Dabar populiaru
Publikuota: 2015 birželio 4d. 06:04

10 pernykščių prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos strėlių: kurios smigo tuščiai?

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pernykščiame metiniame pranešime nurodė mažiausiai dešimt sričių, kuriose Lietuva turėtų pasitempti. Kariuomenę ir saugumą stiprindama Lietuva per metus pažengė net daugiau, nei tikėjosi šalies vadovė. Tuo tarpu prokuratūros reforma iš vietos nepajudėjo, korupcija sveikatos srityje nesumažėjo ir žemė Lietuvoje tebedirvonuoja.

Ketvirtadienį Seime Lietuvos prezidentė vėl skaitys metinį pranešimą. Jame, kaip tikisi politologai, prezidentė daugiau nei iki šiol dėmesio skirs tarptautinei situacijai ir užsienio politikai. Tačiau įdomu pažiūrėti, ar prezidentės metiniame pranešime išdėstoma kritika pasiekia adresatą.

15min.lt pabandė apžvelgti, ar pernai prezidentės priekaištų sulaukusiose srityse per metus problemų sumažėjo.

Investicijos į kariuomenę

Pernai prezidentė pažymėjo, kad esant įtemptai tarptautinei situacijai dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, Lietuva privalo daugiau dėmesio skirti savo saugumui. Ji nurodė, kad partijos turi pasirašyti susitarimą ir įsipareigoti iki 2019 m. gynybai skirti 2 proc. BVP.

Alfredo Pliadžio nuotr./Karinės pratybos su JAV kariuomenės tankais „Abrams“
Alfredo Pliadžio nuotr./Karinės pratybos su JAV kariuomenės tankais „Abrams“

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis teigia, kad per metus stiprinant šalies gynybą padaryta net daugiau, nei ragino prezidentė.

„Lietuva puikiai sugebėjo pritraukti sąjungininkų dėmesį šalies saugumui. Organizavo beveik nepertraukiamus mokymus su amerikiečių kuopomis. Be to, prasidėjo gynybinius pajėgumus stiprinančios ginkluotės įsigijimo procesai“, – pastebi jis.

Pasak A.Matonio, pagaliau pradėjo didėti gynybos finansavimas. „Dar pernai buvo biudžetas padidintas, šių metų biudžetas išaugo vos ne trečdaliu. Rimtai kalbama apie augimą kitais metais ir tikėtina, kad net parlamentinių rinkimų metai nesugebės to pasiryžimo sustabdyti“, – džiaugėsi pašnekovas.

Be to, pasak per metus stiprinant Lietuvos gynybinę parengtį spėta pakoreguoti ir kai kuriuos įstatymus, kad kova su hibridinėmis grėsmėmis taptų labiau koordinuota.

Kibernetinis saugumas

Kalbėdama apie Lietuvo kibernetinį saugumą valstybės vadovė pernai buvo ypač griežta. D.Grybauskaitė tuomet pareiškė, kad net ir po kelių kibernetinių atakų nesugebėti priimti Elektroninių ryšių ir informacijos saugumo įstatymo yra nusikalstama. Kibernetinio saugumo įstatymas pernai buvo priimtas ir nuo šių metų Lietuvoje veikia Kibernetinio saugumo centras ir Kibernetinio saugumo taryba.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Asociatyvinė nuotrauka: Kibernetinis saugumas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Asociatyvinė nuotrauka: Kibernetinis saugumas

Iki šiol dėl teismų maratono šios institucijos neturi iki galo parengto saugotinų objektų sąrašo, tačiau tai netrukdo pradėti kurti būtiną infrastruktūrą ir kibernetinės gynybos taisykles.

„Šioje srityje labai svarbi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Grėsmės yra vienodai aktualios, bet privačios struktūros dažnai turi daugiau lėšų, noro ir priemonių imtis prevencinių priemonių. Todėl tas susiformavęs aljansas rengiant įstatymą ir jį įgyvendinant Lietuvai yra labai svarbus ir reikšmingas“, – teigė A.Matonis.

Žiniasklaidos kova prieš propagandą

Pernai skaitydama metinį pranešimą prezidentė kreipėsi į kievieną žurnalistą prašydama padėti Lietuvos žmonėms atskirti melą nuo tiesos, aiškiai ir suprantamai informuoti visuomenę apie kėslus prieš mūsų valstybę.

„Būkite atsvara priešiškų jėgų dezinformacijai ir propagandai“, – pernai prašė prezidentė.

Pasak A.Matonio, šį prezidentės sakinį Lietuvos žurnalistai išgirdo ir prašymą įvykdė. Dėl to, pasak jo, per pastaruosius metus atotrūkis tarpvalstybės pareigūnų, politikų ir paprastų žmonių vertinant valstybei kylančias grėsmes išnyko. „Visi dabar supranta, kodėl pratybos, kodėl gynyba, kodėl reikia tam skirti pinigų“, – tikino A.Matonis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Propaganda Rusijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Propaganda Rusijoje

Tiesa, jis pripažino, kad valstybiniu lygmeniu į kovą su propaganda nėra investuojama, o žiniasklaida kovoje su propaganda lyderės pozicijų ėmėsi savarankiškai.

„Valstybės indėlio informacinių karų srityje kol kas realaus, didelio nėra. Kol kas nė viena valstybinė institucija nesiėmė koordinuoti stateginės komunikacijos ir atkirčio propagandai. Atrodo, kad net valstybės institucijos ėmė varžytis, kaip šios atsakomybės išvengti. Kol kas iniciatyvą čia rodo tik Lietuvos kariuomenė ir patys žurnalistai“, – teigė gynybos specialistas.

VSD galimybės šalinti rizikos veiksnius

A.Matonis pažymėjo, kad pasikeitus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybei tikimasi, kad kova su propaganda bus perimta į šios institucijos rankas.

Ir ne vien tai. Pernykščiame metiniame pranešime prezidentė nurodė, kad VSD nesugeba užkardyti Lietuvai kylančių grėsmių.

„Net atvira agresija Lietuvos pašonėje nepriverčia VSD imtis veiksmingos grėsmių prevencijos šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio ar šalies viduje. Stumdoma atsakomybė už grėsmių prevenciją mažina politinį ir ekonominį Lietuvos atsparumą“, – pernai kalbėjo D.Grybauskaitė.

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Darius Jauniškis ir Gediminas Grina
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Darius Jauniškis ir Gediminas Grina

To rezultatas – VSD generalinis direktorius Gediminas Grina nebebuvo teikiamas pakartotinei kadencijai. Jį pareigose šiemet pakeitė buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadas Darius Jauniškis. Jis žadėjo, kad jau kitąmet dėl VSD nesugebėjimo užkardyti grėsmes ir informuoti visuomenę Lietuvos prezidentei metiniame pranešime kalbėti nebereikės.

Prokuratūros reforma

Panaši situacija klostosi ir pernai prezidentės išpeiktoje prokuratūroje. D.Grybauskaitė tvirtino, kad čia tebeklesti vyresniųjų prokurorų valdžia, į sistemą neateina naujų žmonių, nesikeičia požiūris į žmogaus teises.

„Nepakankamai investuojama į profesinį tobulėjimą, neanalizuojama, kokiu keliu eina Europa ir pasaulis, vis dar sunkiai prasimuša naujos idėjos“, – vardijo prezidentė apžvelgdama 2014 m.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darius Valys
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darius Valys

Per metus, ko gero, čia niekas nepasikeitė. Todėl D.Grybauskaitė nutarė nebesiūlyti generaliniam prokurorui Dariui Valiui toliau užimti einamų pareigų. Naują prokuratūros vadovą D.Grybauskaitė turėtų surasti iki liepos mėnesio.

Korupcija nedingo

„Kol neišmokome gimti be kyšio, įsidarbinti be kyšio, statyti be kyšio, pasenti be kyšio – esame pažeidžiami, nes paperkami“, – taip pernai korupciją sveikatos sektoriuje pliekė šalies vadovė.

Politologas Vincentas Vobolevičius tvirtina, kad panašiai prezidentė kalbės ir šiemet.

„Gal Lietuvą kažkiek tarptautinės institucijos ir geriau šiemet pareitingavo, bet, prezidentės nuomone, tie pokyčiai nebuvo reikšmingi. Šių metų pareiškime prezidentė korupciją akcentuos ne mažiau“, – teigė V.Vobolevičius.

Nors dovanų gydytojams kyšiais nelaikęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo išsiųstas Europos komisaru į Briuselį, į jo vietą pasodinta Rimantė Šalaševičiūtė prezidentės pagyrų per metus neužsidirbo.

Tomo Tumalovičiaus nuotr./Akcijos akimirka
Tomo Tumalovičiaus nuotr./Akcijos akimirka

Tik šiemet pavasarį pagaliau sugebėta į medikų etikos kodeksą įrašyti draudimą imti dovanėles, tačiau iki rimtos pertvarkos sveikatos sistemoje dar toli, o R.Šalaševičiūtė lieka viena iš labiausiai prezidentės kritikuojamų ministrių.

Dirvonuojanti žemė

Pernai, reaguodama į kilusią iniciatyvą rengti referendumą ir toliau drausti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje, metiniame pranešime prezidentė ragino pirmiausia savo šalies žemę dirbti patiems.

„Šalyje vis dar 500 tūkstančių hektarų apleistos ir dirvonuojančios žemės. Apskaičiuota, kad jeigu joje augtų javai ar kitos žemės ūkio kultūros, kasmet uždirbtume papildomą milijardą litų“, – skaičiavo prezidentė.

Kauno kolegijos archyvo nuotr.
Kauno kolegijos archyvo nuotr.

Šioje srityje per metus greičiausiai pažengta ne pirmyn, o atgal. Seimui priėmus žemės pirkimo saugiklių įstatymą, Registrų centro duomenimis, žemės sklypų buvo perleista 22 proc. mažiau nei 2013 metais, o dirbamos žemės kaina krito beveik penktadaliu.

Lietuvos žemės nepuolė masiškai pirkti nei užsieniečiai, nei vietiniai.

Šilumos ūkis

Prezidentės kritika praūžė pro ausis ir besirūpinantiems Lietuvos šilumos ūkiu. Nors kalbėdama apie šią sritį pernai D.Grybauskaitė rėžė iš peties ir pavadino šios srities verslininkus grobuonimis, per metus beveik niekas nepasikeitė.

„Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilumos ūkio didžiuosiuose miestuose perėmimas valstybės žinion. Pagaliau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje“, – pernai kalbėjo prezidentė.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Šildymo kainos
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Šildymo kainos

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, apie šilumos ūkį lygiai tą patį ir dar daugiau prezidentė gali kalbėti ir šiemet. Mat, pasak specialisto, didelių pertvarkų per metus šioje srityje nebuvo ir vis dar pasitaiko, kad kai kurios savivaldybės biokurą įsigyja brangiau nei jis parduodamas biokuro biržoje.

„Konstatuočiau, kad situacija liko ta pati. Problemos nėra išspręstos“, – tvirtino pašnekovas.

Tiesa, šilumos ūkio verslininkų ėmėsi teisėsaugos ir konkurencijos priežiūros tarnybos. Pradėta ir tęsiama daug tyrimų, pareikšta nemažai skambių kaltinimų.

Pagalba skaidriam verslui ir investicijų pritraukimas

Dar mažiau, pasak N.Mačiulio, klausytąsi pernykščio šalies vadovės patarimo sukurti palankesnes sąlygas skaidriam verslui ir labiau stengtis pritraukti užsienio investicijų.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Biurokratai
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Biurokratai

„Situacija net pablogėjo. Prisiminkime, kokie įstatymai priimti per metus. Pavyzdžiui, pelno mokesčio įstatymas pakeistas sumažinant įmonių galimybes sumažinti mokėtiną pelno mokestį patirtais praeityje nuostoliais. Tai jau mažiau patrauklu įmonėms. Matome ir atvejų, kai Lietuvos įmonės iškelia savo veiklą į kitas valstybes, kad mažintų mokestinę naštą ir politinę riziką“, – sakė N.Mačiulis.

Jis pažymėjo, kad, oficialiais duomenimis, per metus sumažėjo ir užsienio investicijos į Lietuvą.

„Tiesioginių užsienio investicijų srautas nesiekė nė 1 proc. BVP ir buvo mažiausias nuo 2009 m. Situacija pernai buvo dar blogesnė nei 2013 m. Tai rodo, kad nepaisant kelių naujų projektų, veikiančios čia įmonės investuoja labai mažai. Man nerimą dar labiau kelia tai, kad ir Lietuvos įmonės neinvestuoja tėvynėje“, – teigė ekonomistas.

Įtakos zonų dalybos

Pernai prezidentė savo pasisakymą vainikavo fraze, kad valdančioji dauguma, užsiėmusi kova už finansinės įtakos zonas, nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius ir Viktoras Uspaskichas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algirdas Butkevičius ir Viktoras Uspaskichas

Visus metus prezidentė šią temą įvairiais būdais plėtojo tai neskirdama siūlomų ministrų, tai prabildama apie kriminalinius elgesio modelius valdančiojoje Darbo partijoje.

Tačiau skandalų, kai į pareigas ne visai skaidriai buvo skiriami partiniai šulai, šiemet jau buvo mažiau ir, politologų vertinimu, gali būti, kad prezidentė apžvelgdama praėjusius metus vyriausybės darbą kritikuos menkiau, nes ši tema jau išsemta.

Tačiau V.Vobolevičius sako, kad problemų šioje srityje liko labai daug, nes kii metai vėl bus rinkimų laikas, o prieš juos partijos visada linkusios didinti savo įtaką.

„Prezidentė akcentus dėlioja labai teisingai. Ji apeliuoja į moralę, teisingumo jausmą. Visa tai yra gražu, bet neveikia. Veiktų, jei būtų akstinas elgtis teisingiau. Darbo partijai ji šiuos akstinus kuria labai aiškiai. Tačiau kitų partijų atžvilgiu, pavyzdžiui, socialdemokratų ir jų šimtą metų valdomose savivaldybėse tokios paskatos nesukuriamos. Kol to nebus, prezidentės pastabos turės tik pagraudenantį efektą“, – sakė jis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min