Greta krūvos – lagaminas su 1 cento monetomis. Ant stalo – dar du lagaminai, viename – 2 centų monetos, kitame – dar neišrūšiuoti centai. Rimui padeda Tomas. Rūšiuodami lietuviškas monetas, vyrai darbuojasi jau pustrečios valandos. Po pusvalandžio tris lagaminus su išrūšiuotais centais jie neš į banką.
„Čia turėtų būti apie 500 litų, maždaug 14–15 kilogramų“, – pasvarsto vyras ir iš 5 centų monetų krūvos ima rinkti netyčia įmestas 2 centų monetas.
Sako, jei reikėtų visas šias monetas ne tik surūšiuoti, bet ir suskaičiuoti, užtruktų pusę dienos.
Rimas tiksliai nepamena, kada jis pradėjo taupyti baltus centus. Dėdamas į taupykles, vėliau – lagaminus, apytikriai žinodavo, kiek jau sutaupė. Jo skaičiavimu, prieš pasikeičiant šalies valiutai buvo sutaupęs apie 11 tūkstančių litų.
„Jų neįmanoma išleisti! Įsivaizduokite – namuose mėtosi apie 11 tūkstančių litų! Visur pridėliota. O jų negali išleisti! Jei sugalvosi nusipirkti kokį vertingą daiktą, turi kibirą centų neštis! Buvo situacija, kai draugui reikėjo į banką įnešti paskolos įmoką, o jis neturėjo, tai aš jam „atsegiau“ maišelį centų – paskolinau 2000 litų. Jis paėmė verkšlendamas“, – prisiminęs šypsosi Rimas.
Jo rūšiuojami centai – paskutiniai iš visos santaupų sumos. Kitus vyras sako išleidęs prekybos centruose. Teigia vertingesnių daiktų iš santaupų neįsigijęs, tiesiog išlaidavęs, jo žodžiais, „į kairę ir į dešinę“.
Tokias smulkias monetas jis taupė specialiai. Sako manąs, kad taip taupyti lengviau. Ir keičiantis valiutai neskubėjo jų nešti į banką. Dabar – pirmas kartas. Prieš gabendamas lagaminus jis banko darbuotojos paklausė, ar gali išsikeisti, ši liepė jam centus surūšiuoti.
„Ji net neįsivaizduoja, kiek aš atnešiu, – šypsojosi vyras. – Dar svarsčiau, gal dar nenešti, tačiau vėliau juk reikės mokėti už keitimą, o dabar dar keičia nemokamai. Gaila tų centų, bet vėliau pritaupysiu euro centų.“
