-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vytautas Plečkaitis: Kodėl Rusijai reikalingas chaosas ir žmonių aukos Ukrainoje?

Atplėšusi nuo Ukrainos Krymą, Rusija padarė trumpą pauzę, kad pasiruoštų antrajam karo su Ukraina etapui. Ji sutraukė apie 40 tūkst. karių su parengtais koviniais lėktuvais ir tankais netoli Ukrainos sienos. Tačiau ne tam, kad pultų Ukrainą tiesiogiai. Tam, kad įbaugintų ir suklaidintų Ukrainos vyriausybę bei jos žmones. Taip pat ir Vakarų valstybes, NATO.
Vytautas Plečkaitis
Vytautas Plečkaitis / BFL nuotr.

Rusai žino, kad net dauguma rytų Ukrainos gyventojų rusų nesiveržia į Rusijos glėbį. „Spiegel–online“ duomenimis, tik trečdalis visų rytų Ukrainos žmonių norėtų Rusijos globos.

Milijoniniame Donecke didžiausias prorusiškų demonstrantų skaičius siekė daugiausia 10 tūkst. žmonių. Jis niekada net nepriartėjo prie demonstrantų skaičiaus Kijevo Maidane, kai susirinkdavo iki kelių šimtų tūkstančių žmonių. Tačiau, kita vertus, tų pačių apklausų duomenimis, Maidaną rytų Ukrainoje palaikė tik apie 24 proc. apklaustųjų, nors dauguma nekentė V.Janukovyčiaus režimo, kaip ir centrinėje ar vakarų Ukrainoje.

Dviem trečdaliams rytų ukrainiečių mieliau gyventi savoje, nors ir krizės bei korupcijos apimtoje šalyje, bet turinčioje ateitį ilgalaikėje perspektyvoje. Tokioje valstybėje, kuri pasirinko suartėjimą su demokratiniais Vakarais, o ne su barbariškais imperiniais Rytais, kur nevertinama žmogaus gyvybė, kurie pasiilgę stalinistinio režimo, vienos tiesos ir vieno vado, kur nesilaikoma tarptautinių įsipareigojimų.

Ukrainiečiai nenori gyventi Rusijos imperijoje, kuri  šliaužia į policinės valstybės liūną ir neišvengiamą ekonominį atsilikimą.

Ukrainiečiai nenori gyventi Rusijos imperijoje, kuri šliaužia į policinės valstybės liūną ir neišvengiamą ekonominį atsilikimą.

Ant ekonominio bankroto stovinčiai Ukrainai, kurią sužlugdė buvęs Janukovyčiaus ir jam artimų oligarchų režimas, žinoma, neilgai pavyktų priešintis Rusijos kariuomenei, beje, modernizuotai su Vakarų pagalba. Jei ji vis dėlto įsiveržtų.

Tačiau Rusijos vadai, matyt,  žino ir jaučia, kad jos kareivių Ukrainoje dabar žmonės nesutiks su gėlėmis ir nesveikins su išvadavimu, kaip tai buvo prieš 70 metų, o greičiau pasitiks juos su automatais rankose. Rusai, užėmę Ukrainą, ar jos dalį jau būtų ne „broliškos“ Rusijos, bet nekenčiamos  okupacinės valstybės kariuomenė, ginanti imperinius Kremliaus tikslus.

Galbūt todėl pasirinktas kitas agresijos prieš kaimyninę slavų valstybę būdas – šliaužianti kontrrevoliucija. Ji yra suplanuota Maskvoje, talkinant profesionaliems teroristinių išpuolių organizatoriams ir diversantų būriams.

Atskiros grupės permetamos per prastai saugomą sieną į Ukrainos teritoriją, kurioje knibžda dar Janukovyčiaus valdymo laikais užverbuotų Rusijos agentų, suagituoja nepatenkintus ar naivuolius ir pradeda pulti pirmiausia tuos administracinius pastatus, kur laikomi ginklai.

O kas žino, kur jie yra laikomi? Savi išdavikai arba Rusijos žvalgybos. Neatmestina galimybė,  kaip rašo vokiečių spauda, kad dalis ginklų tiekiama „ savais“ kanalais iš rytų.

Nemaža dalis Vakarų ekspertų stebėjosi, kodėl Ukrainos valdžia iš karto nesiėmė griežtų priemonių prieš tuos asmenis, kurie užgrobė administracinius pastatus, kodėl valdžia delsė ir sulaukė dar didesnės priešiškų Ukrainai jėgų savivalės.

Be abejo, Maskva darė didžiulį spaudimą Ukrainos valdžiai, gąsdindami ją, kad netoleruos kraujo praliejimo. Bet kraujas prasiliejo ir dėl to kalta ne Ukrainos valdžia, kuri pagaliau ryžosi išvaduoti užgrobtus pastatus, bet tie, kurie skatino pastatų užgrobimą, kurstė prieš Ukrainą nukreiptas aistras, niekino ukrainiečių tautines vėliavas ir kėlė svetimas.

usijos tikslas yra parodyti Vakarams, kad Ukrainos valdžia yra nepajėgi užtikrinti taikos ir ramybės bei saugumo savo šalyje, kad ji nevaldo situacijos.

Europos Tarybos užsienio reikalų ekspertas Rusijos klausimams Stefanas  Meisteris situaciją rytų Ukrainoje įvertino kaip Rusijos siekį destabilizuoti padėtį šalyje. Anot vokiečių eksperto, Rusija neketina užimti Ukrainos teritorijos ir ją prijungti prie Rusijos, kaip Krymą. Rusijos tikslas yra parodyti Vakarams, kad Ukrainos valdžia yra nepajėgi užtikrinti taikos ir ramybės bei saugumo savo šalyje, kad ji nevaldo situacijos.

Maskva jau seniai kalba apie Ukrainos federalizaciją ir ji sieks, kad Vakarai tokį jos planą pripažintų. Federalizuodama Ukrainą, Maskva pririštų prie Rusijos rytinės Ukrainos pramoninius rajonus, pirmiausia Charkovą, karinės pramonės centrą, ir Donecką, kur koncentruotos anglies bei metalurgijos gamyklos.

Ar Rusijai pavyks įgyvendinti savo planus Ukrainoje, ar ji sugebės priversti ukrainiečius ir Vakarus šokti pagal savo dūdelę, priklausys nuo pačių ukrainiečių valios ir, žinoma, nuo Vakarų ryžto pasipriešinti agresijai ir Rusijos diktatui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius