V.Uspaskichas ir jo partijos agitatoriai lyg trąšas barsto pažadus, kaip, gavę valdžią, per ketverius metus Lietuvoje išnaikins visus bedarbius, iki svaiginančių aukštumų pakels darbo užmokestį, lyg elektrošoku atgaivins verslą, o ekonomiką kels lyg pyragą ant geriausių mielių. Trumpiau tariant, Lietuvoje gyventi bus gera kaip Kėdainiuose ar Darbo partijoje.
V.Uspaskichas moka perrėkti oponentus, kimšte kimšti savo nuomonę ir karštai įtikinėti. Ir įtikinti. Bet ne visada sugeba paslėpti galus ar išsišluoti savo kiemą.
Darbo partijos lyderio pasakas apie jo neįtikėtinus sugebėjimus valdyti, skaičiuoti, derėtis, statyti, gelbėti ir naudoti kitus naudą ir gėrį nešančius veiksmažodžius niekais verčia „Vikondos“ koncerno įmonių padėtis, Darbo partijos byla bei jo verslo struktūrų valdomų dvarų likimas.
Postringaudamas apie būtinybę beveik dukart padidinti minimalų atlyginimą V.Uspaskichas nesugeba atsakyti į klausimą, kodėl jo įmonėse žmonės dirba už mažiausią įmanomą minimalią algą ir kodėl nuolat girdisi, kad apie jose mokamus „vokelius“.
O gal ir atsakyti čia nėra ką: V.Uspaskichas verslininkas ir V.Uspaskichas politikas yra du skirtigi asmenys: verslininkas saviems darbininkams moka tiek, kiek išgali, o politikas kitiems darbininkams gali šnekėti kas ant seilės užeina – iš savo kišenės juk nereikės mokėti.
Štai taip savo ūkyje tvarkosi V.Uspaskichas, pasiryžęs ir mus visus sutvarkyti.
Šiuo metu teisme nagrinėjama Darbo partijos finansinių machinacijų byla daugiau nei visi V.Uspaskicho diplomai parodo, kaip jis tvarkosi savo partijoje.
Partijos finansiniuose dokumentuose ne tik prokuroras, bet ir pats velnias koją nusilaužtų, nei finansininkai, nei dainininkai nebegali atsekti – kas kiek mokėjo, o kas kiek gavo. O partijos darbuotojai net teisme nesugeba pasakyti, kiek uždirbo, arba kodėl pasirašinėjo ant tuščių kasos išlaidų orderio blankų. Iki skaidrumo ir tvarkos – kaip iki Mėnulio.
Dar versliau V.Uspaskichas tvarkosi savo dvaruose. V.Uspaskicho kontroliuojamos verslo įmonės jau daug metų valdo Kalnaberžės ir Sirutiškio dvarus. Taip valdo, kad gražūs pastatai akyse virsta nebeprikeliamais griuvėsiais.
Žinoma, ne vieno V.Uspaskicho dvarai Lietuvoje dūla ir yra. Ir buvęs garsus verslininkas Laimutis Pinkevičius įsigijo Lentvario dvarą ir net ruošėsi jame gyventi, bet per krizę neteko ne tik pinigų, bet ir žmonos, tai kur jau ten tą dvarą tvarkys.
Betgi V.Uspaskichas turi ir žmoną, ir pinigų. Daug pinigų. Bent jau taip giriasi. Bet dvarus vis tiek pūdo. Kodėl? Milijonai priežasčių. Tai jam tuos dvarus kone brukte įbruko, tai jam restauruoti neleido, tai dar kažkas sutrukdė. O galiausiai – noro nebeliko. Tai dabar tegu valstybė tuos dvarus atgal pasiima ir dar nemažai jam sumoka.
Štai taip savo ūkyje tvarkosi V.Uspaskichas, pasiryžęs ir mus visus sutvarkyti. Žiūri, žmogus, į tą jo tvarką, ir stebiesi – kaip jam tuos milijonus pavyko susikrauti, verslo koncerną sukurti, namus pastatyti ir žmoną išsaugoti. O gal žmona viską ir sukrovė, sukūrė, pastatė ir išsaugojo?
