Apie dvidešimt, kaip skelbiama, „žmogaus teisių srityje dirbančių” nevyriausybinių organizacijų ir asociacijų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamos netvirtinti jo kandidatūros į ministrus.
Nevyriausybininkai Kasčiūną kaltina „skleidžiant radikalias, prieš tautines mažumas, pilietinę visuomenę ir migrantus nukreiptas idėjas“. Jie sako, kad „Lauryno Kasčiūno vertybės prieštarauja žmogaus teisėms“.
PLAČIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA: Daugiau nei 20 žmogaus teisių organizacijų prašo neskirti L.Kasčiūno ministru
Jie porina, kad „kandidatai į prezidentus, kurie pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ir partnerystės įstatymui, neturėtų siūlyti Lauryno Kasčiūno į vieną svarbiausių valstybės postų, ypač šiuo metu“ (kaip partnerystė susijusi su krašto apsauga – sunku pasakyti).
Tokio ažiotažo dėl ideologijos ir vadinamųjų culture wars motyvų jau seniai jokia ministro kandidatūra nebuvo sukėlusi. Gal ir apskritai nebuvo sukėlusi per visą nepriklausomybės laikotarpį – trečdalį amžiaus, praėjusį nuo tada, kai būtent Kasčiūno vertybių žmonės išvadavo Lietuvą iš sovietinės okupacijos.
Šiandien viskas apsivertė: tai, kuo tiki Kasčiūnas ir kas leido Lietuvai tapti laisvai, šių dienų Lietuvai kažkodėl, „žmogaus teisių gynėjų“ požiūriu, nebetinka.
