Gūdžiais genseko L.Brežnevo laikais rašytojas S.Kašauskas parašė, o komunistinė cenzūra kažkaip tai pražiūrėjo, apie „Petrą (Lietuvos kompartijos pirmasis sekretorius tada buvo Petras Griškevičius), kuris gyvena Turniškėse ir nepažįsta troleibuso bilietėlio“.
Praėjus trims dešimtmečiams, laisvos Lietuvos sostinę valdo meras, kuris gyvena Užupyje, važinėja brangiais moderniais riedžiais, bet vis tiek turi problemų su troleibuso talonėliais.
Nors laiko įdiegti elektroninę viešojo transporto bilietų sistemą Vilniaus valdžia turėjo į valias, Vilniečio kortelė patyrė triukšmingą fiasko. Ir tai atsitiko tuo metu, kai Kaune ši sistema jau seniai įdiegta, ir padaryta tai be triukšmo.
Pastaruoju metu taip su A.Zuoko „Taip“ atsitinka vis dažniau. Socializmą vis dažniau pasirenkantis buvęs liberalas skambiai naikino maršrutinių taksi maršrutus, skelbė karą nesąžiningiems taksi, tuščiai žadėjo įkurti gerąjį savivaldybės taksi.
Nors A.Zuokas išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos tauta gali likti be pasirinkimo prezidento rinkimuose ir net pažadėjo įkurti lietuvišką oro linijų bendrovę, vis dažniau jis pastebimas einantis atbulas – taip, kaip padarė panaikindamas Kaune ir Klaipėdoje finansiškai jau pasiteisinusį keleivių įlaipinimą tik pro priekines duris. Ir nei I.Šimonytės ar A.Kubiliaus dėl piktybiškai užspaustų Vilniui finansų, nei D.Grybauskaitės dėl autoritarizmo dėl to neapkaltinsi.
Vaizdžiai kalbant, A.Zuoko „taip“ kelyje – tik duobės ir klaikios provėžos
„Taip!“ programa ir realūs veiksmai skiriasi, galima sakyti, jau net komiškai.
Tuo metu, kai jauni vilniečiai mitinge piktinosi miesto valdžios sukelta sumaištimi transporte, „taipistų“ programa skelbė kurianti „moderniausią Vidurio ir Rytų Europos miestą, tarptautinį verslo, mokslo ir kultūros centrą“, skatinanti „racionalias investicijas, gerinančias gyvenimo kokybę ir susisiekimą“. Kad vilniečiai netrukus gaus 6 400 Lt vidutinę algą. Kad sostinė turės oro linijas „Vilnius air“. O visų šių neabejotinų sėkmių sąlyga yra „profesionalus ir efektyvus miesto valdymas“.
Tai jau tikrai. Jei taip „profesionaliai ir efektyviai“ bus kuriamos A.Zuoko oro linijos, kaip buvo diegiama Vilniečio kortelė ir tvarkomos sostinės gatvės, kurių šaligatvių plytelės mena „brandžiojo socializmo“ laikus, tai saugiau jau į Briuselį – per Taliną.
Vaizdžiai kalbant, A.Zuoko „taip“ kelyje – tik duobės ir klaikios provėžos. Tokios kaip sostinės Geležinio vilko gatvėje šalia Vingio parko, į kurias suguldžius pusę asmeninio mero „Taip!“ judėjimo, vis tiek išeitų tik vienas „ne“, nes jo pasekėjų galvų iš provėžų, ko gero, nesimatytų, tokios jos gilios.
Daug viešųjų ryšių plepalų – mažai sostinei naudingo veiksmo. Kaip sename anekdote apie sovietinę ūkio valdymo sistemą – visas garas nueina švilpukui.
Net ir Lietuvoje, kur žmonės yra linkę patikėti net „ant durniaus“ įvairių gelbėtojų ir gudručių numestais pažadais, A.Zuoko ir jo įkurtam „taip“ judėjimui miškais pamažu ateina ruduo. Tam pačiam A.Zuokui, kuriam modernioji miesto jaunuomenės dalis XXI a. pradžioje pirmajam iš visų Lietuvos politikų staigiai internetu suorganizavo paramos mitingą.
