Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„15min“ konferencijoje – Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ar tikrai NATO Lietuvą gelbėtų tik po dviejų savaičių?

Rasa Juknevičienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rasa Juknevičienė
Šaltinis: 15min
0
A A

Pirmadienį „15min“ redakcijoje viešėjusi Lietuvos Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad Lietuvos kariai gintų Lietuvą, jei to prireiktų. NATO pajėgos, pasak ministrės, taip pat būtų čia laiku.

Teko girdėti, kad užpuolus, pvz., Rusijai, NATO realią pagalbą galėtų suteikti po 2 savaičių. Įvertinus kaimynės dydį ir pajėgumus, pagalba po 2 savaičių būtų nebereikalinga. Ar šie teiginiai nesusilpnina būtinybės Lietuvai priklausyti NATO bendruomenei?

Ne, tikrai ne. Tokie teiginiai yra ištraukti iš konteksto ir spekuliatyvūs. Karas rytoj neprasidės. Jei prisimename Gruzijos įvykius, tai tam buvo ruoštasi bene metus. Lietuvos atveju pajėgų šalia mūsų sienos nėra pritrauktų. Jei mes jaustume grėsmę, fiksuotume ją, ir jei tas užpuolimas įvyktų, mes seniai žinotume apie situaciją. Čia veiktų visai kiti procesai, susiję ne tik su 5-uoju straipsniu, bet ir 4-uoju, humanitarine pagalba ir panašiai.

Mūsų NATO narystė reiškia, kad mes gautume paramą dar iki galimo užpuolimo.

Saulius Majauskas klausia: kokio dydžio turėtų būti kariuomenė, kuri sugebėtų ginti Lietuvos teritoriją iki atvyks pastiprinimas?

Mes esame pasiruošę ir patiems blogiausiems scenarijams. Kodėl svarbu prevencija, saugumo užtikrinimas? Kad NATO būtų stiprus.

NATO sprendimus priima konsensusu. Jei atsitiktų taip, kad pasaulyje politinė situacija pablogėtų, susipyktų NATO narės viduje, arba mes taptume tokiais, kurių niekas nenorėtų ginti, kiltų įtampos ir pan., tokių atvejų gali kilti. Tam ir yra politika, kad tas NATO solidarumas būtų puoselėjamas.

O kariuomenės dydis – mes tam ir stojome į NATO, kad gynybos ištekliai būtų mažesni. Įsivaizduokite, jei mums reikėtų tokias pajėgas išvystyti – mūsų šalies 15 biudžetų tam neužtektų. Bet aš neabejoju, kad mūsų dabartiniai kariai tikrai priešintųsi.  

Gruzijos įvykiai parodė, kad jų priešlėktuvinė gynyba sugebėjo numušti ar sužeisti net 11 lėktuvų. Tai labai didelis pasiekimas tokiai valstybei.

JAV kariuomenėje didelį vaidmenį vaidina verbuotojai. Lietuvos kariuomenėje jau keli metai ši veikla yra smulkinama ir tiesiog griaunama. Dabar verbavimas perduotas KASP, kurie gal ir nežino kaip šią funkciją reikia išplėtoti iki kariuomenės lygio. Kaip suprasti tai, ar ministrė mato kitus jaunuolių pritraukimo prie kariuomenės kelius?

Taip, įvyko rimta reforma. Šauktinių buvo atsisakyta nepasiruošus. Pajėgos dabar perduotos savanoriams, jie atlieka tas pačias funkcijas.

Praėjusią savaitę iš JAV grįžo grupė mūsų žmonių, kurie pateiks išsamų pasakojimą, ką jie ten matė, patyrė. Tikslas buvo susipažinti su JAV verbavimo sistema. Jie grįžo pilni įspūdžių.

Svarbus aspektas – visuomenės suvokimas apie tarnybą. Jie sakė, kad čia veikia kiti dalykai. Mes norime, kad mūsų krašto gynybos sistema būtų stipri, jie iš pilietinio suvokimo dalyvauja, nori padėti kraštui. Pas mus kažkas yra nutrūkę. Atkūrus nepriklausomybę liko mažiau to ryšio, dalyje visuomenės įsivyravo  cinizmas. Dalis jaunų vyrų į savo pareigą pradėjo žiūrėti atsainiai.

Stodama į NATO Lietuva įsipareigojo gynybos biudžetui skirti po 2 proc. BVP. Tačiau šio įsipareigojimo mūsų šalis niekada nesilaikė. Kaip galite prognozuoti, ar kada nors Lietuva šį įsipareigojimą įvykdys? Kada Krašto apsaugos sistema galėtų būti tinkamai finansuojama bei aprūpinama aukštųjų technologijų šiuolaikinėmis gynybinėmis sistemomis? Pagarbiai, Darius Antanaitis

Labai priklauso, kaip tuos 2 proc. leisime, ar turėsime efektyvų planą. Noriu priminti, kad raštiško Lietuvos įsipareigojimo nėra. Ir dabar NATO kalba apie tai. Dauguma Europos valstybių mažina biudžetus gynybai, išimtis tik Estija, kurie krizę išgyveno kitaip, nes buvo sukaupę atsargų. Mes, deja, galėjome tik pasvajoti.

Kaip bus su Lietuva, priklausys nuo politinės valios ir ekonomikos. Kai toks didžiulis biudžeto deficitas, ženklaus padidėjimo vargu ar galime tikėtis. Bet aš esu įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau tai turėsime daryti. Aš tikiu, kad jau nuo kitų metų bus didinamos išlaidos gynybai.

VIDEO: Rasa Juknevičienė 15min.lt konferencijoje

Karinių laipsnių keitimas (seržantų, puskarininkių) – kokia nauda Lietuvos kariuomenei? Ar tai ne valstybės pinigų švaistymas? Paskaičiuokime: laipsnių antsiuvų keitimas kainuos apie 0,5 mln. litų.

Nežinau, ar išties tiek kainuoja. Sistema buvo labai iškraipyta. Žmonės, kurie užimdavo aukštas pareigas, jas gavo vien tam, kad galėtų gauti didesnį atlyginimą. Sistema išsikreipė taip, kad kai kurie vairuotojai net gaudavo aukštas pareigas, kad gautų didesnį atlyginimą.

Aš paveldėjau situaciją, kada karininkų proporcija buvo per didelė, o kareivių – labai didelis trūkumas. Mano užduotis – pasiekti normalias proporcijas. Tam buvo reikalinga ši reforma. Noriu pabrėžti, kad laipsnį pakeitus atlyginimai nesumažėjo, o kai kam ir padidėjo.

Grįžtant prie laipsnių, noriu pasakyti, kad tai buvo neišvengiama ir būtina. Kiekvienas karys turi užimti tokias pareigas, kurios atitiktų jo laipsnį.

Seimui pateiktas naujas Karo prievolės įstatymas. Kam prireikė vėl atnaujinti priverstinį šaukimą į kariuomenę? Ar ne geriau formuoti profesionalią kariuomenę savanoriškumo principu. Juk ne paslaptis, kad šauktiniai, per prievartą paimti tarnauti, tik „stumia“ laiką kariuomenėje.

Tikrai niekas negrąžina prievartinio šaukimo. Nežinau, ar čia iš to, kad žmonės nežino įstatymų. Toje dalyje, kuri kalba apie privalomą pradinį karinį rengimą, nepakeista niekas, išskyrus tai, kad sutrumpinta nuo 12 iki 9 savaičių. Kai buvo sustabdytas šaukimas, įstatymai nebuvo pakeisti. Ši galimybė įstatymuose išliko.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją ne vien šauktiniu patarnavus kariuomenėje galima atlikti karo prievolę. Todėl į įstatymą įrašėme nuostatą apie savanoriškus karinius mokymus. Tam, kad negrįžtume į šauktinių kariuomenę, o skatintume savanorius pačius ateiti.

Teko girdėti, kad Jūs pati savo noru Krašto apsaugos ministerijos biudžetą susimažinote ne 10 proc, kaip kitos ministerijos, o 25 proc. Iš ko tuomet ketinate finansuoti studijas šauktiniams, kaip siūlote?

Nežinau, kodėl galvojama, kad aš sumažinau daugiau. Per krizę aš įsitikinau, kad buvo švaistomi pinigai. Ypač viešųjų ryšių, reprezentacijos dalykams. Bet nebuvo taip, kad aš savanoriškai mažinčiau biudžetą. Jis buvo sumažintas solidariai.

Bėda ta, kad krašto apsauga negauna europinių lėšų, įvairių projektų. Iš čia išeina mūsų specifiškumas. Šiais metais mūsų biudžetas yra 20 mln. Lt didesnis, nei 2010 metų.

Sakoma, būtinieji kariniai mokymai – šuolis į Lietuvos kariuomenę. Kokios perspektyvos po kursų įsidarbinti kariuomenėje?

Visos perspektyvos, ir dabar tai vyksta. Neseniai lankiausi Rukloje. Jaunuoliai mokosi, praleis tas 9 savaites, o kas dar norės – kariuomenė atsirinks geriausius ir jie taps profesionalais.

Aktuali tema – visuomenės karinis ruošimas. Ką galvojate apie karinių pamokų organizavimą mokyklose. Juk yra daug nieko neveikiančių kariškių, kuriems būtų visai naudinga padirbėti Lietuvos gynybos stiprinimo labui?

Yra mokyklų, kurios pačios nori fakultatyviniu principu lavinti jaunus žmones. Žinote, tikrai nebūčiau už tai, kad įvestume visuotinį karinį mokymą mokyklose, tai būtų brangu ir neefektyvu. O Rukloje mes turime mokomąjį pulką, ir parengimo kokybė žymiai geresnė.

Kalbėdama apie Lietuvos kariuomenės rezervą tai darote rimtu veidu, kalbate apie reikiamą rezervo kiekį, kuris turėtų ginti tėvynę, tačiau šiandieniniame pasaulyje karas vyksta prie kompiuterio ekrano. Lietuva neturi kalnų, kur galėtų kariauti partizanai, todėl kam tas spektaklis, lyg tas rezervas galėtų ką nors pakeisti?

Neabejoju, kad mūsų kariai tikrai priešintųsi, jei šalis būtų užpulta, – sako ministrė. Niekas nežino, kokio tipo tie karai bus. Manau, tai turi dvejopą prasmę. Vienas dalykas, toks rengimas nenutraukia visuomenės ir kariuomenės ryšių. Kuo daugiau bus žinančių, kas yra kariuomenė, ką ten žmonės veikia, tuo geriau. Antra, yra labai konkretūs mūsų krašto gynybos planai, jie rengiami orientuojantis ir į NATO planus.

Jei išties reikėtų mums vieniems gintis, kai žmonės turi priešintis ir panašiai, tai tikrai tam reikia, kad visuomenėje būtų pakankamas skaičius žmonių, kurie suvoktų, kaip tai vyksta.

Gali atsitikti ir taip, kad jei atsitiktų blogiausias scenarijus, priešas stengtųsi naikinti karinius mūsų dalinius. Tam ir reikalingas rezervas.

Taikos metu didelės kariuomenės nereikia. Šiam laikotarpiui dabartinės kariuomenės užtenka. Bet jei situacija blogėtų, reikėtų tokių žmonių.

Ginklus, techniką gali nusipirkti, bet žmogaus per kelias savaites neparuoši. Žmonės turi turėti įgūdžių ir žinių.

Mane pykina, žiūrint į amerikiečius, švenčiančius Osamos bin Ladeno nužudymą. Lietuviai net ir po okupacijos ar sausio 13-osios tikrai nebūtų taip šventę SSRS vado mirties. Ar, jūsų manymu, toks elgesys etiškas ir pateisinamas? Virga

Kiekviena tauta turi savo papročius, savo emocijas. Nežinau, ar skaitytoja pamena 2001 metų rugsėjo 11-ąją ir tuos vaizdus iš Niujorko. Žuvo tūkstančiai žmonių, tai buvo amerikiečių artimieji, jų tautos žmonės, kaimynai, broliai, seserys. Nežinau, kaip galima pateisinti tokį planą, kurį įgyvendino „al Qaeda“.

Gal mes santūresni, bet aš suprantu amerikiečius šiuo atveju.

Prieš daugiau nei dvejus metus krašto apsaugos savanorių pajėgų kariams, atliekantiems savanoriškąją karo tarnybą, buvo sumažintas darbo užmokestis už dieną apie 30 procentų. Akcentuojant tuo, jog yra krizė ir turime taupyti visų sąskaita. Taigi, dabar visur eskaluojama, jog krizė baigėsi, ekonomika kyla. Kada grąžinsite anksčiau buvusį kario savanorio užmokestį už dieną, krizė juk jau pasibaigė?

Taip, diskutuojame apie tai, netrukus sugrįšime, gal jau svarstydami kitų metų biudžetą. Artimiausiu metu apie tai galbūt pranešime. Esu dėkinga savanoriams, kurie patys parodė tokią savo iniciatyvą, kad taip galėtų prisidėti prie krizės mažinimo, kad mes galėtume lengviau išgyventi.

Kada bus atstatytos pensijos kariškiams?

Kaip ir visiems pensininkams.

Lietuvos kariai-profesionalai skundžiasi, kad nemato perspektyvos daryti profesinę karjerą ir tobulėti, nes negali išlaikyti šeimos netgi gyvendami Rukloje. Todėl išvykos į taikos palaikymo misijas vilioja ir pinigais, o ne tik idėja. Gal turite planą kaip gerinti Lietuvos karių-profesionalų buitį? Veronika

Planuojame peržiūrėti karių atlyginimus, juos didinti, bet tai tikrai nebus tūkstančiais litų vienu ypu. Bet tai tikrai nėra menkiausiai apmokama sritis valstybėje. Manau, žmonės pasirenka šią profesiją ne vien dėl atlyginimo. Nemanau, kad iš biudžeto išlaikoma kariuomenė kada nors galės konkuruoti su verslu, kuris kylant ekonomikai gali pasiūlyti didesnes algas. Bet suprantu, kad karys turi gebėti išlaikyti savo šeimą.

Kodėl įsidarbinti kariuomenėje paprasčiau eiliniam žmogui iš gatvės, o ne savanoriui, kuris atitinka pareigybei keliamus reikalavimus? Žmogus iš gatvės tuos reikalavimus dar turi pasiekti, kas užtrunka ne vienerius metus. Pavyzdys tikrai dažnas, kai daliniuose į pareigas tinkantys asmenys išgirsta: „negalim priimt,nes įsakymas iš viršaus“, o tuo tarpu sėkmingai priiminėjami žmonės iš gatvės, kurie apmokomi.

Kviesčiau skaitytoją parašyti, kad ir man elektroniniu paštu, jis skelbiamas KAM tinklalapyje. Ir su kariuomenės vadu apie tai ne sykį kalbėjome, kad savanoriams turi būti pirmenybė, jei jie atitinka profesinius reikalavimus.

Jeigu policija būtų nepajėgi susidoroti su įtūžusia ir įstatymus pažeidusia minia, ar Lietuvos kariai vykdytų įsakymą šaudyti į civilius, kurie yra nepatenkinti valdžia ir mėto akmenis į seimo langus?

Yra įstatymų nustatyta tvarka. Net krašto apsaugos ministras negali to įsakyti, yra taikos meto užduotys kariams. Numatyta, kada ministras prašo kariuomenės pajėgų pagalbos. Bet neįsivaizduoju atvejo, kad kariuomenė būtų pasiųsta prieš žmones. Bent jau aš neįsivaizduoju ministro, sutinkančio su tokiu prašymu. Kariai padeda per potvynius ir panašiai, bet ne tokiais atvejais.

Tam yra policija, viešojo saugumo tarnyba. Kariuomenė tokių funkcijų neatlieka.

Viktoras klausia: esu matęs kariuomenės švenčių užsienio šalyse, bet ten jų pagrindinis tikslas – pritraukti kuo daugiau naujų karių į profesionalią armiją. O koks jūsų tikslas rengiant šias šventes?

Lygiai taip pat – matytumėte, kiek jaunų žmonių ateina. Galbūt pamatę karius, pabuvę šalia jų, patys norės stoti ginti savo krašto.

Ministre, prisimename atvejus, kai Šiauliuose būdavo sumušami NATO kariai ir net įviliojami į prostitučių pinkles. Ar, jūsų manymu, NATO pakankamą dėmesį skiria karių fiziniam parengimui ir moralei, jei juos nugali Šiaulių banditėliai? Alius

Iš pradžių gal buvo tokių problemų, kitų valstybių kariai tam gal nebuvo pasiruošę. Tarkime, iš Belgijos atvykus ir pamačius tokias alkoholio kainas – jiems tai buvo neįprasta, taigi jie atsipalaiduodavo... Dabar tokių įvykių žymiai mažiau, sustiprinta drausmė, kariai gauna informaciją apie Šiaulius, kaip elgtis ir panašiai.

Norėjau paklausti, ar NATO tvirtai apsisprendus palikti iki 2014 metų okupuotą Afganistaną?  Nes net dešimtmetį trunkantis karas, akivaizdu, tik stiprėja ir bus nelaimėtas.

Esu atsargi optimistė. Nežinau, ar tai taip akivaizdu.

Dabar Afganistano problema yra tai, kad jiems reikia sukurti savo funkcionuojančią valstybę su savo valdžia, saugumo struktūromis ir panašiai. Pažiūrėkite į Pakistaną – ten lygiai tas pat vyko.

Vienas ambasadorius Afganistane berods 2005 metais man sakė, kad jei po 15–20 metų Afganistanas bus panašus į Pakistaną savo gebėjimu valdyti valstybę, tai bus didelė sėkmė.

Iš Belgijos atvykus į Šiaulius ir pamačius tokias alkoholio kainas – jiems tai buvo neįprasta.Ten stipriai judama į priekį. Žmonės negauna pozityvios informacijos iš Afganistano. Ten auga nauja karta, kitaip išauklėti žmonės, veikia universitetai... Turėkime kantrybės. 2014 metais turėtų būti perduota atsakomybė už saugumą Afganistanui. Matysime, kaip toliau viskas klostysis, bet reikės dar daug padėti humanitarine, mokymo prasme ir t. t.

Lietuva dabar daugiausiai svarsto dėl Goro provincijos, kur yra dauguma lietuvių karių. Kadangi jau prasidėjo vadinamasis tranzicijos, t. y. atsakomybės perėmimo, procesas, jau yra paskelbtos pirmosios provincijos, taigi yra didelė tikimybė, kad Goro provincija bus paskelbta su „antrąja banga“.

Manau, kad 2013 metais mes jau galėtume perduoti atsakomybę už Goro provinciją Afganistano kariams. Galiu užtikrinti, kad perduosime atsakomybę afganams, kada jie bus pajėgūs ją perimti.

Norėčiau paklausti dėl vietovių valymo nuo labai pavojingų nesprogusių sviedinių ir bombų, likusių Lietuvos žemėje nuo I bei II Pasaulinių karų. Kiek žinau, yra kažkoks Vyriausybės projektas dėl vietovių valymo nuo bombų, ar tą projektą vykdo kariuomenė? Ačiū. Maksimas iš Vilniaus.

Taip, vykdo kariuomenė. Būtų gerai, jei tai būtų atskira programa, su atskiru finansavimu, nes tai mums kainuoja didelius pinigus.

Priklausomai nuo reikalavimų, išminavimas atliekamas pagal poreikį.

Šalies saugumas – ne tik tankai ir naikintuvai, bet ir energetika. Kaip vertinate Lietuvos perspektyvas turėti savo atominę elektrinę ir jungtis su Europos Sąjungos šalimis? Janina

Vertinu žymiai geriau šiandien, esu didesnė optimistė, nei buvau prieš kelis mėnesius. Žinau tik tiek, kad yra optimistinių žinių dėl šių projektų, bet konkrečios informacijos neturiu ir abejoju ar galėčiau ją atskleisti.

Kalbant apie atominę elektrinę, aš esu optimistė, manau energetinis saugumas yra pirmo svarbumo klausimas.

Neseniai prabilote apie žiniasklaidos šantažą. O po šio viešo pareiškimo baigėsi spaudimas jūsų vadovaujamai ministerijai, o gal jis tik padidėjo?

Tikrai nepadidėjo. Tai buvo sąmoningas žingsnis, mes pasakėme, kad norime skaidrių santykių su žiniasklaida. Tą pasakiau atėjusi dirbti. Mes tikrai neperkame ir nepirksime žiniasklaidos vien tam, kad apie mus geriau, švelniau rašytų.

Taip, viešųjų pirkimų srityje yra daug problemų, taip pat ir susijusių su žiniasklaida. Šiuo atveju gal ir gerai, kad mes negauname europinių lėšų...

Ką manote apie Giraitės šovinių gamyklą? Ar ji turi perspektyvų tolimesnei veiklai? Genadijus K.

Ji yra perduota Ūkio ministerijai ir nebespėja vykdyti užsakymų, skirtingai nuo to, kas buvo prieš kelerius metus, kai buvo kalbama apie jos bankrotą.

Galbūt buvo interesų nuvesti šią gamyklą į bankrotą?..

Seniau (1998–2003 metais) daug buvo rašoma ir kalbama apie Lietuvos kariūnus, studijuojančius užsienio karo mokyklose. Ar dabar niekas iš Lietuvos būsimųjų kariškių nebesimoko užsienio prestižinėse karo mokyklose?

Mokosi, nežinau tikslaus skaičiaus. Bet karo akademijos vienas prioritetų yra siuntimas į užsienio mokyklas. Žinoma, skaičiai nedideli, keletas per metus galbūt. Gaila, ne visi sugrįžta į mūsų šalį, bet yra ir grįžtančių.

Atstatyti, suremontuoti kariniai pastatai, kareivinės pastaruoju metu tuščios. Gal galima būtų jas panaudoti vasaros vaikų poilsiui organizuoti?

Yra įvairių minčių, kaip jas panaudoti. Kol nebuvome NATO nariai, planai buvo didesni. Bet kiek žinau, ir mūsų šauliai, ir kitos organizacijos, net kai kurios mokyklos naudojasi tomis patalpomis.

Ar vyrai, dėvintys uniformas, jums patrauklesni už civilius? Jurgita

Tikrai neskirstau vyrų į dėvinčius ir nedėvinčius uniformas. Man gražūs vyrai su uniformomis, jie labiau pasitempę, tvarkingi. Manau, daugeliui moterų tai patinka.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min