Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 24d. 11:04

15min paaiškina: kas keisis Lietuvai pasirinkus vasaros arba žiemos laiką

Laikrodžiai Vilniaus gatvėse
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Laikrodžiai Vilniaus gatvėse

Jau netolimoje ateityje laikrodžių persukimas du kartus per metus turėtų tapti istorija. Europos Komisijai pasiūlius ES šalims narėms pačioms apsispręsti, kokioje laiko juostoje – vasaros ar žiemos – nori gyventi, Lietuvoje prasidėjo diskusijos ir konsultacijos šia tema.

Kaip gyventų Lietuva pasirinkusi vasaros ir kaip – žiemos laiką? Kodėl nutarta atsisakyti laiko sukiojimo? Kada žinosime sprendimą ir į ką atsižvelgiant jis bus priimtas? Atsakymai į šiuos klausimus – 15min straipsnyje.

Kada kils ir leisis saulė, pasirinkus vieną ar kitą laiką?

Žiemos laikas. Jei pasirinksime gyventi žiemos laiku, visus metus gyvensime tokiu laiku, kokiu dabar gyvename nuo paskutinio spalio mėnesio sekmadienio iki paskutinio kovo mėnesio sekmadienio.

Tai reiškia, kad saulė aukščiausiame taške Lietuvoje bet kurią metų dieną bus apie 12 val. 30 min.

Vasarą, kai dienos ilgiausios, saulė kils apie 3 val. 50 min., o leisis apie 21 val. 10 min.

Žiemą, kai dienos trumpiausios, saulė kils apie 8 val. 50 min, o leisis apie 16 val.

Vasaros laikas. Pasirinkus gyventi vasaros laiku, visus metus gyvensime tokiu laiku, kokiu dabar gyvename nuo paskutinio kovo mėnesio sekmadienio iki paskutinio spalio mėnesio sekmadienio.

Tai reiškia, kad saulė aukščiausiame taške Lietuvoje bet kurią metų dieną bus apie 13 val. 30 min.

Vasarą, kai dienos ilgiausios, saulė kils apie 4 val. 50 min., o leisis apie 22 val. 10 min.

Žiemą, kai dienos trumpiausios, saulė kils apie 9 val. 50 min., o leisis apie 17 val.

Aukščiau pateikiami laikai yra apytiksliai, kadangi Lietuvos rytuose saulė pakyla maždaug 20 minučių anksčiau negu vakaruose.

Tad labiausiai į Rytus nutolusiuose Lietuvos taškuose Saulė kils ir leisis maždaug 10 minučių anksčiau negu aukščiau paminėti laikai, labiausiai į Vakarus nutolusiuose Lietuvos taškuose – maždaug 10 minučių vėliau.

Kokie yra abiejų laiko juostų šalininkų argumentai?

Žiemos laiko privalumai

Šviesesni rytai. Pasirinkus žiemos laiką, rytais saulė kiltų anksčiau, tad šviesos ryte tektų daugiau. Pailgėtų laikotarpis, kuomet rytais bus galima atsikelti ir nuvykti į darbą, kai lauke jau šviesu.

Gamtos ritmui artimesnis laikas. Geografiškai didžioji Lietuvos ploto dalis patenka į UTC+2 laiko juostą, kuri atitinka žiemos laiką, ir tik nedidelė dalis – į UTC+1 juostą. Į UTC+3 laiko juostą, kuri atitinka vasaros laiką, jokia Lietuvos dalis nepatenka.

Laiko juostos
Laiko juostos

Pasirinkus gyvenimą žiemos laiku, realų, gamtinį vidurdienį (paros momentą, kuomet saulė yra aukščiausiai) ir 12 valandą, kuomet yra vidurdienis pagal laikrodį, visus metus skirs maždaug pusvalandis. Pasirinkus gyvenimą vasaros laiku, realų ir laikrodžio rodomą vidurdienį skirs maždaug pusantros valandos.

Todėl, žiemos laiko šalininkų teigimu, žiemos laikas yra natūralesnis, artimesnis geografinės padėties nulemtam gamtos ritmui ir pasirinkus šį laiką, prie jo prisitaikyti būtų lengviau.

Suderinamumas su Europa. Pasirinkus žiemos laiką, Lietuvos laikas mažiau skirsis nuo Vakarų Europos šalių laiko, o su kai kurių šalių laiku gali ir sutapti: pavyzdžiui, su Vokietijos, jei ši pasirinks vasaros laiką, kaip dabar planuoja.

Tiesa, šie skaičiai dar ne galutiniai: kadangi dėl laiko juostos pasirinkimo spręs ir kitos šalys, situacija dar gali pasikeisti.

Palankesnis laikas „vyturiams“. Žmonėms, kurie yra įpratę anksti eiti miegoti ir anksti keltis, žiemos laikas būtų palankesnis, nes jie savo budrumo laikotarpiu gautų daugiau dienos šviesos.

Vasarą jie rečiau susidurtų su situacija, kuomet tenka eiti miegoti dar lauke šviečiant saulei, o žiemą neturėtų laukti tiek ilgai, kad sulauktų dienos šviesos.

Vasaros laiko privalumai

Daugiau šviesos vakarais ir daugiau laiko lauke. Pasirinkus vasaros laiką, vakarais sutemtų vėliau.

Žiemą tai būtų mažai aktualu, nes bet kokiu atveju temtų anksti, kol daugelis žmonių dar darbe. Tačiau žmonės, mėgstantys laiką leisti lauke, kitais metų laikais galėtų ilgiau džiaugtis natūralia šviesa.

Tai, kad anksti ryte saulė vasarą kiltų valanda vėliau, daugelio žmonių gyvenimui įtakos nepadarytų – tuo metu absoliuti dauguma žmonių vis tiek miega.

Nauda sveikatai. Kai kurie ekspertai, pasisakantys už vasaros laiką, skaičiuoja, kad dėl ilgesnių vakarų pasirinkus vasaros laiką žmonės – tiek suaugusieji, tiek vaikai – daugiau laiko praleis aktyviai judėdami ir sportuodami lauke, o tai ilgainiui atneš naudą visuomenės sveikatai.

Mažesnė eismo įvykių, nusikalstamumo rizika. Vasaros laiko šalininkai teigia, kad ilgesni vakarai taip pat padidins saugumą – kadangi pailgės šviesioji vakaro dalis, sumažės eismo įvykių, nusikalstamumo rizika. Abu šie dalykai siejami su tamsa.

Palankesnis laikas „pelėdoms“. Žmonėms, kurie yra įpratę vėliau eiti miegoti ir mėgsta vėlai keltis, vasaros laikas būtų palankesnis, nes jie savo budrumo laikotarpiu gautų daugiau dienos šviesos.

Vasarą jie galėtų ilgiau būti produktyvūs, o žiemą jie rečiau susidurtų su situacija, kuomet miegodami praleidžia dalį ir taip jau trumpos dienos.

Kokiu laiku – vasaros ar žiemos – gyventi norite jūs? Kviečiame išreikšti nuomonę apklausoje žemiau.

Kada bus sprendimas, kuriuo laiku gyvensime?

Visuomenės nuomonė dėl to, kurį laiką pasirinkti, bus žinoma jau netrukus. Susisiekimo ministerijos teigimu, tyrimas dėl to, kuriam nuolatiniam laikui – vasaros ar žiemos – Lietuvos gyventojai teiktų pirmenybę, šiuo metu yra vykdomas reprezentatyvios gyventojų apklausos būdu, o jo rezultatai bus žinomi gruodžio pirmoje pusėje.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laikrodžiai Vilniaus gatvėse
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Laikrodžiai Vilniaus gatvėse

Be to, vyksta viešos konsultacijos su suinteresuotomis šalimis – susisiekimo ir kitų sričių įmonėmis, medikais, žemės ūkio atstovais. Jų metu renkamos nuomonės, argumentai ir pasiūlymai, kurį laiką pasirinkti bei kaip prisitaikyti prie būsimų pokyčių.

Netolimoje ateityje taip pat vyks konsultacijos su kaimyninėmis ES valstybėmis. Tuomet, atsižvelgus į visų tyrimų, konsultacijų ir pasitarimų su kaimyninėmis valstybėmis rezultatų visumą bus apsispręsta – Lietuvoje pasirinkti nuolatinį vasaros ar žiemos laiką.

Tiesa, vien tik Lietuvos apsisprendimo neužteks, kad būtų pereita prie pasirinkto laiko. Laiko sukiojimo visose ES valstybėse bus atsisakyta tuo pačiu metu. Tai įvyks tada, kai sprendimą priims visos šalys narės.

Europos Komisija šalims narėms rekomendavo tartis tarpusavyje prieš priimant sprendimus, tačiau, kaip 15min nurodė Susisiekimo ministerija, tai tik rekomendacija – galutinis sprendimas priklausys nuo pačių šalių narių.

Europos Komisija rugsėjį pranešė siūlanti Europos Sąjungoms narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 m., tačiau tikslių terminų dar nėra. Tarptautinės naujienų agentūros praneša, kad pagal naujausią pasiūlymo variantą sezoninio laiko siūloma atsisakyti nuo 2021 m.

Bet kokiu atveju, Susisiekimo ministerijos teigimu, 2019 m. pavasarį laiką greičiausiai dar suksime.

Kaip apskritai kilo laiko sukiojimo idėja?

Pirmasis laikrodžio persukimo idėją 1895 m. pasiūlė amerikietis George'as Vernonas Hudsonas. Jis buvo entomologas – rinko vabzdžius. Dėl šio savo hobio jis norėjo, kad vasarą šviesu būtų kuo ilgiau.

G.Hudsonas teigė, kad pavasarį persukant laiką valanda į priekį diena pailgėtų. Kadangi saulė kiltų ir leistųsi vėliau, žmonės prarastų valandą šviesos ryte, kuomet jie miega, tačiau atsirastų papildoma valanda šviesos vakare. O žiemą, kadangi žmonės mažiau laiko praleidžia lauke, papildomos valandos nebereikia. Ir galima valanda ilgiau pamiegoti.

Iš pradžių G.Hudsono idėja buvo pašiepta. Tačiau 1916 m. I pasauliniame kare dalyvaujanti Vokietija ją įgyvendino. Tiesa, Vokietijos tikslas nebuvo paskatinti savo piliečius daugiau laiko leisti renkant vabzdžius. Vokietija siekė sutaupyti energijos ir resursų, reikalingų karui.

en.wikpedia.org nuotr./Laiko persukimą primenanti reklama
en.wikpedia.org nuotr./Laiko persukimą primenanti reklama

Tuomet, kai laikrodžiai buvo pradėti persukinėti, daugelyje namų daugiausia elektros energijos sunaudodavo būtent elektros lemputės. Tikėtasi, kad persukant laiką elektros bus sunaudojama mažiau.

Planas pasiteisino, ir Vokietijos pavyzdžiu netrukus pasekė kitos Europos šalys, pirmiausia Austrijos-Vengrijos imperija ir JAV. Laiko sukiojimas įsitvirtino Vakarų visuomenėse.

Lietuvoje vasaros laikas pradėtas taikyti paskutiniame sovietmečio dešimtmetyje. Jis buvo panaikintas 2000 m., tačiau nuo 2003 m. vėl pradėtas taikyti.

Kodėl norima laiko sukiojimo atsisakyti?

Argumentas dėl elektros energijos sutaupymo dabar beveik nebėra aktualus, nes dabartiniuose namuose dėl technologijų progreso apšvietimo išlaidos sudaro tik mažą dalį visų elektros išlaidų.

Vienas JAV atliktas tyrimas parodė, kad laiko persukimas padeda sutaupyti vos 1 proc. elektros energijai skiriamų pinigų, arba apie 4 dolerius per metus.

Užtat dėl laiko persukimo didelė dalis žmonių bent savaitę po to prasčiau išsimiega ir yra mažiau produktyvūs darbe ar jį pramiega. Sunku prie pasikeitusio ritmo prisitaikyti ir vaikams.

Be to, mokslininkų tyrimai rodo, kad pirmąjį pirmadienį po laiko persukimo, kuomet reikia keltis anksčiau, padaugėja tiek širdies smūgių, tiek savižudybių, tiek avarijų.

Taip pat laiko persukimas įneša sumaišties planuojantiems keliones, susitikimus ar susiskambinimus su kitose laiko juostose esančiais verslo partneriais ar draugais. Skirtingos valstybės laiką persuka ne tą patį savaitgalį, be to, kai kuriose valstybėse dalis valstijų persuka laiką, dalis ne. Anksčiau tai nebuvo taip svarbu, nes žmonės mažiau keliavo ir bendravo su kitomis laiko juostomis, bet laikai pasikeitė.

Vis dėlto laiko sukiojimo šalininkai sako, kad net ir nekalbant apie elektros taupymą, taip laikas išnaudojamas racionaliausiai ir žmogui tenka daugiausia šviesos.

Jie pasitelkia tą patį argumentą, kurį 1895 m. naudojo G.V.Hudsonas, ir atkreipia dėmesį, kad sukiojant laiką vasarą ilgiau būna šviesu vakarais, o žiemą pradeda anksčiau švisti rytais. Anot jų, taip žmogui tenka maksimalus dienos šviesos kiekis.

Tačiau nepanašu, kad laiko sukiojimų šalininkų Europoje ir Lietuvoje būtų gausu. 2018 m. vasarą atliktos Europos Sąjungos gyventojų internetinės apklausos, kurioje dalyvavo apie 4,6 mln. žmonių, metu prieš laiko sukiojimą pasisakė apie 84 proc. jos dalyvių.

Panaši situacija ir Lietuvoje – beveik 80 proc. 2017 m. balandį „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos dalyvių pasisakė prieš laiko sukiojimą.

Kurios pasaulio valstybės šiuo metu sukioja laiką?

Laiką persuka apie 80 valstybių visame pasaulyje. Tai daro daugiausia Europa ir Šiaurės bei Centrinė Amerika.

en.wikipedia.org/Laiką persukančių šalių žemėlapis
en.wikipedia.org/Laiką persukančių šalių žemėlapis

Aukščiau pateiktame žemėlapyje matosi, kurios šalys suka laiką. Šiaurės pusrutulyje laiką sukančios šalys ir teritorijos pažymėtos mėlynai, Pietų pusrutulyje – oranžine spalva. Šviesiai pilka spalva pažymėtos šalys laiką persukdavo anksčiau, bet to atsisakė, tamsiai pilka spalva pažymėtos šalys laiko nesukiojo niekada.

Kuo arčiau pusiaujo, tuo mažesnę prasmę turi laiko persukimas, nes diena ir naktis visus metus trunka panašiai. Be to, daugelyje arti pusiaujo esančių šalių vasarą ir šiaip karšta, ir jos nenori dar daugiau saulės šviesos. Todėl daugelis tokių šalių laiko nesukioja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min