Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paulius Jurkevičius: O jūsų šeima ŠITO sau dar neuždraudė?

Tuo metu, kai gudraus ir elegantiško maisto gerbėjai laukia pirmosios „Michelin“ žvaigždutės nušvitimo, aš laukiu kitos maisto sensacijos. Tik kažin ar žinomi žmonės rinktųsi ją švęsti su šampano taurėmis prieš objektyvus. Bet tai būtų nemaža pergalė.
Paulius Jurkevičius
Paulius Jurkevičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Sunkiausios pergalės yra tos, kurias pasieki prieš save. Prieš savo netikėjimą, nuovargį ir tingumą, chronišką neturėjimą laiko ir galiausiai išsprūstantį „aj, girdėjau, bet, aj, nejaugi tai liečia būtent mane?“ Tegu sprendžia kiti. Deputatai, ministrai, prezidentas. Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos. Tegu nagrinėja ekspertai, analitikai, teisininkai. Tegu aiškinasi ir aiškina.

Jie visi tai ir daro: aiškinasi. Ilgus metus. Patvirtindami ir paneigdami teorijas, tyrimus, vieni kitus, save. Tol, kol galiausiai koks nors žodį bei klaviatūrą valdantis feisbuko burbulo dievas ima ir paklausia: „Kur problema?“ Auditorija žvengia ir deda šypsenėles su iššieptais dantimis. Ha ha, dar vienas sąmokslas prieš sveiką protą...

O tada egzistencinio klaviatūrų tarškėjimo fone išgirsti keistą pasiūlymą paragauti kalafiorų. Ypatingų. Ir tada supranti, kad čia kvepia maža, o gal ir visai didele pergale prieš specialistų, ES, JTO, deputatų, ministrų, mano paties ir mūsų visų inerciją.

„Labas vakaras, paragaukite kalafiorų be glifosato. Arba makaronų be roundapo. O štai ten, vaisių skyriuje – stalo vynuogės be keturių pesticidų molekulių“ – kreipiasi į mane „Coop“ prekybos centre kostiumu vilkintis vyras. Nužvelgiu: dar vienos prekybinės akcijos trubadūras? Itin mažos kainos solo atlikėjas? „Sveiki, aš esu šio prekybos centro direktorius Alessandro. Noriu jums pranešti naujieną: mūsų prekybos centras, visas prekybos tinklas „Coop“ nuo šios dienos atsisakė produktų, kuriuose yra glifosato ir dar trijų plačiai naudojamų pesticidų – bentazono, terbutilazino ir S-metolachloro. Man tai labai svarbi diena. Tikiuosi, ir jums.“

Didysis glifosato paradoksas yra šis: mes nežinome, kur jo yra ir kur jo nėra.

„Coop“ yra vienas didžiausių Italijos prekybos tinklų, valdantis 400 prekybos centrų, jų bendra apyvarta – beveik 5 milijardai eurų. Ir jie taip sugalvojo: nelaukti 2022-ųjų gruodžio, kol ES galimai uždraus glifosatą. Nelaukti ministrų, deputatų, prezidento pamąstymų tema „kenkia ar nekenkia?“, „sukelia vėžį ar nesukelia?“, „stipriai genotoksiškas ir nelabai?“ Jie taip ėmė ir padarė: dabar, šiandien, nustelbdami egzistencinį klaviatūrų tarškesį „aj, gal nekenkia“.

Ne tik kalafiorai. Iš pradžių vyšnios, melionai, greipfrutai, porai, figos, mandarinai, paskui – makaronai, ryžiai, miltai, bandelės, spragėsiai ir kiti skanėstai anksčiau gardinti glifosatu, kuris greičiausiai kenkia, nors gal ir nelabai, na, bet kažkiek turbūt taip – jau be glifosato.

Ką reiškia gigantiškam prekybos tinklui atsisakyti produktų, kurių sudėtyje yra labiausiai naudojamo herbicido? Pirmiausia – tyrimai. Visų produktų ir visų tiekėjų. Nes, pavyzdžiui, pasta (makaronai) „Divella“ (parduodama ir pas mus) – su glifosatu, o štai pasta „Molisana“ (parduodama ir pas mus) – beveik be.

Didysis glifosato paradoksas yra šis: mes nežinome, kur jo yra ir kur jo nėra. Tai žino gamintojas, bet nebežino prekybos tarpininkas, o pardavėjas visiškai nebenori žinoti. Ar nori žinoti pirkėjas? Ar jūs norėtumėte žinoti, kokia glifosato koncentracija miltuose, iš kurių kepate pyragą su vyšniomis, kuriose irgi galbūt jo yra? Norėkite kiek tik norite: ant etiketės šis ingredientas nerašomas. Rašomi sotieji riebalai, įvairūs geri ir negeri maisto priedai, cukrus, angliavandeniai. Glifosato miligramų žinoti jums nebūtina.

Įsivaizduokime: kažkuris mūsų prekybos tinklas, tarkime, „Maxima“ arba „IKI“, imtų ir sugalvotų panašią akciją: šaliname visus produktus su glifosatu. Gera akcija būtų ar ne? Atsirastų juodo darbo: atlikti visų produktų tyrimus ir išsiaiškinti tuos produktus, tuos tiekėjus, tuos gamintojus, kurie naudoja roundapą ir kitus tris pesticidus. Ir dar ne viskas: paskui reikėtų pradėti derybas su tiekėjais, tarpininkais, gamintojais – ar norite toliau tiekti sausainius, bet be roundapo? Italų tinklas „Coop“ jau uždavė tokį klausimą savo tiekėjams ir gamintojams, kurių yra nemažai – 7000. Na gerai, tarkime, gamintojai sutinka gaminti be glifosato, – kiek tai kainuos? Nes dar teks „prasukti“ brangų reklaminį projektą žiniasklaidoje ir perspėti savo klientus: „Mielieji, pirksite ir valgysite brangiau! Bet sveikiau“!

Kol mes kalbame apie sviesto, cukraus ir vyno taurės žalą sveikatai, „Monsanto“ purškalas iš mažo nieko piktžolėms naikinti tapo visateisiu mūsų spintelių ir šaldytuvų šeimininku.

O, kaip gražiai skamba toks reklaminis šūkis! O, koks jis mielas, koks jis teisingas! Bet ką daryti su ankstesniu reklaminiu šūkiu, kuris paneigia naująjį, pamenate: „Apie mažą kainą pagalvota“ ir panašiai?

Tam, kad įvyktų tokio tipo pergalė, kurios įžymūs žmonės greičiausiai neatšvęstų su šampano taurėmis prieš objektyvus, prekybos tinklui tektų apversti aukštyn kojom: prekybos strategiją, požiūrį į tiekėjus, požiūrį klientą, kliento požiūrį į maistą ir į kainą. Mano klausimas maisto pardavėjams: kuris lietuviškas prekybos tinklas atsisakys maisto su glifosatu ir kada tai įvyks? Tokį netgi būtų galima atleisti nuo 2 milijonų apyvartos mokesčio, kaip manote?

Šiame tekste mes nesivelsime į techninius ginčus labai ar nelabai kenksmingas glifosatas. Mes galime nebent kilstelėti antakius sužinoję, kiek jo naudojama ir kokia yra didėjimo progresija: 1994 metais pasaulis apsipurškė save 60 000 tonų glifosato. 2014 – aisiais – 1400 proc. daugiau. Kol mes kalbame apie sviesto, cukraus ir vyno taurės žalą sveikatai, „Monsanto“ purškalas iš mažo nieko piktžolėms naikinti tapo visateisiu mūsų spintelių ir šaldytuvų šeimininku.

Ir žinote, kas keisčiausia: PSO, pasaulio sveikatos organizacijos vėžio tyrimų institutas IARC glifosatą priskyrė 2A kancerogenų kategorijai (galimai pavojingi žmogaus sveikatai), bet mūsiškė sveikatos ir draudimų ministerija skelbia kovą su kitokiais galimai pavojingais produktais, pavyzdžiui, glaistytais varškės sūreliais. Pamenate nelabai seniai ministerijos inicijuotą diskusiją apie sviesto žalą ir „sveiką“ margariną? O ką jeigu tiek valstybinio pijaro pastangų, lėšų, energijos būtų skirta diskusijoms apie glifosato poveikį Lietuvos žmonių sveikatai?

Bet energijos skirta labai mažai. Kažkodėl. Ir todėl: mes nežinome, kiek suvalgome glifosato pusryčiams ir gimtadienio proga, nežinome, kiek jo yra, kur jo yra, kiek procentų maisto prekybos centruose yra be glifosato. Nežinome nenorime žinoti. Laukiame, kol žodį tars deputatai, ministrai, prezidentas. Anie laukia, kol žodį tars ES, PSO, JTO. Pasaulis laukia. Bet ne visas!

Žinote, kuo skiriasi šeima, melionus ir makaronus perkanti „Coop“ prekybos centre, nuo šeimos, perkančios melionus ir makaronus „Lidl“ arba „Carrefour“? Atsakymas labai paprastas: pirmoji šeima turi galimybę rinktis – su glifosatu arba be. Antroji tokios galimybės neturi.

Paraštėje lieka šie klausimai: a) kuris lietuviškas prekybos tinklas atsisakys maisto su glifosatu ir kada tai įvyks? b) kada Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos imsis plačios diskusijos glifosato tema? c) kada galėsime išdidžiai pasakyti: mūsų šeima ŠITĄ sau uždraudė?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius