Kiek atokiau nuo praeivių žvilgsnių Vytauto gatvėje Palangoje pasislėpęs nedidelis rusvų spalvų medinis namas. Pastatas – labai senas, mena XIX a. pab. Toji vieta, kurioje jis stovi, priklausė grafams Tiškevičiams, tad visos vilos, kaip ir ši, čia statytos būtent grafų užsakymu.
Rusvasis namelis buvo rekonstruotas neseniai – atkurtos autentiškos detalės, pavyzdžiui, žavi veranda.
Šiame medinuke sovietmečiu veikė lopšelis-darželis, kultūros namai, kurorto inspekcija, švietimo skyrius, o štai dar prieš tai – tarpukariu, gyveno viena garsiausių šalies asmenybių – J.Šliūpas, viename iš kambarių įkūręs pirmąjį kurorto istorijoje mero kabinetą (galima sakyti, kad ir pirmąją Palangos savivaldybę). Čia, savo namuose, jis ir dirbo. Šliūpų namų durys buvo nuolat atviros palangiškiams.
Pastaruosius 37-erius metus name veikia J.Šliūpo muziejus, jame ruošiamasi atkurti Šliūpų šeimos kambarių interjerą, paruošti šios asmenybės istoriją pasakojančią nuolatinę ekspoziciją.
„Anksčiau pas mus buvo atkurtas tarpukario interjeras, taip, kaip gyveno Šliūpų šeima. Dabar turime laikinas parodas. Laukiame finansavimo – norime pateikti nuolatinę Šliūpų ekspoziciją šiek tiek naujai, su interaktyviomis detalėmis.
Bus atkurtas istorinis Palangos mero Šliūpo darbo kabinetas. Buvusiame miegamajame pateiksime 33 biografijos faktus apie Joną Šliūpą. Jis buvo tvirtą stuburą turintis žmogus. Kadangi žmogaus stuburas turi 33 slankstelius, tiek bus ir faktų. Eksponuosime muziejines vertybes, daugiau ar mažiau susijusias su J.Šliūpu. Tikimės, kad viskas bus įrengta jau šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje“, – 15min paaiškino Mindaugas Surblys, J.Šliūpo muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkas-muziejininkas.
Šiandien apie J.Šliūpą mena tik karikatūrų paroda lauke, o name, kol nebus parengta nuolatinė ekspozicija, galima apžiūrėti laikinas kelių tematikų parodas.
Viena jų – apie Lietuvos partizanus, veikia būtent buvusiame J.Šliūpo miegamajame, o kambarį prieš jį Šliūpai tarpukariu nuomojo vienam kurorto gydytojui. Taigi pagrindinis palangiškių verslas tiek prieš 100 metų, tiek dabar buvo nuoma.
14 atrinktų faktų iš J.Šliūpo gyvenimo:
1) Būdamas 22-ejų redaktoriavo „Aušrai“. Iš Šiaulių krašto, katalikiškos šeimos kilęs J.Šliūpas (lankė Mintaujos gimnaziją Latvijoje, kurioje mokėsi keturi žmonės, vėliau tapę Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos prezidentais; tiesa, jam buvo uždrausta studijuoti bet kuriame Rusijos imperijos universitete), būdamas vos 22-ejų metų, tapo pirmojo lietuvių kalba leisto mėnraščio „Aušra“ redaktoriumi.
Kai Jonas Basanavičius dėl gyvenimo Bulgarijoje nebegalėjo nuolat rūpintis leidiniu, redagavimo darbų ėmėsi J.Šliūpas. Tačiau jis ne visada vykdė J.Basanavičiaus prašymą prieš spausdinimą atsiųsti visus straipsnius galutiniam suderinimui. J.Šliūpas nusprendė veikti savarankiškai, į laikraštį įtraukė daugiau aktualių visuomeninių, socialinių ir laisvamaniškų idėjų. Galima sakyti, pakeitė „Aušros“ idealoginę kryptį.
Kartu su bičiuliais bandė išsireikalauti leidimo leisti „Aušrą“ legaliai ir už tai buvo išvarytas iš šalies.
2) Su būsima žmona išleido abėcėlę. J.Šliūpas kartu su būsima žmona Liudvika Malinauskaite-Šliūpiene (laikoma pirmąja lietuvių poete, vienintelė moteris, kurios eilėraščius spausdino „Aušra“, įsteigė pirmąjį lietuvių teatrą JAV) parengė lietuvišką elementorių „Abėcėla ir taip mokintuvė dėl vaikų“.
Tilžėje išleista knyga yra viena pirmųjų lietuviškų vaikams skirtų abėcėlių – joje vaikai mokėsi ne tik skaityti ir rašyti, bet ir skaičiuoti bei pažinti pasaulį. Šis leidinys reikšmingai prisidėjo prie lietuviško švietimo plėtros ir tautinio atgimimo idėjų sklaidos.
1890 m. J.Šliūpas išleido veikalą „Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai“, laikomą pirmąja lietuvių literatūros istorija. Ši knyga tapo vienu pirmųjų bandymų nuosekliai apžvelgti lietuvių raštiją ir jos kūrėjus.




