.

Būtent šios dvi valstybės perima iniciatyva Vakarų pasaulio vertybių atstovavime, o tuo pačiu tampa dar svarbesnės Rusijos grėsmės kontekste. Lietuva puikiai žino, kokia pavojinga yra Vladimiro Putino Rusija, kai jai leidžiama žaisti interesų žaidimus, kai nebesilaikoma tvirtų vertybinių pozicijų.

Kol kas prezidento poste esantis D.Trumpas nusiteikęs elgtis būtent taip, todėl mūsų akys turėtų vis dažniau krypti į Berlyną ir Paryžių. Būtent ten dabar persikelia demokratijos ir sveiko proto balansas, būtent ten dabar bus nutaikytos informacinės ir kibernetinės Kremliaus atakos.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ką turėjo omeny A.Merkel sakydama, kad Europa nebegali kliautis partnerėmis?

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min