Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vidmantas Balkūnas: Karo žurnalisto patarimai, kaip išgyventi civiliams

Per žurnalistinio darbo karjerą teko matyti ne vieną karą. Žurnalistams, kaip ir kitiems, tenka slėptis nuo apšaudymų ir rūpintis savo saugumu, o kartu matyti, kaip tą daro vietiniai gyventojai. Žemiau pabandžiau surašyti savo patirtį ir patarimus būtent civiliams gyventojams. Jie kilo iš to, ką teko matyti ir išgyventi per paskutinius dešimt metų dirbant Ukrainos ir Kalnų Karabacho karuose.

Visų pirma – nesigėdykite ruoštis. Galvojimas ir klausimų uždavimas apie slėptuves, maisto ir kitas atsargas nėra panikos visuomenėje kėlimas. Juk niekam nekyla minčių apie panikos kėlimą, kai perkame vaistinėles, gesintuvus ar įrengiame priešgaisrines kopėčias. Visa tai yra normalus protingo žmogaus veiksmas, tai rūpinimasis savimi ir savo artimaisiais. Atvirkščiai – kuo geriau pasiruošime, tuo mažiau panikos kils, jeigu kas nors nutiks.

VIDEO: Kaip atrodė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą žemėlapiuose – svarbiausi faktai ir karinių veiksmų seka

Bendruomeniškumas ir rūpinimasis vieni kitais padeda išgyventi sunkiausius etapus. Tiek Kalnų Karabache, tiek Ukrainos kare civiliai išgyveno tik todėl, kad susijungė į bendruomenes. Kaimynai žiūrėjo kaimynų namus, saugojo nuo marodierių, pranešdavo apie atakas, pažeidimus, kam reikia pagalbos ir kur galima slėptis. Tai išgelbėjo šimtus gyvybių.

Kiekvienas jų darė tai, ką mokėjo geriausiai. Todėl burkite vietines bendruomenes jau dabar – susipažinkite su kaimynais, sukurkite grupes socialiniuose tinkluose ar pokalbių programėlėse. Jose keiskitės namo, laiptinės, rajono ar regiono informacija, praneškite apie įtartinus asmenis ar įvykius. Patys prižiūrėkite aplinką, rūpinkitės saugumu, suteikite pagalbą kaimynams, jei jiems jos reikia.

Slėptuvės kilus karui. Pati paprasčiausia ir patikimiausia vieta – rūsys. Puikiai tinka tiek daugiabučio, tiek nuosavo namo požemis. Nepatingėkite skirti vieną dieną jį susitvarkyti. Išmeskite visus nereikalingus daiktus, atlaisvinkite prieigas iki jo. Jeigu nėra – pagalvokite apie elektros atvedimą. Pakeiskite stringančias spynas, kad svarbiausiu momentu jos neužsikirstų.

Jeigu neturite rūsio – susižinokite, kur yra artimiausias požeminis garažas, šiluminė ar lietaus nutekamoji trasa ir kaip ten patekti.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos karo metu mokyklos rūsyje įrengta slėptuvė su galimybe miegoti
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos karo metu mokyklos rūsyje įrengta slėptuvė su galimybe miegoti

Patalpos, kuriose slepiamasi nuo artilerijos ar aviacijos smūgių, turi būti be langų. Jeigu jie yra – uždengite juos storu čiužiniu, pagalve ar maišais su smėliu. Tai negarantuoja visiškos apsaugos, bet bent apsaugos nuo stiklo šukių ar smulkių skeveldrų.

Taip pat labai svarbu išsiaiškinti, kas saugo rūsio, šiluminės trasos, požeminio garažo ir kitų saugių objektų raktus. Turėkite šių žmonių kontaktus. Arba susitarkite, kaip kitaip greitai visiems gyventojams būtų galima ten patekti.

Jeigu paskelbus oro pavojų, esate namuose ir negalite jų palikti – langus uždenkite čiužiniu arba bent storomis užuolaidomis. Tai bent iš dalies apsaugos nuo smulkių stiklo skeveldrų. Geriausia pasirinkti patalpas, kuriose nėra langų, ir nestovėti šalia durų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mokykla Ukrainos kare – su smėlio maišais ant langų ir požemine slėptuve
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mokykla Ukrainos kare – su smėlio maišais ant langų ir požemine slėptuve

Daiktai, kurie praverčia. Rūsyje ar slėptuvėje jums gali tekti praleisti pusvalandį arba ir kelias paras. Po žeme temperatūra ištisus metus siekia 6–10 laipsnių pagal Celsijų, todėl pravers paklotėlis arba čiužinys, šilti drabužiai, antklodė arba miegmaišis.

Neturint galimybės šviesti elektra, pravers žibintuvėlis. Patogiausia – kuris dedasi ant galvos. Nepamirškite jiems atsarginių elementų. Žvakės – vienas iš pigiausių ir paprasčiausių būdų apsišviesti rūsį.

Jeigu rūsys apšviečiamas elektra – turėkite atsargines lemputes.

Kalnų Karabache, kur žmonėms po žeme teko gyventi savaitėmis, į rūsius gyventojai atsinešė televizorius. Tai praskaidrindavo ilgas dienas ir suteikdavo informacijos, kas vyksta viršuje.

Maisto gamybai rūsiuose Ukrainos ir Kalnų Karabacho gyventojai panaudojo elektrines ir metalines, malkomis kūrenamas, krosneles. Šios kartu atlieka ir šildymo funkciją. Tačiau labai svarbu tinkamai prižiūrėti, kad smalkės neapnuodytų gyvenančių viduje. Individualus būdas išsivirti maistą – turistiniai dujiniai katiliukai.

Gesintuvai – būtinas daiktas karo metu. Apšaudymų metu neretai kyla lokalių gaisrų. Tačiau ugniagesiai gesinti atvažiuoja tik gerokai po to, kai viskas nurimsta. Jeigu laiku nespėsite užgesinti mažo gaisro – galite netekti viso namo.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Biotualetai slėptuvėje
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Biotualetai slėptuvėje

Tušti maišai neužima daug vietos. Prasidėjus neramumams, pripilti smėlio jie gali tapti viena iš rimčiausių apsaugų nuo skeveldrų ir kulkų. Ukrainos mokyklose smėlio maišais apkraunami langai, kad sprogęs sviedinys nesužeistų besimokančių vaikų.

Tualetas. Pagalvokite, kur teks atlikti gamtinius reikalus. Paprasčiausias variantas yra užsukami buteliai plačiais kakliukais (nestea). Taip pat į kibirą įklojami ir iškart po panaudojimo užrišami šiukšlių maišai. Tai trumpalaikis, tačiau greitas ir gana patogus sprendimas. Tualeto reikalams taip pat tinka kibiras su vandeniu arba pjuvenų / durpių mišiniu. Idealiu atveju įsigykite biotualetą.

Jeigu nusprendėte palikti šalį, būkite pasiruošę tam iš anksto. Laiko dėtis daiktus neturėsite. Kiekvienas pralauktas pusvalandis jūsų kelionę prailgins valandomis ar net dienomis – iš miesto gal dar spėsite išvažiuoti, tačiau spūstys lauks prie sienos. Ukrainos atveju kelionė link sienos karo pabėgėliams vietoj 1–2 dienų dėl spūsčių ir eilių truko 5–7 paras. Būkite tam pasiruošę – turėkite maisto, drabužių ir vandens.

Jeigu atsitraukti planuojate automobiliu, atminkite, kad prie degalinių akimirksniu atsiras eilės, degalai bus ribojami ir brangs. Todėl geriausia visuomet turėti reikiamas jo atsargas kanistruose, kuriuos galite pasiimti su savimi.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nuo karo bėgantys ukrainiečiai stovi spūstyse link Lenkijos sienos
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Nuo karo bėgantys ukrainiečiai stovi spūstyse link Lenkijos sienos

Bankomatai Ukrainoje ištuštėjo akimirksniu. Korteles norėjo priimti retas. Todėl turimi gryni pinigai – didelė vertybė.

Taksi ir transportas brangsta akimirksniu. Negana to, negalite būti tikri, kad vairuotojas nepakels kainos dar daugiau, nei sutarėte, nes žino, kad be jo negalėsite ištrūkti. Kare yra visokių žmonių.

Maisto atsargos. Kruopos su mėsos konservais yra ekstra produktai, kuriais ilgai negyvensite. Realybėje karo zonose žmonės valgo normalų maistą – mėsą, lašinius, bulves, daržoves. Geriausia pasirūpinti maisto, kurį kasdien valgote, atsargomis ir jas nuolat papildyti. Tarkim, turėti mėsos ne 2–3 dienom, o bent 2–3 savaitėm, ją vartoti ir nuolat papildyti. Tas pats su bulvėmis, daržovėmis ir t. t.

Kitaip tariant – pasidarykite tam tikrą maisto „buferį“, kuris nuolat naudojamas ir atnaujinamas. Taip išvengsite maisto, kurio nemėgstate ir kuriam baigėsi galiojimo laikas (kruopų, konservų ir t. t.), išmetimo. Kalnų Karabache ir Ukrainos kaimiškose vietovėse civiliams žmonėms labai praversdavo užkonservuotos vasaros gėrybės – agurkai, pomidorai ir t. t. Toks maistas puikiai tinka tiek įprastomis, tiek sudėtingomis sąlygomis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Buvęs šaltkalvio stalas tapo maisto atsargų spintele
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Buvęs šaltkalvio stalas tapo maisto atsargų spintele

Turėkite pasiruošę ir medikamentų. Karo metu dažniausiai prireikia kraujavimo stabdymo priemonių – tvarsčių, bintų, turniketų. Išmokite naudotis šiomis priemonėmis. Taip pat turėkite vaistų nuo peršalimo, skausmo, apsinuodijimų, alergijos, antibiotikų ir kt. Turėkite didesnę atsargą vaistų, kuriuos privalote gerti.

Sveika turėti bent minimalias geriamojo vandens atsargas. Išgirdę apie pavojų, pasistenkite iškart, kol veikia vandentiekio sistema, prisileisti kuo daugiau geriamojo vandens iš čiaupo. Jeigu neturite indų – pripildykite vonią. Vėliau galėsite iš jos išsemti. Kaimuose patartina išsivalyti šulinius ir pakabinti kibirus, jeigu vanduo semiamas elektriniu varikliu.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vandens tiekimas Marjinkoje nuolat nutrūksta, tad gyventojai visuomet turi pasiruošę jo atsargų
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vandens tiekimas Marjinkoje nuolat nutrūksta, tad gyventojai visuomet turi pasiruošę jo atsargų

Ruošdamiesi blogiausiam scenarijui, nepirkite specifinių reikmenų. Stenkitės rinktis daiktus, kuriuos galėtumėte panaudoti ir įprastomis sąlygomis – keliaujant (dujinės viryklės, puodai, sulankstomos kėdės, lovos), ūkyje (generatorius, pjūklas, degalai) ir kasdieniame gyvenime (maistas, geriamasis vanduo, medikamentai ir kt).

Tačiau svarbiausia, kad ir kaip būtų sunku – stenkitės išlaikyti šaltą protą, nepanikuoti ir visuomet kiek įmanoma padėti ir rūpintis kitais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius