Tai nėra nei gąsdinimas, nei spalvų tirštinimas: tai – scenarijus, atrodantis gana realus, kai dedate ant svarstyklių iš vienos pusės – Rusijos imperines ambicijas ir valią stiprinti savo karo pajėgumus, o iš kitos pusės – Europos galimybes bei ryžtą ginti savo rytinę sieną nuo Subudajaus proanūkių.
Skirtumas nuo Legnicos mūšio su mongolais, įvykusio 1241 m. balandžio 9 d., būtų tik tas, kad dabartiniai vokiečiai nebeturi veiksnios kariuomenės, o dabartinis popiežius, užuot atsiuntęs ginkluotų riterių, kaip darė jo pirmtakas, skelbtų socialistinius šūkius, girtų Rusijos didybę ir mazgotų kojas nelegaliems migrantams. Realiai su naujaisiais mongolais kovotų tik lenkai.
Šiomis aplinkybėmis turime aiškiai sau atsakyti į kelis svarbius klausimus, susijusius su Lietuvos valstybės išlikimu.
