Bendrovės „Deloitte“ tyrimas, nagrinėjantis daugelio Europos šalių gyventojų apsipirkimo prieš Kalėdas įpročius, parodė, kad šioms Kalėdoms statistinis europietis išleis vidutiniškai 2,5 proc. mažiau nei pernai. Labiausiai mažės išlaidos šventinio laikotarpio pramogoms. Nors tokios išlaidos ir taip sudaro mažiausią šventinių išlaidų dalį, lankytojų mokamuose koncertuose, kino teatruose, klientų kavinėse per šias šventes gali būti dar mažiau nei pernai.
Šiek tiek mažės ir didžiausią išlaidų dalį (63 proc.) sudarantis dovanų biudžetas – apklaustieji sako dovanas teiksiantys mažesniam žmonių skaičiui, tačiau jos bus praktiškesnės. Mažiausiai europiečiai taupys pirkdami maisto produktus – šioje grupėje, tyrimo duomenimis, išlaidos mažės vos kiek daugiau nei 1 proc.
Palyginti šių duomenų su lietuvių šventinių išlaidų kitimo tendencijomis, deja, negalime, nes „Deloitte“ tyrimas čia neatliekamas. Tačiau „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu „Spinter tyrimų“ šalyje atliktas tradicinis finansinės elgsenos šventiniu laikotarpiu tyrimas atskleidė, kad bent dalies lietuvių nuotaikos jau geresnės. Didžioji dalis šalies gyventojų (39 proc.) šventinį biudžetą paliks tokį patį, kaip ir pernai, bet 11 proc. šventines išlaidas šiek tiek padidins. Verta pasistengti, kad kiekvienas iš šių litų būtų panaudotas racionaliai.
Planuoja tik nedidelė dalis
Tyrimai rodo, kad kas antras parduotuvėje įsigytas pirkinys yra neplanuotas, taigi didelė dalis jų gali būti nereikalingi arba reikalingi ne šiuo metu. Tai svarbu ir kalbant apie dovanas, mat jau minėto lietuviškojo finansinės elgsenos tyrimo duomenimis, tik 14 proc. apklaustųjų planuoja dovanų pirkimą.
Dovanų pirkimo planavimas – visiškai nesudėtingas procesas. Tereikia susidaryti žmonių, kuriems bus teikiamos dovanos, sąrašą, planuojamą dovanoms skirti sumą, numatyti galimas dovanas ir į parduotuves leistis tik geriausių numatytos dovanos kainų variantų. Tačiau, nors planavimas yra vienas iš paprasčiausių išlaidų valdymo būdų, daugeliui jis dar nėra įprastas: linkusių pasiduoti spontaniškam dovanų pirkimui arba jas medžioti naudojantis nuolaidomis, akcijomis ir pan. lietuvių yra dvigubai daugiau nei šiuos pirkinius planuojančių iš anksto.Kas antras parduotuvėje įsigytas pirkinys yra neplanuotas, taigi didelė dalis jų gali būti nereikalingi.
Praverstų apdairumas
Racionaliau apsipirkti ir, šventinei nuotaikai užplūdus, neišleisti tų pinigų, iš kurių gyventi reikės ir po švenčių, gali padėti ne tik planavimas. Išpuoštose parduotuvėse daugybė prekių iškeltos į priekį, pažymėtos spalvingais užrašais, skelbiančiais šventines nuolaidas ar išskirtinius pasiūlymus. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti tikras išsigelbėjimas paskutinę minutę į parduotuvę užbėgusiam spontaniškajam pirkėjui.
Tačiau jei tik jis neimtų pirmos pasitaikiusios prekės, o skirtų minutę kitą mažam rinkos tyrimui ir pasuktų už lentynos ar rinkdamasis prekę pasilenktų žemiau, tikriausiai pastebėtų, kad atitinkamų ne mažiau kokybiškų prekių galima rasti ir už patrauklesnę kainą. Vienintelis skirtumas – šios prekės platintojas greičiausiai neįdėjo tiek pastangų, kad jo prekė būtų labiau matoma.
Be to, racionaliau apsipirkti padės ir tai, jei vaikus, kieno nors prižiūrimus, paliksite namie. Mat prekybininkai žino, kaip lengvai vaikai paveikia tėvus, tad didelė dalis šventiškų prekių ir išgražintos tam, kad tik patrauktų vaikų dėmesį. Protingai apsipirkdami už tą patį pinigų kiekį nusipirksite daugiau. Svarbu tik nepamiršti, kad ir po švenčių reikės gyventi, tad nereikėtų pasiduoti norui pirkti, o savo galimybes vertinti realiai.
Daugiau informacijos apie asmeninių finansų tvarkymą rasite čia www.manofinansai.lt
