Šis tekstas nebus labai gastronomiškas, nes juk tokie dabar laikai. Tokios nuotaikos. Ir vis dėlto pradžioje pakalbėkime apie picą. Kvailų picų visais laikais buvo: pica su ananasais, pica su braškėmis ir jūros gėrybėmis, pica su kiviais ir kiauliena. O dabar, dėmesio, ponios ir ponai, supažindinu su naujausia picos variacija: koronaviruso skonio pica! Ją iškepė prancūzai ir parodė per „Canal+“ televiziją. Jeigu įsijungsite, gal dar ir patys spėsite pamatyti.
Taigi, vaizdo klipo pradžioje – skelbimas: la nouvelle pizza italienne qui va faire le tour du monde! (pranc. – naujoji itališka pica, kuri apkeliaus visą pasaulį)
O pamatyti yra ką! Tiesa, jeigu skaitydami valgote desertą arba siurbčiojate kokosinę latę, tada suvalgykite, pabaikite siurbčioti, o paskui skaitykite. Taigi, vaizdo klipo pradžioje – skelbimas: la nouvelle pizza italienne qui va faire le tour du monde! (pranc. – naujoji itališka pica, kuri apkeliaus visą pasaulį). Toliau matome picų kepėją italą, kuris stovi prie krosnies ir kepa picas. Kepėjas kepdamas kosėja. Ištraukia iš krosnies vieną margaritą ir ją, tyčia ar netyčia, apkosėja. Žalias skreplys lekia ant picos. O tada išnyra titras su picos pavadinimu – „corona pizza“.
Ką čia bepasakysi – charmant! Žavus prancūzų bajeris. Prancūzai visada šiek tiek jautė mados ir virtuvės reikalų konkurenciją, sklindančią iš anapus Alpių. Dabar atsirado virusinė galimybė spjauti ant UNESCO paveldo, tai ir puiku – spjovė. Tiems, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių nemėgsta Italijos, dabar geros dienos ir galimybės spjauti. O ką jeigu parmezanas apkrėstas? Duokite papildomas garantijas. O vynas? Pateikite sertifikatus. Nors EFSA – Europos maisto saugos agentūra užkimdama aiškina, kad per maistą COVID 19 neplinta, bet proga iškepti neapykantos picą yra.
Šitai pajutau dar praėjusios savaitės pradžioje Vilniaus oro uosto kavinėje. Kalbėjau telefonu itališkai ir staiga pajutau įbestą žvilgsnį. Tokį, na, emociškai informatyvų: „... va, šitas iš ten mums užneš infekciją!“ Atsisukau į akimis mane gręžusią ponią: „Nurimkite, italų kalba kol kas nėra užkrečiama. O be to, aš iš Druskininkų.“ Nenusišypsojo. Nenusiramino.
Jau plinta feisbuke įvairūs prancūziško stiliaus bajeriai. Paskyra „Super Tėvai“ paleido tokį: „Korona – kaip makaronai. Atsirado Kinijoje, bet po Europą išplatino italai“. Ha – ha – ha. Saugokitės kinų, italų, o labiausiai, žinoma, makaronų. Premjero patarėjas, nacionalinės virusinės komunikacijos bosas (buvęs) feisbuke rimtu veidu rašo: „Žurnalistams pademonstravome, kaip sutinkami lėktuvai iš Milano“. Iš konteksto nelabai aišku, ar laužai prie Rodūnios kelio jau buvo užkurti? Bet kareivių tai buvo. Kažin ar su automatais?
Vienas italų profesorius turėjo skaityti paskaitą Vilniuje, bet jo net neklausė, kur jis gyvena – tuose regionuose, kur infekcija, ar Šiaurės ašigalyje. Italas, vadinasi – pavojingas. Viena mergina lietuvė pabuvo Romoje kelias dienas, grįžo į savo kaimą, – aha, vadinasi, esi pavojinga, pirmyn į karantiną.
Beje, Roma kitą savaitę ruošiasi didingai minėti Kovo 11-ąją nušviesdama Lietuvos spalvomis Koliziejų. Iš Lietuvos atskris mūsų choristai, jie urbi et orbi – miestui ir pasauliui giedos apie šviesą ir tiesą, o paskui? Ir juos uždarys, kai sugrįš? Nors SAM rekomendacijos aiškiai ir labai tiksliai vardija Italijos regionus, kurie užtraukia karantino ir kitokias prievoles, bet suprantate – dar yra ir asmeninės iniciatyvos!
Jų skleidėjai į žemėlapius nesidairo, regionų pavadinimais nesidomi. Jie irgi nori pademonstruoti, kaip sutinkami grįžusieji iš užkrato žemės! Tarkime, jūs grįžote iš San Marino (0 sergančių), o kaimynė – iš Estijos (3 sergantys). Jeigu daugiabučio bendrijos pirmininkas nutars imtis asmeninės iniciatyvos ir galiausiai nuspręs, kad esate pavojingesnis būtent jūs, tai jūs ir būsite užrakintas. Iš išorės.
Žinoma, aš nesakau, kad visi turėtume daryti taip, kaip šv. Pranciškus Asyžietis darė. Kartą turtingos šeimos vaikis jodinėdamas išvydo šalikelėje raupsų subjaurotą ligonį. Iš pradžių norėjo sukti į šoną, bet paskui nulipo nuo arklio ir jį pabučiavo. Nesakau, kad toks poelgis būtų labai higieniškas, tačiau jau dabar žmonės feisbuke šneka, kad vienas netyčinis kostelėjimas ar nusičiaudėjimas troleibuse gali baigtis linčo teismu. Įsivaizduokime, kas darytųsi, jeigu turėtume ne vieną sergantį, o 3000? Kokio lygio psichozė, įtarinėjimai, pilietinės apsisaugojimo nuo koronavirusuotųjų iniciatyvos užvaldytų sveikuosius!
Taigi nereikia stumti nei ant Italijos, nei ant makaronų. Nereikia! Nes galų gale – ką darysime be Italijos, kurios pas mus daugiau negu pačioje Italijoje? Nebevalgysime pesto padažo? Nebevartosime alyvuogių aliejaus? Nebeplempsime litrais lačių ir espreso kavos? Stabdysime mocarelų ir parmezano vartojimą? Užkalsime picerijas? Didžiojoje gatvėje nusuksime akis nuo Milano mados vitrinų? Kažin ar pavyks. Italijos kultūrinį užkratą prieš penkis šimtus metų kartu su valakų reforma ir baroko kringeliais mums užnešė Bona Sforza. Gyvybingas, nelabasis, kaip niekada.
Kita vertus... Taip! Italija – mūsų sesė, mokytoja, išmokiusi mus naudotis šakute, šiomis dienomis patiria milžinišką emocinį, socialinį, ekonominį stresą. Manau, kad ji išgyvens, atsities, nes ne pirmas kartas. Kiek įvyko šioje žemėje epidemijų, ugnikalnių išsiveržimų, baisių žemės drebėjimų. Bet Koliziejus ištvėrė, stūkso ir netgi ruošia mums, feikinių bajerių poetams, įspūdingą dovaną, kurią išvysime kovo 10 dienos vakarą!
Sudėtingos dienos... Šiuo metu esu čia ir stebiu, kas čia vyksta, kaip žmonės gyvena, kaip nervinasi, pyksta, geria kavą, skaito laikraščius, valgo picą. Žinote, kas įdomiausia? Kad gurmė tipo nacija netgi siaubingos epidemijos dienomis išlieka gurmė tipo nacija. Milane prasidėjus panikai prekybos centrai buvo šluojami panašiai kaip ir Lietuvoje. Feisbukas mirgėjo tuščiomis ryžių, makaronų, mineralinio vandens, pomidorų tyrės lentynomis.
Nušlavė viską, bet vienas produktas liko.
Makaronų formatas penne lisce – glotnūs pieštukai. Penne rigate – suliniuotų pieštukų – nė kvapo, o glotnių nenori niekas, netgi užgriuvus karantinui. Prekybos centre paklausiau pagyvenusios sinjoros – kodėl perkate suliniuotus, o glotnių – ne. Sinjora pažiūrėjo į mane nustebusi ir pasidomėjo, iš kokios aš šalies. Nes epidemija ar ne epidemija, bet kiekvienam italui aišku: glotnūs makaronai nesutraukia sugo – padažo. Štai ir visa paslaptis. Ką mes galime pasakyti? Šaunuoliai tie italai, pasta yra aukščiau už koronavirusą. O kas nori, tegu kepa savąją neapykantos picą!
Šaunuoliai tie italai, pasta yra aukščiau už koronavirusą. O kas nori, tegu kepa savąją neapykantos picą!
Su Nepriklausomybės švente visus! Nepamirškite bent virtualiai pabūti ten – su mumis prie Koliziejaus kovo 10 dieną, 20.45 val. Lietuvos laiku.
