Tuo metu dar tik įveikta sunki ekonominė blokada. Neaiški padėtis Rytuose. Ne itin aiški ir Vakaruose. Lietuvoje tebedislokuotas didelis Sovietų Sąjungos (ar šios valstybės tęsėjos Rusijos) karinis kontingentas.
Žvalgytasi įvairiomis kryptimis, tačiau 1992-aisiais galvoti apie narystę NATO Aljanse būtų reikėję ypatingos strateginės vaizduotės. Tai nebuvo pirmaeilis nacionalinio saugumo klausimas. Kitaip negu neraminantis didelio Rusijos karinio kontingento išvedimas.
Vėliau, po dešimtmečio nuo Konstitucijos priėmimo, susiderėjus bei sklandžiai įvykdžius Rusijos kariuomenės išvedimą, ruošiantis prisijungti prie NATO Aljanso, Lietuvoje būta nemažai nuogąstaujančių, kad gal prie Šiaurės Atlanto prisijungsime kaip nevisaverčiai nariai.
Klausta: ar Lietuvoje galės būti dislokuojamos sąjungininkų pajėgos? Ar galėsime Lietuvoje steigti sąjungininkių bazes? O dabar kasdien džiaugiamės, ir bent kiek nerimaujame, ar patys viską padarome laiku, ar vokiečiai pasirengę, kad Vokietijos jų brigada pilnu mastu ir pajėgumu Lietuvoje imtų veikti kaip numatyta jau kitais metais. Tas pats galioja ir kitoms sąjungininkių dislokacijoms bei pratyboms.
Keista, kad jau spėjome pamiršti anuomet keltą opų klausimą – apie 1992 m. Konstitucijos 137 straipsnį, skelbiantį, kad Lietuvoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio karinių bazių.
Ką reiškia NATO bazės Lietuvoje?
Bent dalies klausimų sprendinio reikėjo nuo pirmos narystės Aljanse dienos.
Kaip traktuosime, pavyzdžiui, NATO Baltijos oro policijos misiją?
Baltijos oro policija pradėta nuo pirmos mūsų narystės Aljanse minutės – 2004 m. kovo 29 dieną. Ilgą laiką tai buvo vienintelis regimas NATO pėdsakas Lietuvoje.
Drauge tai buvo ir sąjungininkių pajėgų dislokavimas.
Keltas klausimas, kaip traktuotina šioji misija, ir ją rotaciniu būdu vykdantis sąjungininkių karinis kontingentas. Ar tai NATO bazė? Ar kas kita?
Jei mes esame Aljanso valstybė, tai savo pačių Aljanso infrastruktūrą turime laikyti svetima ar sava?
Į klausimus buvo atsakyta.
Bazių klausimu žodį tarė Konstitucinis Teismas. Jis išaiškino, kad Konstitucijos 137 straipsnio draudimas taikomas tokioms karinėms bazėms, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. NATO infrastruktūra ar sąjungininkų pajėgų buvimas Lietuvoje pagal kolektyvinės gynybos įsipareigojimus negali būti laikomi „užsienio“ karinėmis bazėmis.
Kitaip tariant, NATO bazės negali būti traktuojamos kaip kažkas svetima.
Juk mes patys esame NATO.
2026-ieji: nauja realybė
2026 m., kai turime nuolatinę Vokietijos brigadą, rotuojamas kitų sąjungininkių pajėgas, bet svarbiausia – jau penktus metus greta vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą, turime klausti, ar Lietuvos ir mūsų sąjungininkų gynybai turime būti pasirengę pasitelkti visas būtinas patikimo atgrasymo ir gynybos priemones?
