Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 15d. 08:00

Vytautas Plečkaitis: Kodėl Rytų Europa labiau myli JAV prezidentą D.Trumpą nei Vakarai

Vytautas Plečkaitis JAV prezidento Donaldo Trumpo asmenybė ryškiai išsiskiria iš kitų Vakarų valstybių lyderių ne tik savo politiniais sprendimais, bet ir savo elgesiu, apie kurį plačiai rašoma pasaulio, taip pat ir Lietuvos, žiniasklaidoje. Jam oponentų metami pagrįsti ir nepagrįsti kaltinimai dėl jo grubaus, kai kada net chamiško elgesio, apibūdinant savo oponentus ar net moteris, skelbusias apie jo ankstesnius intymius santykius.

JAV moterys, matyt, atsikeršydamos jam Kongreso ir Senato rinkimuose daugiausiai balsavo už demokratus. Tuo tarpu 75 proc. baltųjų vyrų balsavo už respublikonus. Tačiau moterų balsų nepakako, kad demokratai įsigalėtų abiejuose rūmuose – Kongrese ir Senate.

D.Trumpo aktyvi rinkiminė kampanija davė vaisių ir jo respublikonų partija ne tik atsilaikė, bet net padidino savo atstovų skaičių Senate, nors ir neteko daugumos Kongrese. Tai gali paskatinti D.Trumpą siekti antrosios kadencijos kituose, po dviejų metų vyksiančiuose, prezidento rinkimuose, nes demokratai, kaip ir ankstesniuose rinkimuose, neturi ryškaus lyderio, galinčio įveikti D.Trumpą.

Tačiau asmeninio pobūdžio kaltinimai D.Trumpui paprasčiausiai nelimpa. Jo reitingai net padidėjo, nes dėl jo ekonominės politikos padaugėjo darbo vietų šalyje, o atlyginimai kai kurių sričių darbininkams pakilo. Anot lenkų amerikanisto prof. Z.Lewickio, parašiusio keturių tomų Amerikos istoriją ir simpatizuojančio D.Trumpui, JAV prezidentas dėl savo charakterio, kuris buvo gerai žinomas dar iki rinkimų, JAV daugumos rinkėjų buvo įvertintas teigiamai ir todėl tapo prezidentu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Jis nėra malonus ir lengvai sukalbamas žmogus ir to neslepia. Jo politikoje, kaip ir jo versle, yra svarbiausia laimėti, išnaudojant silpnąsias konkurentų puses. Ir D.Trumpui, anot lenkų amerikanisto, tai sekasi daryti. Svarbu, kad Amerikai būtų geriau, o kad dėl to gali nukentėti kiti, tai jau antraeilis dalykas ir kitų rūpestis.

Kitaip galvojama didžiausiose Europos šalyse – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kuriose jų vadovai pabrėžia solidarumo reikšmę ir abipusių interesų gerbimo svarbą. Nors D.Trumpą Amerikoje lydi sėkmė, o tai ir yra jam svarbiausia, Europoje jis nėra labai mėgiamas. Tačiau, kita vertus, ne visa Europa vienodai vertina D.Trumpą.

Kaip pastebėjo „Deutsche Welle“ portalas, Vakarų Europa kur kas daugiau nemėgsta JAV prezidento D.Trumpo nei rytų europiečiai. To priežastis, anot leidinio, yra padidėjęs Vakarų Europos antiamerikanizmas, kuris sustiprėjo po D.Trumpo išrinkimo JAV prezidentu, jo paskelbto prekybinio karo europiečiams ir iš esmės nedraugiškos, pirmiausia ekonomine prasme, politikos Europos Sąjungos atžvilgiu.

Asmeninio pobūdžio kaltinimai D.Trumpui paprasčiausiai nelimpa.

PEW centro atlikti tyrimai rodo, kad tik 30 proc. vokiečių ir 38 proc. prancūzų pozityviai vertina JAV. Tuo tarpu net 70 proc. lenkų ir 63 proc. vengrų Jungtines Valstijas vertina palankiai. Tiesa JAV prezidento reitingai rytų ir vakarų Europoje nėra itin labai skirtingi. Nors rytų Europoje D.Trumpas yra populiaresnis nei Vakaruose, tačiau net daugiau kaip pusė rytų Europos gyventojų D.Trumpą vertina nepalankiai. Tik 35 proc. rytų europiečių JAV prezidentą D.Trumpą vertina teigiamai, o vakarų Europoje vos 10 procentų apklaustųjų yra geros nuomonės apie D.Trumpą. Paradoksalu, kad vokiečiai labiau teigiamai vertina Kiniją – net 54 proc. Vokietijos gyventojų į kinus žiūri palankiai.

Nepaisant nepalankumo tiek JAV, tiek jos prezidentui D.Trumpui, vis dėlto daugiau kaip pusė (58 proc.) Vokietijos gyventojų pasaulio lydere laiko Jungtines Amerikos Valstijas. Net 19 proc. vokiečių pasaulio lydere laiko Kiniją. Tuo tarpu 68 proc. lenkų pasaulio lydere laiko Jungtines Valstijas ir tik šeši procentai pasaulio lydere laiko Kiniją.

Vakarų europiečiai ne visada buvo nepalankūs Jungtinių Valstijų atžvilgiu. Jie teigiamai vertino B.Obamos prezidentavimą ir gyrė Ameriką. Tuo tarpu prieš jį valdžiusį G.W.Bushą vertino neigiamai dėl jo pradėto karo Irake. Rytų europiečiai G.W.Busho valdymą vertino palankiau ir kartu su vakarų europiečiais, prisilaikydami 5-tojo NATO straipsnio, solidarizavosi ir palaikė Jungtines Valstijas, kai teroristai susprogdino Niujorko dangoraižius – dvynius.

Vengrų žurnalistas Gustavas Kalnoky, rašantis vokiškoms medijoms, mano, kad Vengrijos, Lenkijos ir net Čekijos dabartiniai vadovai – V.Orbanas ir J.Kaczynskis, M.Zemanas yra panašūs į D.Trumpą.

Jiems priimtina ir prezidento D.Trumpo leksika, nes ir patys naudoja panašius išsireiškimus. Pavyzdžiui, J.Kaczynskis pabėgėlius yra pavadinęs „parazituojančiais“ ir „primityviais“. M.Zemanas suniekino visus vegetarus ir abstinentus, paskelbęs jiems žūtį. D.Trumpas gąsdino amerikiečius keliais tūkstančiais pabėgėlių iš Lotynų Amerikos, traukiančius link Meksikos–JAV sienos ir tarp jų galbūt įsimaišiusiais teroristais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Jaroslawas Kaczynskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Jaroslawas Kaczynskis

Vengrijos premjeras V.Orbanas, kaip ir amerikiečių prezidentas, dažnai vartoja išsireiškimą: „pirmiausia Vengrija“. Lenkijos politikai mėgsta pabrėžti savo valstybės interesų svarbą. Tačiau žiūrėdami į JAV kaip į savo sąjungininką, kuris ateitų į pagalbą, jei to labai reikėtų agresijos iš Rytų atveju, vengrai ir lenkai supranta, kad savo gėriu jie turi rūpintis patys. Nes Amerika taip pat rūpinasi pirmiausia savimi.

Todėl vengrai nespjauna ir į glaudų bendradarbiavimą su Rusija ir provokuoja Ukrainą, dalydama vengriškus pasus Užkarpatės gyventojams. Lenkija deda dideles pastangas gauti kuo didesnes dotacijas iš Europos Sąjungos biudžeto ir vos ne kiekvieną dieną keiksnoja Briuselį, kuris tariamai kišasi į jos vidaus reikalus, ginčijasi su ukrainiečiais dėl skirtingo istorijos vertinimo.

Abi – Lenkija ir Vengrija, nors, prie dabartinės valdžios ir būdamos labiausiai antieuropietiškos ES, vis dėlto yra nepatenkintos JAV nusistatymu prieš ES ir prieš Vašingtono vykdomą prekybos politiką ES atžvilgiu, nes nuo jos kenčia visi europiečiai. Kitaip sakant, tiek Budapešte, tiek Varšuvoje yra gerai suvokiami savi interesai. Tačiau nelabai galvojama apie Europos Sąjungos, kaip institucijos, naudingos visai Europai, išlikimą ir jos stiprinimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

01:50
00:43
01:56

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min