Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Stanislovas Kairys: Norvegų taikdariai Rytų Ukrainoje? Nelinkėčiau

Šaltinis: 15min
0
A A

Stanislovas Kairys Po didelio praėjusios savaitės diplomatinio sujudimo, kai Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel už uždarų durų Kijeve ir Maskvoje siekė pritarimo jų naujajam taikos planui, į viešumą prasismelkė žinių, kad siūloma kariaujančias puses atskirti demilitarizuota zona. Jeigu dėl tokios zonos būtų susitarta, tai ją kontroliuoti turėtų, kaip tokiais atvejais įprasta, tarptautinės taikdarių pajėgos, manytina – JTO „žydrieji šalmai“.

Liktų tik tikėtis, kad taikdarių įgaliojimai atitiktų tokiai misijai tenkančius reikalavimus ir kad į ją deleguoti kokios nors šalies ar kelių valstybių kariai nedvejodami stabdytų bet kokių formų smurtą jiems patikėtoje teritorijoje.

Tikėtis, kad nepasikartos nieko panašaus į 1995 metų liepos Srebrenicės katastrofą, kai JTO mandato įgalioti Nyderlandų taikdariai, vadinamasis UNPROFOR „Dutchbat“,  tebuvo tik 8000 bosnių žudynių stebėtojai. 

Praaėjus keleriems  metams po Srebrenicės skerdynių anuometis olandų „žydrųjų šalmų“ bataliono karininkas Wimas Dijkema prisipažino: „Supratau buvęs visiškas naivuolis. Kai generolas Mladičius (žudynes vykdžiusių serbų pajėgų vadas)  pareiškė, kad jis garantuoja bosnių saugumą, aš patikėjau. Dabar taip nebeatsitiktų. Bet tuomet, matyt, man tiesiog norėjosi juo tikėti.“ Tiesa, serbams pradėjus autobusais vežti musulmonų vyrus ir berniukus į žudynių vietą Srebrenicės apylinkėse, taikdarių bataliono majoras  Frankenas įsakė grupei savo karių palydėti koloną ir įsitikinti, kad pažadas vykdomas, tačiau serbai iškart juos nuginklavo, atėmė visureigius, išrengė ir liepė nešdintis kuo toliau. Tuo taikdarių misija buvo baigta.

Kai tik pradėjo aiškėti kraupaus nusikaltimo faktai, atsistatydino tuometė Nyderlandų vyriausybė, tuo pripažinusi, kad dėl „Dutchbat“ fiasko atsakomybė tenka visai Nyderlandų karalystei.

Buvo daug diskutuojama dėl tokio apgailėtino įvykio priežasčių, keliamos įvairios versijos, tačiau viena jų olandams pasirodė kategoriškai nepriimtina ir atmestina. Turiu galvoje aukšto NATO pareigūno, amerikiečių generolo Johno Sheehano 2010 metais viešai atpasakotą anuomečio Nyderlandų karališkųjų ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko Henko van den Breemeno privačiai pareikštą nuomonę, kad „olandai pasidavė pacifizmui, uoliai ėmėsi „pilietinti“ savo kariuomenę ir net ją atvėrė kovingų visuomenės mažumų iniciatyvoms. Taip armija prarado kovinę dvasią ir tapo nebetinkama jokioms rimtesnėms misijoms“.

Oolandai pasidavė pacifizmui, uoliai ėmėsi „pilietinti“ savo kariuomenę ir net ją atvėrė kovingų visuomenės mažumų iniciatyvoms. Taip armija prarado kovinę dvasią ir tapo nebetinkama jokioms rimtesnėms misijoms

H. van der Bremenas, žinoma,  iškart išsigynė kada nors tokias „nesąmones“ kalbėjęs. „Insinuacijas“ oficialiai pasmerkė aukšti olandų pareigūnai. Tačiau kas iš mūsų galėtų kategoriškai paneigti, kad generolo J.Sheehano perpasakotuose  samprotavimuose nebūta karčios tiesos?

Pasibaigus Šaltajam karui Nyderlandų visuomenė atsipalaidavo galutinai. Ir tuos žmones galima suprasti: nei plika, nei profesoriškai akiniuota akimi pastebimų priežasčių nerimauti dėl Europos ateities nebeliko. O čia dar vienas toks  profesorių profesorius paskelbė žmonijos istorijos pabaigą.

Istorija pasibaigė, prasidėjo jaunosios kartos saviraiškos laisvės revoliucija, greitai tapusi ir kone svarbiausia Olandijos švietimo sistemos doktrina. Mokykla ėmė žaisti, nes niekas kitas taip neskatina saviraiškos, kaip žaidimas.

Matyt, „Dutchbato“ karininkas W.Dijkema Srebrenicėje pagalvojo, kad ir serbai tik žaidžia galvažudžius.

Nuo 1953 metų Norvegijos karalystėje vaikų teisės saugomos griežtų įstatymų. Prieš 20 metų tie įstatymai sugriežtinti dar labiau.

Nuo 1953 metų Norvegijos karalystėje vaikų teisės saugomos griežtų įstatymų. Prieš 20 metų tie įstatymai sugriežtinti dar labiau. Rodos, toje valstybėje siekiama net ne visomis įmanomomis priemonėmis apsaugoti vaikus nuo smurto, o tiesiog užauginti kartas, nepažinusias blogio jokiais pavidalais. Na, apie Afrikoje vis dar pasitaikančias negeroves galima norvegiukui atsargiai, pagal kruopščiai parengtas tausojamąsias metodikas  papasakoti. Bet tik tiek, kiek tai nekelia grėsmės tolesnei vaikų psichinei raidai.

O dabar įsivaizduokime, kad kur nors Ukrainos pafrontės demilitarizuotoje zonoje gelbėdami civilius nuo „hibridinio“ koloradinių banditų smaginimosi  „žydrieji šalmai“ priversti  žaibiškai įvertinti konkrečią situaciją ir nedvejodami taiklia ugnimi sunaikinti apsinešusių piktadarių būrį. O jeigu toje vietoje kaip tik kokio „Norbato“ atsakomybės zona?

Jokiu būdu nesiūlau Norvegijos mokyklose nuo rytojaus įvesti privalomąsias kovos be taisyklių pamokas. Tik nei rytoj, nei po metų, nei apskritai kada nors nenorėčiau nelemtai atsidurti jokioje demilitarizuotoje zonoje, saugomoje saugiausios vaikystės šalyje užaugusių dvidešimtmečių „taikdarių“. Ir niekam kitam to nelinkėčiau.

 

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min