Vakar Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Europos Sąjungos, NVS ir Azijos šalių ekonominio bendradarbiavimo patirtis ir perspektyvos pasaulinės finansų bei ekonominės krizės sąlygomis“. Ją organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su Tarptautiniu pramonininkų ir verslininkų kongresu (TPVK).
Konferencijoje dalyvavo TPVK prezidentas Viktoras Gluchichas, buvęs Ukrainos premjeras, dabar Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas Anatolijus Kinachas, Kazachstano Respublikos darbdavių konfederacijos prezidentas Kadyras Baikenovas, Rumunijos generalinės pramonininkų konfederacijos prezidentas D.Peunesku, Indijos pramonininkų konfederacijos prezidentas Svaminatanas Vidžajas, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gubernatorius Georgijus Boosas.
Vilniuje apie 200 pramonės ir verslo asociacijų, stambių įmonių vadovų iš 25 užsienio šalių – Rusijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Italijos, Vengrijos, Slovakijos, Bulgarijos, Rumunijos, Serbijos, Makedonijos, Kazachstano, Tadžikistano, Kirgizijos, Turkmėnijos, Indijos, Kinijos, Turkijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos – dalijosi patirtimi, kaip kovoti su finansų krizės padariniais, ir ieškojo bendrų verslo galimybių.
Per forumą savo nuomonę apie ES, NVS ir Azijos šalių tolesnes ekonominio bendradarbiavimo perspektyvas išdėstė Jungtinių Tautų (JT) Europos ekonominės komisijos, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto (ECOSOC), NVS institucijų, Europos pramonininkų ir darbdavių konfederacijų sąjungos BUSINESSEUROPE atstovai.
Akiratyje – protekcionizmas ir tranzitas
Pranešimuose ir diskusijose verslininkai itin daug dėmesio skyrė protekcionizmui. Mat ne tik Rytų valstybės, bet ir didžiosios Vakarų Europos šalys, tokios kaip Vokietija ar Prancūzija, gelbėdamos nacionalinę ekonomiką griebėsi protekcionistinių veiksmų. Pasak verslininkų, šios priemonės itin skaudžiai smogė eksportuotojams. Be to, jie įspėjo, kad taikomi importo suvaržymai ir keliami mokesčiai kai kuriai produkcijai, niekam nepadės išsikapstyti iš krizės. Pranešėjų nuomone, sunkmečiu itin svarbų vaidmenį vaidina efektyvi komunikacija tarp politikų ir verslininkų, taip pat tarp skirtingų valstybių.
V.Gluchichas, TPVK prezidentas, pabrėžė, kad krizė nevienodai palietė pasaulio šalis – vienos atsidūrė gilesnėje duobėje, kitos, pavyzdžiui, Indija ar Kinija, „išlips“ turėdamos netgi teigiamą biudžeto balansą. Tačiau daugelis valstybių išgyvena ypač skaudų kritimą, nes jų bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko daugiau kaip 10 procentų. „Manau, mums yra ko vieniems iš kitų pasimokyti, o ypač iš tų šalių, kurios sugebėjo su mažesniais nuostoliais išgyventi pasaulinį nuosmukį. Svarbu aptarti, kokias priemones jos taikė koncentruodamos savo veiksmus į iškilusias finansines problemas ir kas lėmė švelnesnį krizės poveikį“, – per konferenciją kalbėjo V.Gluchichas.
Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos prezidentas A.Kinachas įsitikinęs, kad ateityje pasaulio ekonomika turi būti orientuota tiek į tolesnį plėtojimą nacionalinės ekonomikos ribose, tiek į bendradarbiavimą tarp skirtingų pasaulio šalių, įskaitant ES, NVS, Azijos ir kitas valstybes. Pasak jo, itin svarbu, kad naujas ekonomikos žaidimo taisykles kurtų kartu ir verslo, ir politikos atstovai. „Tik lygiaverčiai ir efektyviai bendradarbiaujant politikai ir verslui galima kurti aplinką, tinkančią plėtoti šiuolaikinį verslą“, – pažymėjo A.Kinachas.
Rusija kviečia į privatizaciją
Aleksandras Muryčevas, Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos viceprezidentas, pripažino, kad Rusija taip pat patyrė didžiulį ekonomikos nuosmukį. Rusijos valdžios duomenimis, pirmąjį pusmetį šalies BVP nukrito 14,8 proc. – tai rimtas smūgis valstybės ekonomikai, nes pastaraisiais metais ji dinamiškai augo. „Valdžia skyrė šimtus milijardų JAV dolerių finansų rinkai palaikyti, ir tai padėjo stabilizuoti padėtį. Tačiau šie pinigai turi trumpalaikį poveikį, todėl būtina ieškoti kitų būdų, kaip spręsti sunkmečiu atsiradusias problemas“, – dėstė jis.
A.Muryčevo teigimu, Rusijos valdžia, siekdama stiprinti šalies ekonomiką, kitais metais pradės didelio masto valstybės turto privatizavimo programą, kuri numatyta Rusijos Federacijos vyriausybės 2010 metų plane. „Bus vykdoma didelio masto privatizacija. Siūlome dalyvauti joje ir kolegoms“, – kvietė A.Muryčevas.
LPK prezidentas Bronislovas Lubys patikino, kad pirmą kartą išgirdo siūlymą privatizuoti įvairius Rusijos objektus, todėl nuo komentarų susilaikė. „Šiandien pirmą kartą išgirdau apie galimybę privatizuoti, todėl nieko komentuoti negaliu“, – sakė jis.
B.Lubys pažymėjo, kad ši konferencija yra pirmiausia graži deklaracija, apie kurią sužinos daugelis valstybių. Pasak jo, šiandien verslo bendradarbiavimo galimybių ieško tiek ES, tiek NVS, tiek tokios šalys kaip Kinija ar Indija, todėl labai svarbu kiek įmanoma labiau suvienodinti verslui „žaidimo taisykles“. B.Lubys pabrėžė, jog Lietuva turėtų aktyviau didinti eksportą ne tik į Rusiją, bet ir į kitas šalis. „Prekių iš Rusijos pinigine išraiška įvežama dvigubai daugiau, nei mes, lietuviai, eksportuojame į šią šalį. Tad iki eksporto ir importo balanso mums labai toli“, – kalbėjo jis.
