D. Trumpo nepasitenkinimas Amerikos užsienio prekybos (prekėmis) deficitu bei žavėjimasis importo muitais yra seniai žinomas. Apie tai jis kalbėjo ir didino muitus tiek Europos Sąjungos šalims, tiek (ypač) Kinijai pirmosios prezidentavimo kadencijos metu.
Šiuo požiūriu jo nuostatos yra labai stabilios ir prognozuojamos. Jis prekybą tarp valstybių prilygina konkurencijai tarp įmonių, todėl prekybos perteklius yra tarsi šalies uždarbio (pelno) atitikmuo, o deficitas laikomas „išnaudojimo“ ženklu.
Bėda, kad tokios nuostatos smarkiai skiriasi nuo dominuojančio ekonomistų požiūrio į tarptautinės prekybos prasmę ir naudą.
