Ir vienu, ir kitu atveju reikėjo kietos valdovų valios ir nemenko statytojų triūso. Jokie užkeikimai čia nebūtų padėję. Tačiau ką pastaruosius kelerius metus mes nuolat girdime?
„Europos žmonėms reikia stiprios ir stabilios Europos Sąjungos. Mums reikia ekonomiškai ir politiškai labiau integruotos sąjungos“, – Miuncheno saugumo konferencijoje skelbė Visos Lietuvos Dalia.
Ką gi, smagu girdėti. Ypač po to, kai graikai prašvilpė vieną kitą šimtą vokiečių ir prancūzų trilijonų. Kuriuos dengia eurą įsivedę Baltijos pirmūnai estai. Ir po to, kai britai numojo ranka į A.Šemetos tipo Briuselio komisarus. O Lietuvai nepakako septynerių metų, kad išsiaiškintų, kaip ten buvo su ta Kėdainių santechniko 5 proc. kontribucija verslininkams nuo kiekvieno integracijai skirto ES milijono.
Kartą pažadėjusi atpiginti šilumą ir dėl to tapusi mylima prezidentė nebegali sustoti. Sustosi – į žemyn smengantį reitingų akmenį pavirsi.
Po to, kai du dešimtmečius Briuselis įrodinėjo, jog auginti grūdus yra brangu ir švaistūniška, o tam, kad apeitų šią problemą, mokėjo ūkininkams milijardus už tai, kad šie išvis nieko neaugintų, raginimas dar labiau integruotis skamba taip pat viliojančiai kaip laumių kerai po gero vakarėlio.
Iš visų pusių liejasi užkeikimai. Nupiešusi gražią Lisabonos strategiją, ES jau turėjo pralenkti Ameriką. Uždraudusi tabako, vaistų ir alkoholio reklamą, trykšti kalnų sveikuolių sveikata. Lygiai taip pat, tik gavusi D.Grybauskaitę, Lietuva – užsitikrinti energetinį saugumą, pažaboti monopolininkus ir vietoj oligarchinių pereiti prie konkurencinių šilumos kainų.
Žiūrim, ką turim atsiskaitymų knygelės grafoje „šiluma“? Pasirodo, 2009 m. gruodį, kai prezidentės kova su monopolininkais ir oligarchams buvo tik beprasidedanti, šiluma teko paversti 476 Lt, 2010 m. – jau 642 Lt, 2011 m. – 509 Lt, o 2012-aisiais – net 704 Lt.
Daug, nors pusė šalies šilumos aukų pasakytų, jog tai – dar pusėtinos išlaidos, nes yra mokančių ir po tūkstantį, ir daugiau. Bet blogiausia čia – pokyčių dinamika. Išskyrus 2011-uosius, kai, atrodo, gruodis buvo šiltesnis, šiaip tai išlaidų kreivė šauna aukštyn.
Ar taip ir buvo žadėta? 2011 m. lapkričio 1-ąją įsigaliojo prezidentės teiktos Šilumos ūkio įstatymo pataisos. Uždrausta pastato šildymą prižiūrėti šilumos tiekėjams, įtraukti į šilumos kainą šilumos punktų priežiūros sąnaudas, be to, šilumos tiekėjas nebegali reguliuoti namo šilumos punkto įrenginių darbo.
D.Grybauskaitė tada pažadėjo, kad šios pataisos sumažins šilumos kainą: „Įvairių yra skaičiavimų – nuo 7 iki 9 procentų, kaina priklausys ir nuo to, ar miestai pradės naudoti ne tik dujas, bet ir biokurą.“
Praėjo metai su trupučiu. Prezidentinės pataisos šilumos neatpigino. Kaip ir biokuras, kurio katilinių statybas daug kur bandyta stabdyti. Ir tai darė ne tik blogiečiai šilumininkai, bet ir tie, kurie, regis, žaidė prezidentės komandoje.
Maža to, lyg kylančių šilumos kainų būtų maža, paaiškėjo, jog atskyrus šilumos punktų priežiūrą nuo šilumos tiekėjų, šilumos aukoms buvo įjungta ir mažytė laiko bombikė. Name sugedus šilumos punktui, dabar už jo remontą tenka mokėti gyventojams, o tai – 4-5 tūkst. litų.
Tai kodėl, priešingai nei skelbė prezidentė, pristatydama gražiai išreklamuotas pataisas, šilumos kainos toliau augo? Viena iš dviejų: arba prezidentė tik plepa, arba „rubikonai“ ir jų įpėdiniai tokie galingi, kad net karatė diržo savininkė – bejėgė?
Nei viena, nei kita. Prezidentė kalbėjo tai, ką tauta norėjo girdėti. Ir arkliui aišku, kad šilumos kaina labiausiai priklauso ir dar ilgai priklausys nuo dujų kainos, o „Gazprom“ į mūsų pusę – nė krust. Tačiau kartą pažadėjusi atpiginti šilumą ir dėl to tapusi mylima prezidentė nebegali sustoti. Sustosi – į žemyn smengantį reitingų akmenį pavirsi. Štai kodėl prieš kelias dienas išgirdome pora naujų svarių užkeikimų.
„Niekas, išskyrus mane, Lietuvoje nenori mažesnių šilumos kainų“, – išsikvietusi Kainų ir energetikos kontrolės komisijos panelę D.Korsakaitę sudejavo valstybės prezidentė. Griebė už širdies taip, lyg pusė giminės vienu metu būtų patyrusi ir infarktą, ir insultą: na, kaipgi šitaip mūsų valstybėje?
Bet tai nebuvo kiečiausias užkeikimas, dėl kurio panelė D.Korsakaitė atsidūrė ant kilimo. Pasirodo, kad norint greitai atpiginti šilumą, tereikia tik pakeisti Kainų komisijos skaičiavimo metodikas.
Uff. Iškart palengvėjo. Panelei D.Korsakaitei užtektų kokį vakarą pasilikti viršvalandžių ir padirbėti kalkuliatoriumi – vienur pridėti, kitur atimti, šen bei ten padalinti, nieku gyvu nedauginti, ir kitą gruodį mano atsiskaitymo knygelė vietoj šiluma paverstų 704 Lt rodys tik kokius 600 Lt. O gal ir mažiau.
Vis dėlto šilumos aukoms drauge su prezidentės užkeikimu praverstų dar ir labai ilgos asilo ausys. Kad ir kaip suktume, bet užkeikimas, bent kol kas, tėra paremtas miglotu spėjimu, jog panelė D.Korsakaitė yra tokia anekdotinė blondinė, kuri visus tuos 14 mėnesių po prezidentinių pataisų priėmimo nesumojo, jog jos išmaniajame telefone dar yra ir kalkuliatorius.
Palaiminti tie, kurie tiki. Ne Dievu. Prezidente.
Ar tai – prezidentės kritika? Apsaugok Viešpatie! Prezidentę galima švelniai pabarti nebent už pasikėlimą į puikybę, kai ji sako, jog tik ji viena tenori sumažinti šilumos kainas. To labiau nei sielos išganymo šioje šalyje trokšta maždaug 2,98 mln. žmonių, atmetus kūdikius (jų kasmet gimsta vis mažiau) ir nevidonus oligarchus (kurių tikrai mažiau nei kūdikių, be to, prezidentė per pusketvirtų metų jų taip ir neįvardijo).
Daužymas galva į augančią šilumos kainų sieną tik primena, kad užkeikimai, net jei jie sklinda iš pateptosios lūpų, kainų sumažinti negali.
Tai ką daryti? Vaizdžiai kalbant, statyti pilį. Tokią kaip Trakų, kuri ir po septynių šimtmečių be jokių užkeikimų vis dar garsi Europoje. Ne kaltų ieškoti, o dirbti. Rūpintis ne paukšteliais, varlėmis ar vaizdu pro langą Žygaičių pakrašty, o ekonomika. Auginti daugiau kiaulių, karvių ir bizonų, žvalgyti skalūnų dujas, statyti biokuro katilines ir šiukšlių deginimo gamyklas. Kasti Garliavoje anhidritą, o ne skundus. Rausti žemę ir raustis į žemę.
Niekada gyvenime? O taip. Mes juk paskutiniai Europos pagonys. Mums geriau užkeikimai. Ir laumės beigi raganos.
