Kitą savaitę tas šimtadienis sukaks, todėl jau galim prognozuoti, kokia bus visa valstybės vadovės penkerių metų kadencija. Per šimtą dienų Prezidentė priėmė ne vieną valstybės vidaus ir užsienio politikai svarbų sprendimą.
Pakeitė tik vieną ministrą
Jau inauguracijos dieną D. Grybauskaitė priėmė grąžintus Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės įgaliojimus ir jau po poros dienų pateikė Seimui dar kartą patvirtinti tą patį kandidatą į Premjerus.
Spėta, kad atnaujinant Vyriausybę Prezidentė pakeis bent kelis blogai dirbančius ministrus. Tačiau performuotame Ministrų Kabinete pasikeitė tik viena pavardė – socialinės apsaugos ir darbo ministrą Rimantą Dagį pakeitė Donatas Jankauskas.
Iš Prezidentūros gauta signalų, kad D. Grybauskaitė buvo pasiryžusi pakeisti ir finansų ministrą, jeigu juo iki Vyriausybės atnaujinimo dienos būtų likęs Algirdas Šemeta. Tačiau šis posto neteko kiek anksčiau, išvykęs dirbti eurokomisaru, o finansų ministrės portfelis atiduotas Ingridai Šimonytei, kurią daug kas vadina Prezidentės žmogumi.
Galva už galvą
Per šimtą dienų Prezidentės ir Seimo bei valdančiosios koalicijos santykiai nebuvo itin meilūs. D. Grybauskaitė privertė parlamentarus pagaliau atleisti iš pareigų jau prieš metus Aukščiausiojo Teismo pirmininko kadenciją baigusį Vytautą greičių, neoficialiai pagrasinusi priešingu atveju neteikti konservatoriams priimtino kandidato į kariuomenės vadus Arvydo Pociaus. Seimas pakluso – V. Greičius buvo atleistas, A. Pocius paskirtas.
Valstybės vadovė nesutiko su gana primygtinai valdančiųjų jai siūlytu sprendimu iš pareigų atleisti Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinį direktorių Povilą Malakauską. Konservatoriai buvo priversti sutikti su Prezidentės pasiūlytu kompromisiniu variantu – saugumo sistema bus reformuojama, paskui gali būti keliamas klausimas ir dėl jos vadovo. Kai iškilo buvusio Seimo Pirmininko Arūno Valinsko galimų ryšių su nusikalstama Kauno „daktarų“ grupuote klausimas, valstybės vadovė daug nesvarstydama paragino jį atsistatydinti.
Pritarė didesniam PVM
Valstybės vadovei pasirodė priimtini dauguma sprendimų, kurių per krizę ėmėsi valdantieji. Prezidentė pritarė, kad antrą kartą būtų karpomas šių metų biudžetas, kad PVM būtų pakeltas iki 21 proc., iš esmės pritarė, kad motinystės pašalpos būtų sumažintos dešimtadaliu.
Prezidentė nedvejodama pasirašė ir įstatymų paketą, kuris, kaip teigia Vyriausybė, leis likviduoti energetikos bendrovę „Leo LT“.
Spaudė ranką A. Lukešenkai
Užsienio politikoje D. Grybauskaitė atrodo kiek aktyvesnė nei jos pirmtakas Valdas Adamkus. Be to, jos prioritetai kiek kitokie – pragmatiškesni, labiau nukreipti į didžiuosius Europos ir pasaulio žaidėjus, neišskiriant nė Rusijos. Prezidentė paskambino Rusijos vadovui Dmitrijui Medvedevui, kai rusai ėmėsi sankcijų prieš Lietuvos vežėjus. Tai buvo pirmas dviejų šalių lyderių pokalbis per pastaruosius aštuonerius metus. Pusę lūpų prabilta ir apie galimą D. Grybauskaitės vizitą į Maskvą, tačiau kol kas data nepatvirtinta.
Ištiesta ranka ir paskutiniu Europoje diktatoriumi vadinamam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Per šimtą dienų Prezidentė Lietuvoje suspėjo susitikti su dar keliais aukštais svečiais – Europos Parlamento pirmininku Jerzy Buzeku ir naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu.
Pirmtako patarimų nereikia
D. Grybauskaitei prezidento regalijas perdavęs V. Adamkus ne kartą viešai tikino esąs visuomet pasirengęs šalies vadovei padėti patarimais. Tačiau naujajai šalies vadovei jų nė karto neprireikė. V. Adamkus kartą prasitarė, kad D. Grybauskaitė neranda laiko su juo pasikalbėti, nors gyvena šalia Turniškėse, o V. Adamkus turi darbo kabinetą prezidentūroje. V. Adamkus ir jo įpėdinė tik kartais persimeta keliais žodžiais susitikę viešuose renginiuose.
