Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugsėjo 14d. 18:02

Paulius Jurkevičius: Gerovė šioje valstybėje vis dar kvepia ingredientu „R“

Paulius Jurkevičius Man patinka kalbos apie gerovės valstybę. Išgirsti tą žodžių samplaiką ir nepasidaro nei linksma, nei liūdna. Tiesiog užplūsta malonus saugumo pojūtis. Toks kaip būdavo prie stalo, pas močiutę, blynus valgant. Jokios rizikos, jokio nerimo. Tik žinojimas: esi saugus.

Panašus jausmas man grįžta, kai važiuodamas iš Lietuvos į Italiją stabteliu ir apsidairau Austrijoje. Gerovių visokių esama: didelių ir mažų, visiškai miniatiūrinių ir labai gigantiškų. Vienokio dydžio gerovę iš tribūnos dėlioja politikas, gerokai mažesnę prie stalo aptarinėja jauna šeima. Austrijoje jos visos – įvairaus dydžio, įvairių socialinių kontekstų gerovės viena kitai neprieštarauja. Jos kažkaip gudriai tarpusavyje sumuojasi ir atvažiavęs iš toliau, išlipęs iš automobilio keliautojas jaučia vieną didelę, akivaizdžiai pulsuojančią gerovę.

Ir dar: Austrijoje labai daug žalios spalvos, žolės, pievų. Ir viskas taip tvarkinga, prižiūrėta, išpuoselėta. Šį rudenį Austrijoje kiek kitaip žiūrėjau į žalios spalvos gerovę. Austrija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe, kuri nutarė nuo kitų metų totaliai uždrausti populiarų herbicidą „Roundap“. Bandžiau suprasti: kaip šie gerovės ir saugumo puoselėtojai tvarkysis su vejomis, piktžolėmis, žalios spalvos gausa? Pažiūrėsime.

Beje, „Roundap“ uždraudė ir austrų kaimynė Čekija. Prancūzija smarkiai svarsto, prezidentas E.Macronas iš pradžių ryžtingai sakė „drausti“, paskui suabejojo, dabar lyg ir vėl žada drausti. Italija jau sukūrė draudimų sistemą, kol kas ji – dalinė, kol kas glifosato produktus draudžiama naudoti parkuose, vejose, vaikų žaidimų aikštelėse. Na, bet procesas vyksta. Jis vyksta, oho kaip audringai vyksta Vokietijoje. Įsivaizduojate? „Roundap“ gamina farmacijos gigantas „Bayer“, savo nelaimei už 63 milijardus dolerių įsigijęs amerikiečių „Monsanto“. O juk „Bayer“ yra Vokietija. Ir ji taip pat nuo 2023 totaliai draus saviškių produkciją.

Jeigu imsime Ameriką... Ten vyksta neįtikėtini dalykai: JAV iškelta 18 000 bylų „Bayer – Monsanto“. Kraujo vėžiu ir imuninės sistemos ligomis susirgę sodininkai, ūkininkai, maisto produktų vartotojai reikalauja kompensacijų. „Roundap“ gamintojai ir toliau tvirtina, kad tai saugus, sveikas, efektyvus žemės ūkio pagalbininkas, kuris gal kažkiek kenksmingas pelėms, bet žmonėms – nelabai. Jie taip sako, bet jų nebeklauso: Kalifornijoje teismas visą gyvenimą glifosatą naudojusiai ir galiausiai susirgusiai porai priteisė 2,4 milijardo.

Bandžiau suprasti: kaip šie gerovės ir saugumo puoselėtojai tvarkysis su vejomis, piktžolėmis, žalios spalvos gausa? Pažiūrėsime.

„Bayer“ vadovų nervai irgi jau nebelaiko. Jie pasiūlė 5 milijardus, kad tik būtų prigesintas užsiliepsnojęs skandalų, teisinių konfliktų, vis blogėjančios reputacijos gaisras. Turtingos bendrovės kapitalizacija rinkoje „numetė svorio“, labai daug akcinio svorio – suplonėjo maždaug 30 milijardų dolerių.

Pasaulis kaip pasiutęs jau daug metų diskutuoja, pykstasi dėl glifosato poveikio sveikatai. Šiandien galutinis atsakymas į klausimą, ar „Roundap“ yra saugus, vertas daugybės milijardų – pusės, o gal ir viso Lietuvos biudžeto. Bet atsakymo kol kas nėra. Vieni (gamintojai, importuotojai, prekybos tarpininkai, abejingi žmonių gerovei ministrai) sako, kad galimai nekenkia. Kiti (jau sergantys ne Hodžkino limfoma, jau mirusiųjų artimieji, peles glifosatu šėrę ir teniso kamuoliuko dydžio navikus užauginę mokslininkai, vartotojų teisių asociacijos) sako, kad galimai kenkia.

Glifosatinių prieštarų klasika tapo IARC susirėmimas su EFSA. IARC yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vėžio tyrimų agentūra. EFSA yra ES maisto saugos agentūra. Pirmas kėlinys: IARC skelbia tyrimų rezultatus ir pareiškia: glifosatas turi kancerogeninį poveikį – silpnina ir naikina žmogaus imuninę sistemą. EFSA drauge su „Bayer – Monsanto“ tai paneigia. Antras kėlinys: IARC pasiduoda. Pripažįsta, kad glifosato gaminiai „šiek tiek“ pavojingi (gyvūnams taip, o žmonėms – ne). Pavojingumo kategorija – 2 A. Panašus būtų ir raudonos mėsos kancerogeninis poveikis, bet ar kas nors nustojo valgyti raudoną mėsą?

Grįžkime į žaliosios gerovės valstybę. Į Austriją. Požiūris į gerovę čia yra konkretus, jis esmingai skiriasi nuo tų kitų valstybių, kuriose apie gerovę TV studijoje postringauja praplikusios galvos, o toliau – nieko. Gerovės valstybė yra ta, kuri nerizikuoja žmonių gerove. Ta, kuri laiku įjungia gerovės saugiklius užuot plepėjusi. Taip daro austrai ir čekai: jeigu yra rizika, jeigu yra ginčas, jeigu yra aiškių ir plačiai aptariamų įvariose šalyse ženklų į blogį, į ligą, į mirtį, tada sakome „stop“.

Apie rizikas gerovei ir pas mus šnekama. Stipriai. Ne tik šnekama – ryžtingai užbėgama už akių galimiems pavojams. Štai keletas pavyzdžių. Jeigu greitkelyje Kaunas–Klaipėda leistinas greitis būtų padidintas iki 150 km, kažkas baisaus nutiktų? Masinė daugybinė autokatastrofa jau kitą rytą? Nemanau. Žmonės moka saugiai vairuoti, automobilių saugos sistemos veikia. Tačiau valstybė greitį riboja taip, kaip jai atrodo reikalinga: dėl visa ko, preventyviai.

Jeigu Nidos pajūryje prie kiekvienos persirengimo kabinos būtų įrengti nemokami degtinės fontanėliai suaugusiems, kas būtų? Sprogtų etilinė hekatomba, riogsotų skenduolių lavonų stirtos? Nemanau. Žmonės užsikimštų nosis nuo šlykščios alkoholio smarvės ir eitų kavos gerti. Vis dėlto valstybė ir šiuo atveju maloniai rūpinasi mūsų gerove – preventyviai draudžia degtinę, alų, vyną, įsitikinusi, kad kitąmet gelbėtojų nebeprireiks.

Gerovės valstybė yra ta, kuri nerizikuoja žmonių gerove. Ta, kuri laiku įjungia gerovės saugiklius užuot plepėjusi.

Ar yra skirtumas tarp galimai kancerogeniškų kepsnių mėgėjų, galimai nuo „prosecco“ taurės paskendusių ir galimai kancerogenišku glifosatu pagerintų miltinių, glifosato doze praturtinto vandens, pieno primelžto iš glifosatu treštose pievose ganomų karvių vartotojų? Skirtumas yra, dar ir koks. Mėsos valgytojai ir „prosecco“ mėgėjai turi puikią galimybę įjungti sveiką protą ir nevalgyti mėsos, nelipti į jūrą apsvaigę.

Antrieji tokios galimybės beveik neturi. Rezultatas? Nėščios moterys, kūdikiai, ligoniai, senukai volens nolens – nori jie to ar nenori – tampa „Roundap“ klientais. Ir nieko jie negali įjungti. Įjungti gali nebent valstybė. Jeigu, žinoma, tai gerovės valstybė, o ne pezalų apie gerovę valstybė.

Nieko gero šią vasarą nelaimėję po krepšiais, mes dar galime šį bei tą laimėti kovoje su pavojingu preparatu, kurio vartojimas nuo jo starto išaugo 15 kartų čempionate. Galėtume užbaninti glifosatą ir laimėti bronzą – po austrų ir čekų. Laimėsime? Juk kovą su alkoholiu jau laimėjome, kitais metais Palangos pliaže švęsime pergalę. Turime aiškų kovos didvyrį, jis dar gyvas būdamas pasiskelbė kovos simboliu. Gal ir paminklas bus.

Šiandien galutinis atsakymas į klausimą, ar „Roundap“ yra saugus, vertas daugybės milijardų – pusės, o gal ir viso Lietuvos biudžeto.

Kita vertus, ponios ir ponai, – tapote jau beveik skandinavais ir išblaivėjote, kad užduotumėte sau logišką klausimą: kuriems galams mums sekti kažkokiais anšliusiniais austrais, kažkokiais šveikiniais čekais arba makaroniniais italais? Gal pas mus išvis nebūna jokio „Raundap“ nei ant rapsų, nei ant prezidentūros vejos žolyčių? Gal niekas neserga „Bayer“ išgąsdinusiomis amerikietiškomis ligomis? Nes ir kompensacijų niekas neprašo...

Darykite su manimi, ką norite: man atrodo, kad mes greičiau krepšinio pasaulio čempionatą laimėsime, tris futbolo stadionus pastatysime, bet gerovė valstybėje dar ilgai smirdės ingredientu „R“. Nesakysiu, kodėl taip galvoju.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min