Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

15min paaiškina: kas garantuoja išankstinio balsavimo anonimiškumą?

Išankstinis balsavimas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Išankstinis balsavimas
Šaltinis: 15min
1
A A

Lietuvoje vykstant Seimo rinkimų išankstiniam balsavimui rinkėjams išduodami du vokai – vidinis ir išorinis. Rinkėjai turi į išorinį voką įdėti ne tik vidinį voką su užpildytu biuleteniu, bet ir kortelę su savo asmeniniais duomenimis. Kas padeda užtikrinti, kad skaičiuojant balsus komisijos nariai pagal šią kortelę nesužinos, už ką balsavo konkretus asmuo?

Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, specialią išankstinio balsavimo balsų skaičiavimo procedūrą nustato įstatymas. Pirmiausia apylinkėse visuomet yra suskaičiuojami balsavusių rinkimų dieną balsai.

Tik suskaičiavus šiuos balsus, suskaičiuojami bei atplėšiami išoriniai balsavimo paštu ar namuose vokai. Juose esančias rinkėjų korteles balsavimo komisijos nariai pirmiausia sutikrina su apylinkės rinkėjų popieriniu sąrašu. Patikrinama, ar paštu balsavę rinkėjai išties yra tos apylinkės sąraše ir ar jie jau nėra balsavę ir rinkimų dieną.

Jeigu paaiškėja, kad rinkėjo kortelėje įrašyto asmens nėra tos apylinkės rinkėjų sąraše arba rinkėjų sąraše randamas rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje, voke esantis balsas nėra skaičiuojamas.

„O jei viskas atitinka, ant vidinio voko yra dedamas rinkimų apylinkės antspaudas ir tas vidinis vokas yra įmetamas į balsadėžę. Tada vidiniai vokai yra sumaišomi, kad niekas nežinotų, kieno vidinis vokas yra kuris. Tik tada vokai yra atplėšiami ir skaičiuojami balsai. Tokiu būdu išsaugomas anonimiškumas“, – aiškina Z.Vaigauskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Zenonas Vaigauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Zenonas Vaigauskas

Visą procedūrą stebi rinkimų stebėtojai, turintys užtikrinti, kad ji vyksta pagal įstatymus. Už pažeidimus yra numatyta atsakomybė.

„Išorinių ir vidinių vokų atplėšimas yra vykdomas atskirai. Todėl neįmanoma sužinoti, už ką paštu balsavo konkretus rinkėjas. Visą procedūrą stebi rinkimų stebėtojai, kurie turi užtikrinti, kad ji vyksta pagal įstatymus. Jei procedūros laikomasi, balsavimo paslaptis yra išlaikoma. Procedūros pažeidimas yra kriminalinis nusikaltimas“, – priduria VRK pirmininkas.

Pasak Z.Vaigausko, teoriškai tam, kad būtų galima sužinoti, už ką paštu balsavo konkretus rinkėjas, ir apie tai niekam nepranešti, turi susitarti visi rinkimų komisijos nariai bei stebėtojai.

„Jei absoliučiai visa komisija ir stebėtojai bus sukčių gauja, tai aišku, jokia apsauga nepadės. Bet mes neturime tokios informacijos, kad šitame balsų skaičiavimo etape kur nors tai būtų vykę. Išorinių vokų atplėšimas yra atskiras, vidiniai vokai po to sumaišomi, ir sužinoti konkretaus rinkėjo pasirinkimą yra neįmanoma“, – sako Z.Vaigauskas.

Išankstinio balsavimo sistema su dviem – vidiniu ir išoriniu – vokais Lietuvoje egzistuoja nuo 1992 m. vykusių pirmųjų Seimo rinkimų po Nepriklausomybės atkūrimo.

„Mūsų Seimo rinkimų įstatymo kūrėjai prieš 1992 m. rinkimus dvigubo voko sistemą „nurašė“ iš Vokietijos rinkimų įstatymo. Ir ji iki šiol egzistuoja be didesnių pakeitimų. Kitų valstybių bandymai supaprastinti sistemą atsisakant dviejų vokų prie gero neprivedė, kildavo skandalai. Šita procedūra užtikrina pakankamai didelį saugumą ir ji mums atrodo geresnė negu balsadėžės nešiojimas į namus arba kitokie būdai“, – pažymi VRK pirmininkas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min