Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 9d. 11:01

Sigitas Tamkevičius: Sekmadienio Evangelija. Jūs žemės druska... jūs pasaulio šviesa

Sigitas Tamkevičius „Jūs žemės druska. Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti. Jūs pasaulio šviesa.

Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 13–16).

Jūs žemės druska... jūs pasaulio šviesa

„Jūs žemės druska... jūs pasaulio šviesa“ (Mt 5,13.15) – šie Jėzaus žodžiai buvo skirti ne arti buvusiems mokiniams, bet visiems, kurie sekė jį ir klausėsi jo žodžių.

Ką sako Jėzus šitaip kalbėdamas? Pasaulyje yra daug moralinių puvėsių, todėl Jėzaus sekėjai privalo būti druska, saugojančia visuomenę nuo sugedimo. Pasaulyje yra daug tamsos, kurią sukuria žmonių egoizmas ir iš to kylančios nuodėmės, todėl Jėzaus mokiniai turi šviesti tikėjimu bei meile ir šitaip sklaidyti žmones gaubiančią tamsą.

Priimantis Jėzaus Evangeliją įsipareigoja misijai – šviesti ir gydyti.

Tačiau Jėzus pastebi, kad ir pati druska gali sugesti, o uždegtas žiburys – būti pavožtas indu ir neskleisti šviesos. Tuo jis primygtinai kviečia kiekvieną krikščionį pasitikrinti sąžinę paklausiant savęs: ar esu žemės druska ir šviečiantis žiburys? Priimantis Jėzaus Evangeliją įsipareigoja misijai – šviesti ir gydyti. Per krikštą visi buvome tam pašaukti.

Jėzus kalbėjo: „Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5,16). Pranašas Izaijas taip pat sakė: „Dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems. Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa“ (Iz 58,7–8); „Kai tarp savųjų pašalini priespaudą, nedarai skriaudos, ko blogo nekalbi, paduodi alkstančiam duonos, palengvini varguolio gyvenimą, tada tavoji šviesa užtekės tamsoje“ (58, 9–10).

Indu pavožtas žiburys – tai krikščionis, kuris tiki į Dievą, bet savo tikėjimą slepia. Tikintis, ypač jaunas, žmogus gali būti gundomas savo tikėjimo viešai nerodyti, kad nesusilauktų pašaipų. Vos tik interneto erdvėje pasirodo straipsnis apie tikėjimą, Bažnyčią ar kunigus, tuojau pasipila pašaipūs bei pikti komentarai. Kažkam mūsų tikėjimas neduoda ramybės, kažkas yra tiesiog apsėstas neapykantos viskam, kas turi bent kokį šventumo atspalvį.

Visai nesvarbu, kokiu laikmečiu gyventume ir kokių žmonių būtume supami, – savo tikėjimo neturime apvožti indu. Prie mūsų gyvenimo prisiliečiantys žmonės turi visiškai aiškiai matyti, į ką tikime ir kaip gyvename; kad einame per gyvenimą, darydami gera, gebame atleisti, kad mums svarbus Kristaus palaiminimų kelias.

Prie mūsų gyvenimo prisiliečiantys žmonės turi visiškai aiškiai matyti, į ką tikime ir kaip gyvename.

Jėzus, prieš pavadindamas savo klausytojus žemės druska ir pasaulio šviesa, pasakė aštuonis palaiminimus: palaiminti dvasingieji vargdieniai, liūdintieji dėl supančio blogio, romieji, alkstantys teisybės, gailestingieji, tyraširdžiai, taikdariai, persekiojamieji dėl teisybės (plg. Mt 5, 3–10). Jei einame šiuo Jėzaus palaiminimų keliu, tuomet tikrai esame druska, sauganti nuo sugedimo, esame šviesa, sklaidanti tamsą.

Šiemet dėkojame Dievui už 30 laisvės metų, tačiau šie metai tapo ir galimybe pasimesti, pradėti pūti ir atsidurti didelėje tamsoje. Alkoholizmas, narkomanija, prostitucija, seksualiniai nusikaltimai, žmonių susipriešinimas – tai puvėsiai, kurių negalime nematyti. Tačiau mes pašaukti ne keikti tamsą, bet šviesti, ne toleruoti moralinį supuvimą, bet kur galime, jį gydyti. Toks yra mūsų, krikščionių, pašaukimas.

Šiuo metu viso pasaulio žmonės pastatyti ant ausų dėl pavojingo koronarinio viruso, kuris jau nusinešė per septynis šimtus gyvybių; juo užsikrėsti yra didelis pavojus. Tačiau už šį virusą tūkstantį kartų blogesnis yra moralinis virusas, kuris ne kažkur Kinijoje, bet šalia mūsų linkęs plėstis, mutuoti ir pasiglemžti ne šimtus, bet tūkstančius. Todėl mes, tikintieji, turime daryti visa, ką pajėgiame, kad bent kai ką apsaugotume nuo šios moralinės mirties.

Neišsigąskime, jei matomo blogio akivaizdoje pasijusime silpni. Net apaštalas Paulius, pasižymėjęs neeiline drąsa, skundėsi ir Pirmajame laiške korintiečiams rašė: „Aš buvau pas jus silpnas, virpantis iš baimės. Mano kalba ir mano skelbimas buvo ne įtikinantys išminties žodžiai, o Dvasios galybės parodymas, kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe“ (1 Kor 2, 3–5).

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min