Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 15d. 21:00

Rimvydas Valatka: 25 pilki rusiško gyvenimo atspalviai, vis dar kenkiantys Lietuvai

Per ketvirtį amžiaus ant nepriklausomos Lietuvos ir laisvės apskritai išpilta tiek purvo, kad jį materializavus, 65 tūkst. kv. km šalies teritorija jau seniai būtų užklota tokiu pat storu marmalo sluoksniu, kaip kažkada ją dengė ledynai. Žemės ūkis sugriautas, pramonė prichvatizuota, žmonės emigravę, prie ruso buvo geriau, visa tai 25 metų jubiliejų atšventusioje Lietuvoje skamba nebe taip dažnai, ne taip įkyriai, bet dar pasigirsta.

Kolchozai vis dar apverkiami, nepaisant to, kad Lietuva kelerius metus iš eilės prikūlė rekordinius 4 mln. tonų grūdų, kad derlingumo vidurkis yra daugiau kaip dukart didesnis, nei buvo kolchozų laikais, o keturi ūkininkai dabar dirba viso kolchozo, kuriame kažkada triūsė 350-500 komunistinio ūkio baudžiauninkų, žemes.

Rusiško gyvenimo gedėtojai gieda kalnus ir sovietinei pramonei,  nenorėdami matyti, kaip aplinką teršusius ir darbininkų sveikatą gadinusius sovietinės pramonės monstrus keičia modernios „Umaro“, „Samsono“, V.Bumelio ar SBA gamyklos ir fabrikai.

Ką jau kalbėti apie emigraciją. Nors lyg ir turėtų būti skirtumas tarp to, ar anksti ryte atėję enkavedistai sukiša tavo šeimą į gyvulinį vagoną ir išveža į Sibirą, ar pats sėdi į „Rayanair“ lėktuvą skristi į Londoną užsidirbti, yra rimtai manančių, kad pastarasis atvejis – blogesnis. O juk per deportacijas išvežtųjų skaičius net labai palyginamas su emigrantų skaičiumi.

Tūkstantį kartų pakartota nesąmonė, jei ir netampa tiesa, tai bent neberėžia ausies. Taip ir gyvenome 25 metus. Vieni statė Lietuvą, kėlė šalį iš rusiško marazmo griuvėsių, kiti ją peikė ir kūrė „išvogta ir sugriauta“ folklorą.

Ar tai, kas padaryta per 25 metus, yra gerai ir pakankamai? Toli gražu, ne. Kokie pilko rusiško gyvenimo atspalviai vis dar kenkia trečiadienį jubiliejų atšventusiai Lietuvai?

1. Miestų šaligatviai. Per ketvirtį amžiaus šaligatvių sutvarkyta tūkstantį kartų mažiau nei kelių. Išsiklaipiusios, suskilusios, įdubusios L.Brežnevo laikų plytelės net Vilniaus ir Kauno centre gadina ir vaizdą, ir batus. Šaligatviai dažniau nei balvonai ant sostinės Žaliojo tilto primena mums pilkus sovietų okupacijos laikus.

2. Šiferio stogai. Net prestižiniu laikomame Vilniaus Žvėryno rajone – dešimtys namų, kurių stogus dengia sveikatai pavojingi, neestetiški šiferio stogai. Kaimai ir miesteliai apskritai tebėra šiferio nelaisvėje. Vaizdžiai kalbant, ta valdžios partija, kuri sugebės per kadenciją pakeisti rusiškus šaligatvius ir stogus, padarys darbą, svarba prilygstantį Kovo 11-osios Nepriklausomybės atstatymo aktui.       

Net prestižiniu laikomame Vilniaus Žvėryno rajone – dešimtys namų, kurių stogus dengia sveikatai pavojingi, neestetiški šiferio stogai. Kaimai ir miesteliai apskritai tebėra šiferio nelaisvėje.

3. Nerenovuoti daugiaaukščiai. Būtent jų pilkuma išduoda net labiausiai per nepriklausomybės metus sutvarkytų Druskininkų ir Neringos miestų sovietinę praeitį. Nebuvo pinigų? Lenkija šią problemą išsprendė. Stigo ne pinigų, o politinės valios. Juk vien nebaigtose valdiškose statybose įšaldyta gal 2 mlrd. eurų.

4. Tupykla su širdute. Net ketvirtdalis namų valdų vis dar neturi savo namuose normalaus tualeto ir dušo. Valdžia nusišalino nuo higienos klausimo, nors – tą rodo Prūsijos, vėliau Vokietijos pavyzdys – tai yra pirmaeilis valdžios uždavinys. Nei ekonominė, nei politinė, nei juolab socialinė pažanga be higienos pažangos neįmanoma. Ar reikia stebėtis, kad gimnazijos skundžiasi, jog daugėja utėlėtų vaikų?

5. Gatvių šlavėjai. Žmogysta su savos gamybos faneriniu įnagiu žiemą stumdanti sniegą, o vasarą su šluotražiu kelianti dulkes net Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centre turėtų būti įtraukta į 10 didžiausių nusikaltimų prieš nepriklausomą Lietuvą sąrašą. Bet ar bent vienas kandidatas į merus per tiesioginių merų rinkimų debatus apie tai kalbėjo?

6. Taksi ir taksistai.   Taksi su “Russkoje radio” bumčikais, nemandagiu, nevalyvu, drabužių neskalbiančiu ir savo surūdijusio automobilio nevalančiu taksistu traukia Lietuvą atgal į Rusiją stipriau nei visi Kremliaus hibridinio karo fokusai kartu sudėjus.

7. Griūvančios policijos nuovados ir areštinės. Tol, kol STT agentai kankins suimtuosius stumdymu po šlykščias, pokarį menančias areštines, tol Lietuva čia nesiskirs nuo V.Putino Rusijos. Areštinė yra pavojų keliančiam sulaikytajam, o ne patyčioms iš merų, vicemerų, viešbučio savininkių ar lobistų, kad ir kaip to trokšta žmogaus teisių nepripažįstantys STT agentai.

Jei tik kokios tarnybėlės vadovas turi bent tris pavaldinius, jau jam ir valdiška mašina, ir vairuotojas.

8. Tūkstančiai tarnybinių valdžios automobilių. Itin rusiškas atspalvis. Jei tik kokios tarnybėlės vadovas turi bent tris pavaldinius, jau jam ir valdiška mašina, ir vairuotojas. Būtų daug protingiau mokėti žmogui daugiau ir sudaryti su juo sutartį dėl asmeninio automobilio.  50 valdiškų tarnybinių automobilių Lietuvai – per akis.

9. Rusiški filmai apie Rusijos mentus ir specnazą, rusiškų programų retransliacija per komercines televizijas. Lietuvos televizijos pačios sumoka už tai, kad Kremlius kvailintų lietuvius. Ar įmanoma didesnė trumparegystė?

10. Rusų kalba mokyklose. Jei po Nepriklausomybės atkūrimo švietimo sistema rusų kalbą būtų pakeitusi vokiečių, švedų, ispanų, čekų, latvių ir lenkų kalbomis, o rusų kalbą palikusi tik keliose elitinėse gimnazijose, ne tik jau turėtume daugiau į Europą orientuotų žmonių, bet ir Rusijos propagandos poveikis pamažu artėtų prie nulio.

11. Dvejetukininkai universitete. M.Romerio universitetas, įžūliai dangstydamasis Konstitucija, skelbia apie dvejetukininkų teisę studijuoti. Grafas M.Romeris grabe vartosi. Tai taip rusiška-sovietiška – viską suvesti diplomą ir asmeninę profesūros naudą.

12. Interneto „komentarai”. Nors internetas atsirado jau po nepriklausomybės atkūrimo, būtent čia labiausiai jaučiasi rusiškas tvaikas – su rusiškais keiksmažodžiais ir maskoliška neapykanta kitaip mąstančiam, kitaip mylinčiam, kitos rasės, partijos, sluoksnio ir sukirpimo žmogui.

Nors internetas atsirado jau po nepriklausomybės atkūrimo, būtent čia labiausiai jaučiasi rusiškas tvaikas – su rusiškais keiksmažodžiais ir maskoliška neapykanta kitaip mąstančiam.

13. Nuolatinė tautos priešų paieška ir sąmokslo teorijos. „Mokslinis” komunizmas skelbė, kad pasaulyje net plaukas nenukrenta nuo galvos, jei už to nestovi tarptautinis imperializmas ir korporacijos, godūs verslininkai ar bent jau slaptas pedofilų klanas. Komunizmo teorija taip pat mokė, kad kas ne su mumis, tas prieš mus. Garliavos istorija primena, kaip lengvai sąmokslo teorijos apsuka galvą ne tik pusei tautos, bet ir prezidentei, Seimo nariams, žurnalistams, net intelektualams.

14. Partinė propaganda. Ką renkiesi – milicininką ar patriotą? Taip klausė Kauno konservatorių plakatai. O kas, jei buvęs milicininkas būtų iškabinęs kontrplakatą: „Buvusi partškolos docentė – puiki prezidentė, buvęs milicininkas – dar geresnis Kauno meras!” Konservatoriai būtų sakę, kad D.Grybauskaitė jau nuteisinta paties patriotų krivių krivaičio V.Landsbergio, todėl ji gali būti patriotė, o buvęs milicininkas – niekada?

Ir būtų susimovę. Vilniaus meru 2009-2010 metais buvo toks konservatorius V.Navickas. Toks pat milicininkas ir „oligarchas” (nes verslininkas), kaip V.Matijošaitis.

15. V.Uspaskichas. Ir Vokietijoje yra prorusiškų politikų, ir Prancūzija su Italija jų turi, bet nei Vokietijoje ar Prancūzijoje, nei net Rumunijoje ir Albanijoje niekas niekada nebalsuotų už suvirintoją, kuris atsibeldė iš Rusijos, pamaitino vietinius balta mišraine, apdalijo ledais, o tas po to dešimt metų iš jų atvirai tyčiojasi, kaitaliodamas jų balsais savo buvimą tai Europarlamente, tai Seime, kad tik nepakliūtų į cypę.

Labai rusiškas bruožas – už nieką neprisiimti atskomybės, o dėl visų savo bėdų kaltinti nepribaigtus vietos sąmokslininkus ir tarptautinį imperializmą.

16. Pašalintas prezidentas. Balandžio 6-ąją sukaks jau 11 metų, kai R.Paksas per apkaltą pašalintas iš valstybės vadovo posto, o jis ir toliau aiškina, kad jis nekaltas, tik aplinka kalta. Labai rusiškas bruožas – už nieką neprisiimti atskomybės, o dėl visų savo bėdų kaltinti nepribaigtus vietos sąmokslininkus ir tarptautinį imperializmą.

17. Socialdemokratų ir kitų partijų veikėjai a la B.Bradauskas. Jei Prancūzijos parlamento narys bandytų tyčiotis iš Antrojo pasaulinio karo rezistencijos dalyvių atminimo, vargas jo karjerai. Jei Izraelio Kneseto narys užsipultų Holokausto aukas, jam gal net tektų nešti kudašių iš šalies. Kai mūsų Seimo narys tyčiojasi iš sovietų deportacijas išgyvenusių žmonių, jis paliekamas vadovauti Biudžeto ir finansų komitetui.

18. Tik Lietuvoje prezidentė tikrina kandidatų į ministrus užsienio kalbų žinias. Bet tik čias sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė, nuvykusi į tarptautinę konferenciją Ispanijoje, pranešimą skaito rusiškai.

19. Panieka europinėms vertybėms. Nors Lietuva vis dar yra atsilikusi, palyginti su daugeliu ES šalių, o vidutine alga pralenkiame tik Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją, panieka europinėms vertybėms tapo kone mados reikalu. Net V.Landsbergis neretai pratrūksta prieš Briuselį, ką jau kalbėti apie P.Gražulį ir kompaniją.

Tai kažkaip neblogai dera su keliaklupsčiavimu prieš Briuselį, noru nuolat raportuoti apie padarytus darbus.

Tai kažkaip neblogai dera su keliaklupsčiavimu prieš Briuselį, nuolankiu noru nuolat raportuoti apie padarytus darbus, ar tai būtų Ignalinos AE uždarymas, ar net neperskaitytos ES konstitucijos priėmimas Seime, ar euro įvedimas. 

20. Sovietiniai balvonai ant tiltų, stogų ir pakelėse. Kaunui prireikė ketvirčio amžiaus, kad nuo Aleksoto tilto nuimtų sovietinius balvonus. Vilniui neužteko ir 25 metų.

Net ne 25, o tik 20?

Kam šitiek rusiškų mūsų gyvenimo atspalvių per maža, tepapildo sąrašą pats. Bet ir išvardytųjų – daugiau nei pakankamai kitiems 25-eriems laisvės metams.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min