Dabar populiaru
Publikuota: 2014 kovo 27d. 17:52

Raimundas Celencevičius: D.Grybauskaitės žinia pasauliui – Lietuva visa korumpuota, apsiginti negalinti ir ES paramą grobstanti šalis

Raimundas Celencevičius Ketvirtadienį Seime perskaičiusi paskutinį savo penkerių metų kadencijos pranešimą prezidentė D.Grybauskaitė pasakė nemažai skambių frazių, kurios sukėlė politikų ir verslininkų diskusijas. Vieni aiškinasi, kiti neigia, treti bando apsimesti, kad neišgirdo. Bet D.Grybauskaitė kalbėjo ne tik vidaus auditorijai, bet ir išorei, kuriai rūpi ne mūsų vidinės rietenos, o esmė, – kokia valstybė esame.

Pabandykime įsivaizduoti, kokią atmintinę savo vyriausybei apie D.Grybauskaitės metinį pranešimą parašytų kurios nors neutralios šalies ambasadorius.

Lenkija yra draugė tik agresijai atremti

Lietuva jaučiasi saugi, nes gavo garantijas, jog agresijos atveju ją gins JAV ir NATO. Lietuva ir jos kaimynės – Lenkija, Latvija ir Estija vienodai vertina grėsmes ir drauge bando užtikrinti savo saugumą.

Prezidentė teigia, kad Lietuva per pastaruosius metus sustiprino ryšius su visais savo draugais ir sąjungininkais Europoje ir pasaulyje. Draugais laikomos neįvardijamos ES šalys ir JAV. Pabrėžiama, kad draugai yra tik tie, kurie Lietuvą gerbia ir ja pasitiki.

Tarp strateginių ir artimiausių Lietuvos partnerių nėra jos kaimynės Lenkijos, su kuria Lietuva įsivaizduoja bendradarbiavimą tik karinėje srityje.

Lietuva orientuojasi į regioninį bendradarbiavimą ir mano tapusi Šiaurės ir Baltijos šalių regiono (NB8) dalimi.

NB8 sudaro Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija ir Estija. Tarp strateginių ir artimiausių Lietuvos partnerių nėra jos kaimynės Lenkijos, su kuria Lietuva įsivaizduoja bendradarbiavimą tik karinėje srityje. Santykius su JAV Lietuva taip pat ketina plėtoti ne kaip savarankiška valstybė, o kaip NB8 narė.

Kiti svarbūs Lietuvos partneriai – Vokietija ir Prancūzija. Didieji Lietuvos kaimynai – Baltarusija ir Rusija neegzistuoja.

Lietuva nesugebėtų apsiginti

Lietuva ketina daug dėmesio ir lėšų skirti savo gynybai stiprinti. Prezidentė reikalauja, kad per 5 metus Lietuva gynybai skirtų daugiau nei dvigubai didesnę lėšų sumą nei dabar – 2 proc. BVP.

Kur šie pinigai būtų išleisti – neaišku. Prezidentė leidžia suprasti, kad su dabartiniu gynybos finansavimu Lietuva būtų nepajėgi gintis tol, kol ateitų pagalba.

Lietuva patiria atvirą informacinį karą. Kas jį Lietuvai paskelbė, D.Grybauskaitė nutyli, bet akivaizdu, kad ta – Rusija. Lietuva neturi priemonių apsiginti nuo informacinio karo atakų ir net nesirengia kurti ar finansuoti struktūrų, kurios bandytų stabdyti ar koordinuotų pastangas neutralizuoti propagandą.

Vienintelė prezidentė viltis – „pilietinė šalies žiniasklaida“, kuri turi padėti žmonėms atskirti melą nuo tiesos. Šiuo metu Lietuvos Seime svarstomas įstatymas, kuriuo visuomeniniam transliuotojui ketinama uždrausti gauti reklamos. Transliuotojo vadovybė baiminasi, kad finansavimas smarkiai sumažės.

Lietuva neturi priemonių apsiginti nuo informacinio karo atakų ir net nesirengia kurti ar finansuoti struktūrų, kurios bandytų stabdyti ar koordinuotų pastangas neutralizuoti propagandą.

Lietuva visiškai nesirūpina savo duomenų ir informacijos saugumu. Ji neturi ne tik struktūrų, kurios veiksmingai galėtų atremti kibernetines atakas, bet net ir teisinės bazės – Elektroninių ryšių ir informacijos saugumo įstatymas net nepateiktas Seimui svarstyti.

Žvalgyba ir kontržvalgyba nieko negali

Lietuvos žvalgyba bei kontržvalgyba – Valstybės saugumo departamentas (VSD) – veikia pagal atnaujintą įstatymų bazę, bet yra visiškai bejėgė. VSD nesugeba nei užkardyti, nei nutraukti rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, kylančių iš užsienio ir šalies viduje.

Prezidentės D.Grybauskaitės paskirtas VSD generalinis direktorius G.Grina teigia, kad VSD savo darbui atlikti neturi lėšų. Tikimasi VSD priversti dirbti geriau dar kartą pakeitus VSD vadovą, o ne didinant tarnybos finansavimą.

Visagino atominės elektrinės nebus

Lietuva šiemet tikisi tapti energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos. Metų pabaigoje bus pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, per kurį Lietuva galės importuoti dujas. Tuomet Lietuvai grėsmę keliančios rusiškos dujos taps nereikalingos. Kol kas Lietuva nežino, iš kur galės importuoti dujas ir ar jos bus pigesnės už tas, kurias dabar tiekia „Gazprom“.

2015 m. jau pradės veikti Lietuvos elektros tiltas su Švedija – Lietuva elektros tinklais susijungs su Vakarų Europa. D.Grybauskaitė mano, kad tai – energetinės priklausomybės pabaiga.

Prezidentė, kalbėdama apie energetiką, nieko nepasakė apie Visagino atominės elektrinės projektą, kurį Lietuva vykdo su Latvija, Estija ir Japonijos koncernu „Hitachi“ ir kuriuo vis dar domisi anksčiau iš jo pasitraukusi Lenkija. Projektas šiuo metu įstrigęs. Prezidentė tik užsiminė, kad reikalinga ryžtinga valstybės politika dėl atominės energetikos ateities. Akivaizdu, kad šio projekto nebėra Lietuvos energetinės nepriklausomybės vizijoje.

Vietiniai oligarchai siautėja nebaudžiami

Išsivadavusi iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos Lietuva netaps konkurencingesnė, nes nesugeba susitvarkyti su vietiniais oligarchais. Korupcija energetikos srityje driekiasi nuo gyventojų bendrijų, per savivaldybes iki Energetikos ir Aplinkos ministerijų.

Lietuvos valdžia leido koncerno „Icor“ įmonėms užvaldyti savivaldybių komunalinį ūkį. Koncernas tiesiog apiplėšinėja gyventojus, jo nesugeba suvaldyti nei teisėsauga, nei šilumos, elektros, dujų, vandens kainas reguliuojanti valstybinė Kainų komisija, nei konkurencinę aplinką tvarkanti Konkurencijos taryba.

Vienintelė išeitis, kurią mato prezidentė, – didžiuosiuose miestuose nacionalizuoti šilumos ūkį, kurį valdo ne tik „Icor“, bet ir kitos bendrovės.

Lietuvoje be kyšio – nė iš vietos

D.Grybauskaitė teigia, kad Lietuva sėkmingai kovoja su korupcija. Nepaisant šios sėkmingos kovos, Lietuva yra kiaurai korumpuota valstybė, kurioje problemas įprasta spręsti kyšiais.

Lietuvoje itin paplitęs mokesčių slėpimas. Tiesa, mokesčių nemokėti leidžiama tik stambiam verslui, o smulkus verslas už tai griežtai baudžiamas.

Stambioji korupcija sėkmingai žabojama, bet smulkiosios korupcijos nepavyksta kontroliuoti. Lietuvoje labiausiai korumpuotos yra sveikatos priežiūros įstaigos, savivaldybės, policija.

Gyventojai korumpuotiems medikams per metus sumoka apie 2 mlrd. litų, o valstybė sveikatos apsaugai skiria 5 mlrd. litų. Lietuvoje kokybišką sveikatos priežiūrą galima gauti tik už kyšius.

79 proc. Lietuvos gyventojų yra įpratę savo problemas spręsti per kyšius – nuo gimimo iki mirties.

Lietuvoje itin paplitęs mokesčių slėpimas. Tiesa, mokesčių nemokėti leidžiama tik stambiam verslui, o smulkus verslas už tai griežtai baudžiamas. Pasak D.Grybauskaitės, Lietuvos Valstybinė mokesčių inspekcija leido stambiam verslui iš valstybės pavogti mažiausiai pusę milijardo litų.

Prezidentė šią bėdą siūlo spręsti Vyriausybei aktyviai remiant skaidrų verslą.

Europos Sąjungos parama išvagiama ir iššvaistoma

Kalbėdama apie Lietuvos verslą D.Grybauskaitė pabrėžia, kad būtina keisti eksporto kryptis ir mažinti eksportą į Rusiją, kuri lietuvių verslininkus bando priversti dirbti prieš Lietuvą. Prezidentės manymu, geriausia būtų stiprinti ekonominius ryšius su Europos Sąjungos valstybėmis.

D.Grybauskaitė praneša, kad daug į Lietuvą atkeliaujančios ES paramos išvagiama arba panaudojama netinkamai. Į didžiuosius miestus koncentruojamos investicijos palieka skurdo gniaužtuose regionus. Investicijos visiškai aplenkia Rietavo, Šilalės, Marijampolės, Pagėgių, Šalčininkų, Lazdijų, Jurbarko, Birštono, Rokiškio savivaldybes.

Marijampolės savivaldybė minima tarp negaunančių investicijų nepaisant to, jog joje veikia vienas didžiausių Lietuvos koncernų „Arvi“, stambios bendrovės „Mantinga“, „Marijampolės pieno konservai“, „Pakma“, „Stevila“, daugiausia savo produkcijos eksportuonačios į ES valstybes.


Marijampolės savivaldybė minima tarp negaunančių investicijų nepaisant to, jog joje veikia vienas didžiausių Lietuvos koncernų „Arvi“, stambios bendrovės „Mantinga“, „Marijampolės pieno konservai“ ir kitos.

D.Grybauskaitė pripažįsta, kad Lietuvos regionuose, kuriuos aplenkia investicijos, nėra kvalifikuotos darbo jėgos, daugybė žmonių gyvena iš socialinių pašalpų. Kai kuriose savivaldybėse dirba vos trečdalis gyventojų.

Tačiau, nepaisant viso to to, D.Grybauskaitės teigimu, Lietuvos darbo jėga yra aukščiausio lygio ir puikiai išsilavinusi. Ji teigia, kad Lietuva užsibrėžusi daug investuoti į jaunų specialistų rengimą.

D.Grybauskaitė pabrėžia, kad Lietuvos ekonomika yra inovatyvi ir stipri, greitai auga ir dar greičiau augs dėl per ateinančius metus iš ES ateisiančios 10 proc. didesnės paramos – 44,5 milijardo litų.

Pusė šios sumos atiteks žemdirbiams ir kaimo gyventojams. Tačiau Lietuvos žemės ūkis stagnuoja. Šalyje yra 500 tūkstančių hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Apskaičiuota, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, Lietuva kasmet uždirbtų papildomą milijardą litų. Tačiau Lietuvoje šių metų pradžioje priimti apribojimai ūkininkams ir bendrovėms pirkti daug žemės, taip pat rengiamasi referendumui, kuriuo būtų uždrausta žemę įsigyti užsieniečiams, nors tai ir prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams ES.

Europos Sąjungos parama sudaro beveik ketvirtį Lietuvos valstybės metinio biudžeto. Tačiau D.Grybauskaitė neslepia nerimo, kad ji gali būti ne protingai investuota, o nusės korumpuotų grupuočių kišenėse ar bus paprasčiausiai išgrobstyta.

D.Grybauskaitė teigia, kad korupcija ir pinigų švaistymas yra didžiausia Lietuvos bėda, kuri neleidžia valstybei atsistoti ant kojų. Lietuvos vadovė turi vilties, kad Lietuva gali tapti sąžiningų žmonių galimybių šalimi, bet ją nuolat kėsinasi uzurpuoti sukčiai ir machinatoriai.

Prokuratūra – sovietinė ir nekompetentinga

D.Grybauskaitė pabrėžia, kad Vyriausybę sudarančioms valdančiosioms partioms rūpi ne spręsti žmonių problemas, o valdyti finansinius srautus, ypač tuos, kurie ateina iš ES.

D.Grybauskaitė praneša, kad Lietuvos teisėsauga valosi nuo korumpuotų ir atsitiktinių žmonių. Didėja pasitikėjimas teismais, jie dirba geriau ir moderniau, gerai dirba policija, nors yra viena labiausiai korumpuotų šalies institucijų (žr. aukščiau). Tačiau Lietuvos prokuratūra, kuriai vadovauja D.Grybauskaitės paskirtas generalinis prokuroras D.Valys, skęsta nekompetencijos liūne, netobulėja, nesiremia tarptautine patirtimi, užsiima sovietiniu baudžiamuoju persekiojimu ir nepaiso žmogaus teisių.

Lietuvoje rinkimai – nesąžiningi

D.Grybauskaitė pabrėžia, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų yra politiškai abejingi ir neateina į rinkimus. Ypač valstybės reikalais nesidomi jauni žmonės. Prezidentė, kuri šiemte sieks antros kadencijos, teigia, kad Lietuvoje politikai į valdžia išrenkami svetimais pinigais. Pagal įstatymus, Lietuvoje partijos negali būti finansuojamos verslo struktūrų.

Prezidentė teigia, kad šalies politikai atidirbinėja tiems, kuries juos slapta, pažeisdami įstatymus, finansavo.

Prezidentė pabrėžia, kad Lietuva atsidūrė tokioje dramatiškoje situacijoje, kad susitelkti turi visi: pokario, sovietmečio, persitvarkymo ir nepriklausomybės kartos, stipriausi valstybės protai, atsakingi verslininkai ir skaidrios politinės jėgos.

P.S. Įdomu, kaip Lietuva būtų vertinama tarptautinėje bendruomenėje, jei kas nors rimtai reaguotų į D.Grybauskaitės žodžius?
 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min