Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 30d. 07:58

Vaidotas Beniušis: Kaip Lietuva tapo Kinijos taikiniu

Kinijos ir Lietuvos vėliavos
123RF.com nuotr. / Kinijos ir Lietuvos vėliavos
Vieno Lietuvos teismo pirmininkas prieš kelerius metus gavo kvietimą dalyvauti konferencijoje Taivane. Lino Linkevičiaus Užsienio reikalų ministerija ir Dalios Grybauskaitės Prezidentūra įtikino šių planų atsisakyti, kad neužsitrauktų Kinijos nemalonės, istorija viešumos nepasiekė. Šiemet Lietuva pirmoji Europos Sąjungoje leido atidaryti atstovybę, kurios pavadinime yra žodis „Taivanas“. Pekinas ėmė keršyti. Kaip tai įvyko?

Griežtesnę liniją komunistinės Kinijos atžvilgiu ir Lietuvos dėmesį demokratiniam Taivanui lėmė tiek geopolitika, tiek vidaus politika.

Žvelgiant į didesnį paveikslą, visapusiškai stiprėjanti ir agresyvėjanti Kinija tapo svarbiausiu Jungtinių Valstijų užsienio politikos darbotvarkės klausimu, tad Lietuva nenorėjo likti nuošalyje, siekdama išlaikyti JAV dėmesį ir saugumo garantijas.

Lietuvos žvalgybos pastaraisiais metais taip pat ėmė fiksuoti agresyvesnę kinų specialiųjų tarnybų veiklą lietuvių atžvilgiu.

15min koliažas/JAV prieš Kiniją
15min koliažas/JAV prieš Kiniją

2019-aisiais pirmą kartą Kinijos šnipų grėsmė įvardyta kasmetinėje žvalgybų ataskaitoje, panašiu metu faktiškai sustabdytas procesas dėl Kinijos investicijų Klaipėdos uoste.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, Lietuvos vyriausybė paragino Pasaulio sveikatos organizaciją pakviesti Taivaną į tarptautinę asamblėją, konservatorių iniciatyva Taipėjaus misijos Baltijos šalyse vadovui buvo suteikta Seimo tribūna.

Lietuva taip pat blokavo kinų įmonės „Huawei“ dalyvavimą kuriant 5G tinklą, o uigūrų mažumos persekiojimą Kinijoje Seimas rezoliucija prilygino genocidui.

Šie žingsniai erzino Kiniją, bet, komunistinės valdžios akimis, dar nebuvo raudonųjų linijų peržengimas – panašius sprendimus priiminėjo ir kitos Europos šalys.

Į valdžią atėję konservatoriai, kurių tapatybei antikomunistinis dėmuo išlieka itin svarbus, apsisprendė žengti toliau nei dauguma sąjungininkų.

Atsiribojimas nuo Pekino

Partijos lyderis Gabrielius Landsbergis vos pradėjęs dirbti užsienio reikalų ministru ėmė konsultuotis su JAV ir Europos partneriais dėl pasitraukimo iš Kinijos ir Rytų Europos bendradarbiavimo platformos 17+1. Apie priimtą sprendimą trauktis gegužę jis pirmiausia pranešė Briuselio žiniasklaidai.

Taikydamasis į europinę auditoriją, G.Landsbergis siekė pasiųsti žinią, kad traukdamasi Lietuva siekia ES vienybės ir solidarumo. Europos Komisijos pareigūnai ne kartą peikė 17+1 formatą, nes žadėdama investicijas grupei šalių Kinija siekia skaldyti Europą, o reali ekonominė nauda yra menka. Tiek JAV, tiek Vokietija tvirtai palaikė šį Lietuvos sprendimą.

Bet jau tada atsirado kritikų – tiesa, dar gana negausių ir tylių – kurie baksnojo į kitų Europos šalių dvišalius kontaktus su Kinija ir ragino trauktis ne vieniems, o subūrus platesnę koaliciją ir užsitikrinus alternatyvą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Kinijos režimui lojali komunistinė žiniasklaida šį veiksmą sumenkino kaip nedidelės šalies bandymą įsiteikti JAV. Dar po mėnesio Lietuvos Vyriausybė patvirtino vakcinų skyrimą Taivanui. Valdžios nuotaikas transliuojanti Kinijos spauda vis dar laikėsi santūriai, nors ir išreikštas nepasitenkinimas dėl Kinijos jurisdikcijos apėjimo.

O tada driokstelėjo žinia apie Taivano atstovybę Vilniuje.

Atstovybės pavadinimas

Atidaryti Taivano prekybos misiją Lietuvoje svarstyta ne vienus metus. Dėl to yra diskutavę prezidentas Gitanas Nausėda su tuometiniu premjeru Sauliumi Skverneliu, tačiau koronaviruso krizės įkarštyje padaryta pauzė, nerimaujant, kad tai gali apsunkinti pandemijos valdymui reikalingų priemonių importą iš Kinijos.

Kinijos ambasadorius lietuvius už uždarų durų agresyviai perspėjo – atstovybės atidarymas sulauktų sunkių pasekmių.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė nedelsė. Koalicijos sutartyje buvo paminėta parama Taivanui, šiemet kovą ekonomikos ministrė, Taivanui draugiška Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė paskelbė, kad Lietuva atidarys verslo atstovybę Taivane, o užkulisiuose pradėtas derinti Taivano atstovybės Vilniuje atidarymas.

Apie jos paskelbimą pranešta liepos 20-ąją. Žinia akimirksniu atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre – ne dėl pačio atstovybės steigimo, bet dėl to, kaip ji buvo pavadinta.

Taivano užsienio reikalų ministras išdidžiai paskelbė, kad atstovybė naudos Taivano, ne Taipėjaus pavadinimą. Po kelių valandų tai patvirtino ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Oficialiai lietuviškai atstovybė vadinama Taivaniečių atstovybė. Angliškai pavadinimas dviprasmiškesnis – Taiwanese representative office. Kitur pasaulyje, įskaitant Vašingtoną, Rygą ir Varšuvą, atstovybės veikia Taipėjaus vardu – diplomatijoje sutarta, kad būtent toks pavadinimas geriausiai dera su „vienos Kinijos“ politika, kuri neleidžia Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.

Pašaliečiui tai gali atrodyti smulkmena, bet tiek Taivanui, tiek Kinijai tai yra svarbus nusistovėjusio status quo sulaužymas. Kai kurių akimis – simbolinis žingsnelis Taivano pripažinimo link, nors oficialiai tai kategoriškai neigiama.

Apie svarbų precedentą dėl pavadinimo pirmosiomis dienomis garsiai kalbėjo ir Taivanas, ir Lietuvos diplomatijos vadovybė su viceministru Mantu Adomėnu priešakyje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mantas Adomėnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mantas Adomėnas

Kinijos komunistai, žadantys susigrąžinti Taivano kontrolę, paskelbė: raudona riba peržengta. Kinijos žiniasklaida Taivano atstovybės pavadinimą pavadino atvira provokacija ir suvereniteto pažeidimu. Kinijos režimas apsisprendė Lietuvą nubausti, kad kitos šalys nedrįstų sekti lietuvių pavyzdžiu.

Po kelių savaičių Kinija atšaukė ambasadorių iš Lietuvos ir nurodė Lietuvai padaryti tą patį. Netrukus Kinijos nemalonę patyrė ir Lietuvos verslas – sustabdyti krovininiai traukiniai į Lietuvą, nustoti derinti nauji maisto eksporto leidimai, Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas – tai reiškia, kad atsiskaityti už prekes iš Kinijos tampa sunkiau.

Kinijos propagandos ruporai net pareiškė, kad Pekinas turi Lietuvą bausti kartu su Maskva. Pasirodė miglotų pranešimų, kad nuostoliai gresia ir „Thermo Fisher Scientific“ veiklai Kinijoje.

Po Kinijos atsako Lietuvos ir Taivano politikų kalbos apie pavadinimo reikšmę pritilo. Lietuvos valdžios atstovai ir jų rėmėjai pavadinimo klausimą ėmė menkinti kaip smulkmeną, pabrėždami, kad atstovybė Lietuvoje teisiniu statusu nesiskirs nuo veikiančių kitose Europos šalyse. Taivano vadovai atšaukė suplanuotus interviu Lietuvos žiniasklaidoje, kol įtampa nurims.

Pagyros spaudoje

G.Landsbergio šalininkai sako, kad Lietuva teisingai pademonstravo vertybinę politiką, kuri sutampa ir su pragmatiniais realpolitik siekiais išlaikyti JAV paramą.

Jų teigimu, Lietuvos istorija rodo, kad nuolaidžiavimas diktatoriams būna pražūtingas, o lietuvių ryžtas remti demokratinį Taivaną kyla ir iš savos patirties priešinantis komunistinei tironijai.

Vakarų žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, giriančių ryžtingą Lietuvos poziciją, politinę paramą deklaravo grupė įtakingų Vakarų parlamentarų ir JAV valstybės sekretorius, paskambinęs G.Landsbergiui ir pasmerkęs Kinijos spaudimą.

Griežtosios linijos šalininkai pabrėžia, kad Pekino kerštas neturės pernelyg didelės įtakos Lietuvos ekonomikai, nes jos priklausomybė nuo Kinijos yra gerokai mažesnė nei kitų Europos šalių, tad būtent dabar yra tinkamas metas ryžtingai stoti į JAV pusę ir atsiriboti nuo Kinijos. Jų žodžiais, Kinija pati rizikuotų, jei pernelyg baustų Lietuvą, nes taptų matoma kaip rizikingas ekonominis partneris.

Kritikų klausimai

Tačiau nestinga ir kritikos. Skeptikų vertinimu, parlamentinei diplomatijai būdingi viražai buvo neprofesionaliai ir skubotai perkelti į vyriausybinį lygį.

Ne tik opozicija ar verslas, bet ir nemažai strateginę liniją palaikančių diplomatų, valdančiųjų politikų ir jiems artimų analitikų privačiai gūžčioja pečiais, ar URM vadovybė pasielgė solidžiai, parinkdama diplomatines tradicijas laužantį atstovybės pavadinimą.

Ar Lietuva sprendimą priėmė sulaukusi JAV administracijos prašymo būti savotišku ledlaužiu? Jei tokio prašymo nebuvo, ar bent iš anksto buvo užsitikrina JAV administracijos parama, ar jos imta siekti tik sulaukus Kinijos atsako?

Ar nepritrūko konsultacijų su partneriais Europos Sąjungoje, kurioje dėl Kinijos vyrauja devizas – „bendradarbiaukime, kur galime, ir konkuruokime, kur privalome“? Ar žingsnis suderintas su prezidentu Gitanu Nausėda, kuris konstituciškai sprendžia svarbiausius užsienio politikos klausimus?

Ar Baltarusijos krizės kontekste, agresyvėjant Rusijai ir prasidedant karinėms pratyboms „Zapad“, Lietuva vienu metu neatsidarė per daug kovos frontų? Jei šis žingsnis – ne tik vertybinės, bet ir pragmatinės politikos dalis, ar mainais siekėme karių, ginkluotės ar galingų investicijų?

Galbūt į dalį klausimų įtikinamų atsakymų, kuriuos riboja konfidencialumo susitarimai, ir esama, bet jų kol kas pasigenda ir valdantiesiems artima aplinka.

Žvilgsnis į ateitį

Lietuva išsiuntė neviešinamus pasiūlymus Kinijai, kaip užglaistyti skandalą, patikinant, kad „vienos Kinijos“ politika išlieka. Visgi erdvė manevrui ribota: atsitraukimas dėl pavadinimo reikštų Kinijos pergalę, Lietuvos pažeminimą ir signalą kitiems nestoti kiniškam drakonui skersai kelio.

Po miglotos pradžios kelias į priekį daugiausia priklausys nuo paramos, kurią rodys JAV administracija, ir taip turinti apsčiai tarptautinių problemų.

Vietoje išvados – senas geras anekdotas. Žemaičiai paskelbia karą Kinijai. Atvažiuoja kinų ambasadorius išsiaiškint, kas jie tokie ir kiek jų yra. Žemaičių vadas atsako: „Mūsų keli šimtai tūkstančių. O kiek jūsų?”. „Mūsų virš milijardo“, – sugriaudėja kinų ambasadorius. Akivaizdžiai sunerimęs žemaičių vadas kreipiasi į savo karo vadą: „Ir kaip mes nepamislijom, kur anuos laidosim?”.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 66

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Grožio programa 360°

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Tausokime maistą kartu

Parašykite atsiliepimą apie 15min